Watchtower BIBLIOTEKA ONLINE
Watchtower
BIBLIOTEKA ONLINE
Tetun Dili
Á
  • Á
  • á
  • É
  • é
  • Í
  • í
  • Ó
  • ó
  • Ú
  • ú
  • Ã
  • ã
  • Ç
  • ç
  • Ñ
  • ñ
  • ʼ
  • BÍBLIA
  • LIVRU SIRA
  • REUNIAUN SIRA
  • bi7 p. 590-592
  • 6 “Ai-riin terus nian”

La iha video neʼebé bele loke.

Deskulpa, la bele loke vídeo.

  • 6 “Ai-riin terus nian”
  • Bíblia Sagrada Tradusaun Mundu Foun Mateus–Apokalipse
Bíblia Sagrada Tradusaun Mundu Foun Mateus–Apokalipse
6 “Ai-riin terus nian”

6 “Ai-riin terus nian”

Gregu, σταυρός (staurós); latín, crux

Mateus 27:40 dehan katak Jesus mate iha “ai-riin terus nian” iha fatin ida neʼebé bolu nuʼudar Fatin Ulun-Ruin nian. La iha prova neʼebé hatudu katak liafuan gregu staurós iha arti krús neʼebé relijiaun jentiu sira uza tinan barak ona antes Kristu.

Iha lia-gregu antigu liu, liafuan staurós iha arti katak ai-riin. Verbu stauroo iha arti katak uza ai-riin atu halo lutu. Ema sira neʼebé hakerek Eskritura Lia-Gregu la uza lia-gregu neʼebé antigu liu maibé uza lia-gregu baibain neʼebé ema koʼalia loroloron, no ida-neʼe bolu nuʼudar koiné. Sira uza liafuan staurós, no iha lia-gregu neʼebé antigu liu no lia-gregu baibain, liafuan staurós iha arti ai-riin. La iha prova neʼebé hatudu katak liafuan neʼe iha arti krús. Apóstolu Pedro no Paulo mós uza liafuan ksilon hodi esplika kona-ba buat neʼebé ema uza atu hedi Jesus, no ida-neʼe iha arti ai-riin ida. Kuandu uza liafuan ksilon atu koʼalia kona-ba buat neʼebé uza hodi fó kastigu ba ema, liafuan neʼe iha arti katak ai-riin. (Apóstolu 5:30; 10:39; 13:29; Galásia 3:13; 1 Pedro 2:24) Iha Septuajinta liafuan ksilon mosu iha Esdras 6:11 (2 Esdras 6:11), no neʼe bolu nuʼudar ai-riin neʼebé uza hodi tara ema aat, neʼe hanesan mós iha Apóstolu 5:30 no 10:39.

Ema ida naran W. E. Vine koʼalia kona-ba liafuan staurós iha ninia livru ho títulu An Expository Dictionary of New Testament Words (1966 reprint), Vol. I, pájina 256. Nia dehan: “Arti husi liafuan STAUROS (σταυρός) mak ai-riin. Iha ai-riin hanesan neʼe mak ema hedi ema aat. Liafuan staurós no mós stauroō iha lia orijinál iha arti neʼebé la hanesan duni ho símbolu relijiaun nian neʼebé bolu nuʼudar krús. Krús nia hun mai husi ema Kaldeia antigu. Ida-neʼe nuʼudar símbolu ba maromak Tamuz iha rai neʼe no mós iha rai seluk, inklui Ejitu. (Krús haree hanesan letra primeiru husi maromak neʼe nia naran.) Liutiha tinan 200 depois Kristu, igreja sira husik ka troka hanorin kristaun nian. Atu aumenta igreja nia kbiit, sira simu ema neʼebé tuir hanorin falsu, maski ema sira-neʼe la fiar doutrina kristaun nian. Sira husik ema sira-neʼe uza sira-nia sinál ka símbolu falsu barak. Tan neʼe, sira muda uitoan ba kraik parte leten husi letra Tau ka T, no depois uza símbolu neʼe atu hatudu kona-ba Kristu nia krús.”

