Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr19 marzo págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • MARZO 4-10
  • MARZO 11-17
  • MARZO 18-24
  • MARZO 25-31
  • Biblia liyiñataki (1 Corintios 6:1-14)
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
mwbr19 marzo págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

MARZO 4-10

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | ROMANOS 12-14

“¿Cristjam munasiñ uñachtʼayañajj kamsañsa muni?”

(Romanos 12:10) Maynit maynikamajj jilapurjamay taqe chuyma munasipjjam. Maynit maynikam respetasiñansa nayrankapjjam.

it-1-S pág. 429

Cariño

Todos los que pertenecen a la congregación cristiana deberían tener amor fraternal (gr. fi·la·del·fí·a, literalmente, “cariño al hermano”). (Ro 12:10; Heb 13:1; véase también 1Pe 3:8.) Así, las relaciones dentro de la congregación deberían ser íntimas, fuertes y afectuosas, como en una familia natural. Aunque ya manifiesten amor fraternal, se insta a los que forman parte de la congregación a que lo hagan en medida más plena. (1Te 4:9, 10.)

La palabra griega fi·ló·stor·gos, cuyo significado es “que tiene tierno cariño”, se emplea para referirse a una persona que disfruta de una relación íntima y afectuosa con otra. Una de las raíces de este término compuesto, stér·gō, se usa con frecuencia para denotar cariño natural, como el que existe en la familia. El apóstol Pablo animó a los cristianos a cultivar esta cualidad. (Ro 12:10.) También indicó que los últimos días se caracterizarían por personas ‘sin cariño natural’ (gr. á·stor·goi) que merecerían la muerte. (2Ti 3:3; Ro 1:31, 32.)

(Romanos 12:17-19) Jan khitirus jan walit jan walimpi kuttʼayapjjamti. Kunanakatï taqe jaqenakatakejj suma uñjatäki ukanak lurapjjam. 18 Kawkjakamay wakischini ukhakamajj taqe jaqenakampi sumankapjjam. 19 Munat jilatanaka, jan ukhamat ukham kuttʼayapjjamti, antisas Diosar jaytapjjam, jupaw jan wali jaqenakarojj colerasiñap uñachtʼayaskani. Kunjamtï qellqatäkejja: “‘Nayaw phoqsusiskäjja, nayaw ukhamat ukham kuttʼayaskäjja’ siw Jehová Diosajja”.

w09 10/15 pág. 8 párr. 3

Taqenimpis sumankapjjam

3 (Romanos 12:17 liytʼasiñapawa.) Jan wal lurapkistu ukanakarojj janiw ukhamat ukhama kuttʼayañasäkiti sasaw Pablojj amtayistu. Amtañäni, yaqhep cristianonakan chachapas warmipas janiw Diosar yupaychapkiti, ukhamatwa pachpa utapan uñisita sarnaqapjje. Ukhaman jikjjatasisajj Pablon arunakapat amtasipjjañapawa. Inas Diosar loqtasajj chachaman jan ukajj warmiman uñisita, jan wali arunakampi jiskʼachata uñjaschisma, ukampis cristianjamajj janiw ukhamat ukham kuttʼayañamäkiti. Ukham lurasajj janiw kuna asksa jikjjatkasmati, jukʼamp jan waliruw purisma.

w07-S 1/7 pág. 24 párrs. 12, 13

“No devuelvan mal por mal a nadie”

12 Pablo nos anima a tratar bien a todas las personas, sean o no creyentes: “No devuelvan mal por mal a nadie”. Este consejo es una consecuencia lógica de otro que había dado antes: “Aborrezcan lo que es inicuo”. En efecto, no sería lógico andar diciendo que aborrecemos los malos actos, pero luego recurrir a ellos para vengarnos. De hecho, eso sería todo lo contrario a tener un amor “sin hipocresía”. El siguiente consejo de Pablo es que hagamos “cosas excelentes a [la] vista de todos los hombres” (Romanos 12:9, 17). ¿Qué aplicación tienen estas palabras?

13 Pablo ya había escrito para aquel entonces su carta a los Corintios, en la cual decía lo siguiente sobre la persecución que afrontaban los apóstoles: “Hemos llegado a ser un espectáculo teatral al mundo, tanto a ángeles como a hombres. [...] Cuando se nos injuria, bendecimos; cuando se nos persigue, lo soportamos; cuando se nos infama, suplicamos” (1 Corintios 4:9-13). Los cristianos verdaderos seguimos siendo el blanco de las miradas de la gente del mundo. A veces, las personas que nos rodean responden mejor a nuestro mensaje al ver que hacemos buenas obras incluso cuando estamos recibiendo un trato injusto (1 Pedro 2:12).

