Wastaua INTENET LAIBRERI
Wastaua
INTENET LAIBRERI
Tok Pisin
  • BAIBEL
  • Ol PABLIKESEN
  • Ol MITING
  • g95 1/8 p. 3-4
  • Ol i Mekim Nogut Long Ol Pikinini

No gat vidio bilong dispela seksen.

Sori, popaia kamap long lodim vidio.

  • Ol i Mekim Nogut Long Ol Pikinini
  • Kirap!—1995
  • Wankain Infomesen
  • Ol Samting Ol i Mekim Bilong Helpim Ol Pikinini
    Kirap!—1995
  • As na Ol Pikinini i Kamap Gutpela Soldia
    Kirap!—1997
  • Skulim Pikinini Bilong Yu Taim Em i Liklik Yet
    Rot Bilong Famili i Ken Stap Amamas
  • I Stret Ol Pikinini i Gat Papamama i Laikim na Lukautim Ol
    Kirap!—2000
Lukim Moa
Kirap!—1995
g95 1/8 p. 3-4

Ol i Mekim Nogut Long Ol Pikinini

WANPELA MAN LONG SPEN I RAITIM DISPELA STORI BILONG KIRAP!

Nau long dispela de, wankain olsem olgeta de, 200 tausen pikinini i insait long ol pait; 100 milion pikinini inap skul, tasol ol i no skul; 150 milion pikinini ol i no gat kaikai na ol i slip nating; 30 milion pikinini i slip nabaut long ol rot; 40 tausen pikinini bai dai.

ATING yu kirap nogut tru long ol dispela bikpela namba, a? Tasol sapos yu lukim tru ol dispela pikinini na bikpela hevi bilong ol, ating bai yu bel hevi stret. Nau yumi ken stori long 5-pela pikinini na bai yumi save gut long ol bikpela hevi i save painim planti pikinini.

Pikinini soldia. Maski Mohammad i gat 13 krismas tasol, em i no nupela long wok soldia long hap bilong saut-wes Esia. Em i bin insait pinis long 7-pela pait kirap long taim em i gat 10-pela krismas. Paslain long em i insait long pait em i bin lukautim ol meme. Nau Mohammad i save karim wanpela gan, na em i no pret long mekim wok long en. Long wanpela pait em i kilim i dai tupela soldia bilong ol birua. Taim sampela i askim em long dispela samting em i tok: ‘Mi amamas, long wanem, mi bin kilim i dai tupela.’ Ofisa bilong em i tok, ol pikinini i save kamap nambawan soldia​—‘ol i no save pret.’

Pikinini i wok. Woodcaby i gat 4-pela krismas na em i stap long wanpela ailan long Karibian. Bilong mekim ol wok long haus bilong man i bosim em, em i mas kirap 6 klok moningtaim. Em i save kukim kaikai, kisim wara, klinim haus. Em i no kisim pe na ating bihain em i no inap i go long skul. Woodcaby i tok, em i tingting planti long papamama bilong em na sori long ol, tasol em i no save ol i stap we. Em i wok i go i go na pinis long 9:30 nait, na sapos i gat rot em bai kaikai; sapos nogat, em bai slip nating.

Pikinini i stap hangre. Long liklik ples Komosawa, long Afrika, wanpela liklik meri i gat 11-pela krismas i save wok olgeta de long digim graun bilong painim ol gras nogut. I no gat planti samting i kamap, long wanem, bikpela san i mekim na graun i drai. Wanpela samting ol i kolim anian gras i save kamap na liklik meri na famili bilong em i save kaikai as bilong en. Ol i save boilim o paitim na bihain ol i praim. Long dispela hap bikpela san na pait i mekim, olsem na ol man long dispela liklik ples i hangre nogut tru.

Pikinini i slip nabaut long rot. Edison em i wanpela bilong planti tausen pikinini i slip nabaut long rot long wanpela biktaun bilong Saut Amerika. Em i save kisim liklik mani taim em i klinim su bilong ol man. Em i save slip long rot klostu long bas-tesin wantaim ol narapela pikinini, na ol i slip pas pas bambai ol i no ken pilim kol long nait. Sampela taim Edison i save stil bilong kisim liklik mani moa. Tupela taim ol polis i bin paitim em, na em i bin kalabus 3-pela mun tu. Edison i strong long tok, “klostu” nau em bai lusim ol drak. Em i gat bikpela laik long lain long mekim wanpela kain wok olsem mekenik.

Pikinini i dai. Em moningtaim. Ples i kol na liklik ren i kam daun. Ol i stap long maunten Dugen long Midel-Is na ol i laik planim wanpela liklik pikinini ol i bin pasim pinis long laplap. Pekpek wara i bin kilim i dai dispela pikinini. Planti pikinini i save dai long dispela sik. Mama em wanpela refyuji na taim em i bin hatwok tru long ranawe, susu bilong em i drai. Mama i tingting planti, olsem na em i bin kisim suga na tanim wantaim wara na givim long pikinini. Tasol sori tru, wara i no klin, olsem na pikinini i dai. Pikinini i no bin kisim wanpela krismas, wankain olsem ol narapela 25,000 pikinini ol i bin planim long dispela de stret.

Dispela ol samting nogut i makim sindaun bilong planti pikinini long olgeta hap. Taim pikinini i liklik, em taim bilong skul long ol samting na go bikpela insait long wanpela gutpela famili, tasol sori tru, long ol dispela planti planti pikinini, sindaun bilong ol i samting nogut, long wanem, sindaun i mekim na ol i bagarap o ol i mas karim tasol ol hevi.

Peter Adamson em i edita bilong wanpela ripot The State of the World’s Children. Long 1990 em i tok: ‘I no stret bikpela lain pikinini i dai na karim hevi; yumi no ken orait moa long en. Yumi gat rot bilong stretim ol dispela hevi, olsem na lo bilong bel i mas kirapim yumi long mekim olsem.’

[Piksa Kredit Lain long pes 3]

Photo: Godo-Foto

    Tok Pisin Pablikesen (1983-2025)
    Log Aut
    Log In
    • Tok Pisin
    • Serim
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ol Lo Bilong Yusim
    • Privacy Policy
    • Ol Praivesi Seting
    • JW.ORG
    • Log In
    Serim