Ol Tok Ol Man i Mekim Long Graun Bai Pinis
‘Inap sampela tausen yia ol man bilong tokaut long samting nogut tasol bai kamap, ol i tok klostu nau graun bai pinis.’—Premonitions: A Leap Into the Future.
LONG yia 1033, wan tausen yia bihain long Krais i dai, ol man bilong Bergandi long Frans i pret nogut tru, long wanem, ol man i tok olsem graun bai pinis long dispela yia. Tasol pret bilong ol i go bikpela moa taim bikpela ren wantaim klaut i pairap na bipo dispela kain samting i no bin kamap. Na tu, bikpela hangre i painim ol. Long ai bilong ol man, planti man i bin mekim ol kain pasin bilong makim olsem ol i tanim bel.
Inap 30 yia paslain, olsem klostu wan tausen yia bihain long taim mama i karim Krais, (sapos yumi bihainim pasin bilong ol man long dispela taim bilong bipo long skelim ol yia ol samting i bin kamap), planti man i bilip olsem klostu graun bai pinis. Long ol haus bruder long Yurop, klostu ol i lusim olgeta wok ol i save mekim, em wok bilong malenim piksa samting. Wanpela man bilong raitim buk, em Eric Russell, em i tok: ‘Long yia 950-1000 samting, planti man i save raitim pepa paslain long ol i dai na narapela i ken kisim haus o mani samting bilong ol, ol i save raitim wanpela tok long pepa olsem: “Klostu nau graun bai pinis, olsem na . . .” ’—Buk Astrology and Prediction.
Long yia 1500 samting, Martin Luter i bruk long lotu Katolik na kamapim lotu Talatala, na em tu i bin tok olsem klostu graun bai pinis. Wanpela man bilong raitim buk i kamapim tok bilong Luter olsem: ‘Mi yet mi ting, de bilong kotim ol man i klostu tru.’ Narapela man bilong raitim buk i tok: ‘Luter i bin skelim ol samting i save kamap long graun wantaim ol tok profet bilong Baibel, olsem na em inap tok laspela bikpela bagarap i klostu.’
Long yia 1800 samting William Miller, em planti man i ting em i bin kirapim Misin Adventis, em i bin tok Krais bai kam bek namel long Mas 1843 na Mas 1844. Olsem na sampela man i ting long dispela taim ol bai go antap long heven.
I no longtaim i go pinis na wanpela lotu bilong Yukren (Great White Brotherhood) i tok, graun bai pinis long Novemba 14, 1993. Long Amerika, wanpela evanjelis i save autim tok bilong lotu long redio, em Harold Camping, em i bin tok graun bai pinis long Septemba 1994. Tasol yumi save, tok ol i bin autim long graun bai pinis long ol dispela yia, em tok giaman tasol.
Olsem wanem? Tok bilong ol dispela man i mekim na nau ol man i ting graun i no ken pinis? Nogat. Wanpela nius (U.S.News and World Report bilong Disemba 19, 1994) i tok, ‘Klostu yia 2000 i kamap na nau planti planti tok profet i kamap i tok, samting nogut bai kamap.’ Nius i tok, ‘long olgeta wan handet wan handet man long Amerika, klostu 60 i ting graun bai pinis long bihain, na klostu 20 bilong ol i ting em bai pinis 20 o 30 yia samting bihain.’
Bilong wanem planti man i bin tokaut olsem graun bai pinis? I gat gutpela as na yumi ken bilip olsem graun bai pinis?