(Romanos 12:20, 21) “Enemigomatï manqʼat awtjatächejja, manqʼa churam; umat pharjatächi ukhasti, umsa churarakim. Ukham lurasajj pʼeqepjjaruw nina sankʼanak montonäta”. 21 Jan walimpejj jan atipayasimti, antisas kunatï walïki ukampi jan walirojj atipjam.

w12 11/15 pág. 29 párr. 13

Maynit maynikam perdonasipjjam

13 Awisajja, khititï jan wal katoqkistu ukarojj inas Diosan kamachinakapar askirjam uñjañapatak yanaptʼsna. Apóstol Pablojj akham sänwa: “‘Uñisirimatejj manqʼat awtjatächejja, manqʼañ churam, umat pharjatäch ukasti, um churarakim’, [“uk lurasasti nina sankʼanakwa pʼeqepjjarojj qotuchta”, MT]. Jan ñanqhampejj atipjayasimti, ukatsipan ñanqharojj askimpi atipjam” sasa (Rom. 12:20, 21). Munasiñajja, colerat jaqenakarojj sumaptayaspawa ukat suma chuyman jaqeruw tukuyaspa. Kunatsa colerataskäna uk sum amuytʼañäni ukat khuyaptʼayasiñäni ukhajja, inas juparojj Diosan Arupat yatjjatañapatak yanaptʼsna. Ukampis janis ukhamäkchinejja, kunjam chuymampis uñjtan ukanakatwa lupʼini (1 Ped. 2:12; 3:16).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Romanos 12:1) Ukhamajj jilatanaka, Diosan sinttʼasiñapatwa nayajj ruwtʼapjjsma, mä sacrificior uñtatay cuerponakam loqtapjjam, uka sacrificiojj jakkiri, santo, Diosan chuymapar purtʼkiri ukhamäñapawa, ukaw Diosar suma amuyumpi serviñajja.

lvs págs. 76, 77 párrs. 5, 6

Kusistʼañanak sum ajlliñasawa

5 Kuntï lurktan ukanakajj kunjamsa Jehová Diosar adorasktan ukwa uñachtʼayi. Pablojj akham sänwa: “Mä sacrificior uñtatay cuerponakam loqtapjjam, uka sacrificiojj jakkiri, santo, Diosan chuymapar purtʼkiri ukhamäñapawa” sasa (Romanos 12:1). Jesusajj akham sarakïnwa: “Jehová Diosamarojj taqe chuymamampi, taqe almamampi, taqe amuyumampi, taqe chʼamamampi munasiñamawa” sasa (Marcos 12:30). Ukhamasti Diosar sirvkasajj kunatï sumäki ukpunwa churañasa. Nayra tiemponjja, Diosarojj uywanakwa israelitanakajj sacrificiot loqtapjjerïna. Ukampis uka uywanakajj kʼumaräkäna ukhakiw Diosajj katoqerïna (Levítico 22:18-20). Jichhürunakan ukhamarakiwa, jan walinak lursna ukhajj Jehová Diosar adoratasajj inamayäspawa. ¿Kunatsa ukham sistanjja?

6 Jehová Diosajj akham sistuwa: “Nayajj Santo Diosätwa, jumanakajj santöpjjañamarakiwa” sasa (1 Pedro 1:14-16; 2 Pedro 3:11). Diosar adoratasajj qʼomäñapawa, jan ukajj inamayäspawa (Deuteronomio 15:21). Jehová Diosajj kuntï uñiski ukanak lursna ukhajja, jupar adoratasajj janiw qʼomäkaspati. Sañäni, Diosajj qʼañu jucha lurañanaksa, nuwasiñanaksa, demonionakan luräwinakapsa uñisiwa (Romanos 6:12-14; 8:13). Kunatï ukham jan walinakampi kittatäki ukanakatjja Diosajj ajjtasiwa. Jiwasatï ukanak uñchʼuksna ischʼuksna jan ukajj uka jan walinakampi anatsna ukhajja, Diosar adoratasajj qʼañuchasispawa, kuntï jupar adorañatak lurktan ukanaksa janirakiw katoqkistaspati, Diosan amigopäñsa aptʼassnawa.