Disionáriu lia-latín nian ida neʼebé Lewis no Short hakerek, neʼe esplika kona-ba arti husi crux. Disionáriu neʼe dehan katak neʼe mak “ai ida, ai-lolon ida, ka buat seluk neʼebé halo husi ai-hun atu fó kastigu ba ema, neʼebé uza hodi hedi ka tara ema aat sira”. Liutiha tempu kleur mak liafuan crux iha arti hanesan agora ema barak komprende nuʼudar krús. Iha lia-latín, ai-riin neʼebé sira uza atu oho ema aat bolu nuʼudar crux simplex. Iha parte neʼe ami mós tau foto ida neʼebé hatudu crux simplex, no foto neʼe foti husi livru De cruce libri tres, Antwerp, 1629, p. 19, husi Justus Lipsius (1547-1606).

Livru Das Kreuz und die Kreuzigung (Krús no Krusifiksu), husi Hermann Fulda, Breslau, 1878, p. 109, dehan: “Fatin barak neʼebé ema hili atu fó kastigu-mate ba ema aat sira, baibain ladún iha ai-hun. Tan neʼe sira keʼe kuak no harii ai-loos ida. No iha ai-riin neʼe sira tara ema aat sira hodi kesi ka prega sira ho liman iha leten. No sira mós baibain kesi ka prega ema neʼe nia ain ba ai-riin neʼe.” Depois hatudu tiha prova barak, Fulda dehan iha pájina 219 no 220: “Jesus mate iha ai-riin ida. Prova tolu neʼebé apoia ida-neʼe mak, (a) neʼe mak dalan atu fó kastigu-mate ba ema aat iha rai neʼebá, (b) istória kona-ba Jesus nia mate (c) no mós liafuan barak seluk husi igreja nia ulun-naʼin sira iha tempu uluk.”

Paul Wilhelm Schmidt, neʼebé nuʼudar profesór iha Universidade Basel, halo estudu didiʼak kona-ba lia-gregu staurós no nia hakerek neʼe iha ninia livru Die Geschichte Jesu (Jesus nia Istória), Vol. 2, Tübingen no Leipzig, 1904, pájina 386-394. Iha pájina 386 nia hatete: “σταυρός [staurós] iha arti katak ai-riin ida ka ai-lolon ida.” No iha pájina 387-389 nia hakerek kona-ba dalan neʼebé ema fó kastigu-mate ba Jesus. Nia dehan katak tuir Evanjellu, sira fó kastigu ba Jesus hodi baku ho xikote no tuirmai ema tara nia iha ai-riin ida hodi tuir toman ema Roma nian kona-ba fó kastigu ba ema. Atu hamoe liután Jesus, sira haruka nia atu lori ninia ai-riin rasik ba fatin neʼebé sira sei tara nia. Profesór neʼe mós dehan katak karik sira la uza dalan seluk atu tara ema, tanba baibain sira fó kastigu-mate ba ema barak iha tempu hanesan. Ezemplu ida mak Varus neʼebé fó kastigu-mate ba ema naʼin-2.000 iha tempu hanesan (Jos. Ant. XVII 10. 10). Ema seluk neʼebé fó kastigu-mate ba ema barak iha tempu hanesan mak Quadrato (Jewish Wars II 12. 6), Feliks (Jewish Wars II 15. 2 [13.2]), no Tito (Jewish Wars VII.1 [V 11.1]).

Entaun la iha prova neʼebé hatudu katak Jesus Kristu hetan kastigu-mate iha krús. Ita lakohi atu aumenta tan buat ruma ba Bíblia, liuliu se ida-neʼe mai husi relijiaun falsu, hanesan hanorin kona-ba krús. Tan neʼe ami tradús staurós no ksilon tuir ninia arti neʼebé loos, neʼe mak “ai-riin terus nian” no “ai-riin”.

[Dezeñu iha pájina 591]

Dezeñu kona-ba crux simplex

    Livru sira iha lian Tetun Dili (1993-2026)
    Log Out
    Log In
    • Tetun Dili
    • Fahe
    • Organiza tuir Ita-nia hakarak
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Kondisaun atu Uza
    • Informasaun Privadu
    • Setting kona-ba privasidade
    • JW.ORG
    • Log In
    Fahe