(Romanos 13:1) Taqe jaqenakaw jilïr autoridadanakar istʼañapa. Janitï Diosäkaspajj janiw autoridadanakajj utjkaspati. Kawkïr autoridadanakatejj utjki ukanakarojj Diosaw lugaranakapar uchi.

w08 6/1 pág. 32 párr. 4

Romanos libron aski yatichäwinakapa

13:1 “Autoridadanaka utjkis ukanakasti Diosan uchatawa” siski, ¿ukajj kun sañs muni? Diosajj janïraw uka autoridadanakarojj chhaqtaykiti, uk sañ muni. Kunapachatï yaqhep apnaqerinakat Biblian profecianakapan qellqaykäna ukhajja ‘Diosan uchatäpkaspas’ ukham sasispa, ukampis mä qhawqha tiempotakikiw uchatäpjje janiw taqe munañanïpjjatapa sañ munkiti.

Biblia liyiñataki (Romanos 13:1-14)

MARZO 11-17

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | ROMANOS 15, 16

“Aguantañatakisa, chuymachtʼatäñatakis Jehová Diosar jakʼachasipjjañäni”

(Romanos 15:4) Taqe kunanakatï nayra tiempon qellqaskäna ukanakajja, jiwasar yatichañatakiw qellqasiwayi, ukhamat kuntï Diosajj jutïrin churkistani uk suytʼañasataki. Uka Qellqatanakaw aguantañasatak yanaptʼistu, chuymachtʼarakistu.

w17.07 pág. 14 párr. 11

“Jachapki ukanakampejj jachapjjarakim”

11 Janiw Lazaron jiwatapat parlki uka qellqatanakak chuymachkistaspati, Bibliankir yaqha textonakas chuymacharakistaspawa. “Taqe kunanakatï nayra tiempon qellqaskäna ukanakajja, jiwasar yatichañatakiw qellqasiwayi, ukhamat kuntï Diosajj jutïrin churkistani uk suytʼañasataki. Uka Qellqatanakaw aguantañasatak yanaptʼistu, chuymachtʼarakistu” (Rom. 15:4). ¿Juman mä munat familiaramajj jiwiti? Ukhamächi ukhajja, akjjar qhanañchaski uka textonakaw wal chuymachtʼiristamjja:

▪ “Tatitojj llakimp aynachtʼatanakan jakʼapankaskiwa, jupanakar qhespiyañataki, aynachtʼat chuymanakap waytañataki” (Sal. 34:18, 19).

▪ “Llakinakajjajj walipun yapjjataskän ukapachaw chuymachäwimampejj kusisiyista” (Sal. 94:19).

▪ “Dios Awkisajj wal munasistu, wali khuyapayasirïtapatwa wiñayatak chuymachistu, mä suma suytʼaña churarakistu. Nanakajj oración lurapjjtwa, ukhamat Dios Awkisasa Jesucristo Tatitusasa jumanakar chuymachañapataki, chʼamañchañapatakiraki” (2 Tes. 2:16, 17).

(Romanos 15:5) Diosaw aguantañatakejj chʼam churistu, chuymacharakistu. Ukhamajj kunjamtï Cristo Jesusajj amuykänjja ukham amuyapjjañamatakiw nayajj Diosar mayista,

w16.04 pág. 14 párr. 5

Aguantañajj suma jaqer tukuyistpan

5 Jehová Diosar chʼama mayisiña. Jehová Diosajja, aguantañampi “chuymachasiñampi churir Diosa[wa]” (Rom. 15:5). Kunjamsa chuymasan jikjjatastan, kuna llakinakansa uñjastan, kunjam luratätansa ukjja Jehová Diosakiw sum yati. Jupakiw aguantañatak yanaptʼistaspa. Jehová Diosajja, jupan yatichäwinakaparjam sarnaqapki ukanakan munañanakap phoqewa, ‘arnaqasitanakapsa istʼiwa, qhespiyarakiwaʼ sasaw Bibliajj qhanañchi (Sal. 145:19). Ukampis Diosar aguantañatak yanaptʼa mayisktan ukhajja, ¿kunjamsa jaysanistu?

(Romanos 15:13) Ukhamajj suytʼañasatak yanaptʼkistu uka Diosay chuymanakamarojj phoqatpach kusisiñampi sumankañampi phoqantpan, juparu confiyapjjatam layku, ukhamat jumanakajj espíritu santon chʼamapampi taqe chuyma suytʼapjjañamataki.

w14 6/15 pág. 14 párr. 11

‘Jehová Diosamaruw munasiñama’

11 Jehová Diosajj mä suytʼaña churistu, ukatwa chuymasajj kusisita, samarata jikjjatasi (Rom. 15:13). Wiñay jakañ suyktan ukaw yantʼanaka aguantañatakejj yanaptʼistu. Ajllit cristianonakajja, jiwañkama taqe chuyma Diosar servipjjani ukhajja, alajjpachan ‘jakañ coronwa’ katoqapjjani (Apo. 2:10). Ukat Jehová Diosan mayni servirinakapasti aka oraqenwa mä suma paraison wiñay jakasipjjani (Luc. 23:43). ¿Uk yatisajj kunjamas jikjjatastanjja? ¿Janit chuymasajj kusisita samarata ukhamäki? ¿Janit Diosar jukʼamp munasktan? Cheqas ‘taqe kunatejj askïki ukhamarak cheqäki ukanakajj alajjpach’ Awkisatwa juti (Sant. 1:17).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Romanos 15:27) Cheqas taqe chuymaw utjirinakapat churapjjäna, ukampis jupanakajj santo jilatanakan manupäsipkänwa. Kunanaktï santo jilatanakajj Diosat katoqapki ukanakjja, yaqha markankirinakaruw churapjjarakïna, ukatwa jupanakajj santo jilatanakar utjirinakapampi yanaptʼapjjañapajj wakisïna.

w89-S 1/12 pág. 24 párr. 3

‘Lo genuino de su amor sometido a prueba’

De seguro sus hermanos gentiles se habrían sentido impelidos a socorrerlos. Después de todo, tenían una “deuda” especial con los cristianos de Jerusalén. ¿Acaso no les habían llegado desde Jerusalén las buenas nuevas a los gentiles? Pablo pensaba de este modo: “Así como los creyentes judíos compartieron sus bienes espirituales con los no judíos [gentiles], éstos, a su vez, deben ayudar con sus bienes materiales a los creyentes judíos”. (Romanos 15:27, Versión Popular.)

it-1-S pág. 670 párr. 11

Deuda, deudor

Otras deudas. Las palabras “deuda” y “deudor” también se usan en las Escrituras con referencia a otras obligaciones aparte de las que se derivan del pedir prestado. Se llama “deuda” al salario que se le debe a un trabajador. (Rom 4:4.) Los pecadores son “deudores” de aquellos contra quienes han transgredido y por lo tanto deben buscar su perdón. El que Dios perdone las “deudas” depende de que la persona haya perdonado a su vez a sus “deudores” personales. (Mt 6:12, 14, 15; Lu 13:4.) En vista de su obligación de predicar las “buenas nuevas”, el apóstol Pablo habló de sí mismo como un “deudor” de todas las personas. (Ro 1:14, 15.) Los creyentes gentiles eran “deudores” de los cristianos judíos de Jerusalén debido a que se habían beneficiado de ellos en sentido espiritual. Por lo tanto, el que apoyasen materialmente a sus hermanos judíos pobres era tan solo lo que debían hacer. (Ro 15:26, 27.)

(Romanos 16:25) Kawkïr suma yatiyäwinaktï nayajj yatiykta, ukhamarak kunanakatejj Jesucristot yatiyaski ukarjamaw Diosajj jumanakar suma saytʼatäpjjañamatak yanaptʼapjjätam. Uka suma yatiyäwinakasti Diosan imantat amtaparjamawa, juparakiw uk qhanstayi, walja tiempo imantatarakïnwa.

it-2-S pág. 708 párr. 5

Presciencia, predeterminación

El Mesías o el Cristo habría de ser la prometida Descendencia por medio de la que se bendecirían todas las personas justas de todas las familias de la Tierra. (Gál 3:8, 14.) La primera vez que se mencionó esa “descendencia” fue después de la rebelión en Edén y antes del nacimiento de Abel. (Gé 3:15.) Esto fue más de cuatro mil años antes de que se revelara inequívocamente que el “secreto sagrado” era la “descendencia” o simiente mesiánica. Por lo tanto, puede decirse sin lugar a dudas que ese “secreto” fue “guardado en silencio por tiempos de larga duración”. (Ro 16:25-27; Ef 1:8-10; 3:4-11.)

Biblia liyiñataki (Romanos 15:1-16)

MARZO 18-24

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 CORINTIOS 1-3

“¿Munañamampi apayasir jaqëtati, jan ukajj espíritu santomp irpayasir jaqëtacha?”

(1 Corintios 2:14) Munañapampi apayasir jaqejja, kunatï Diosan espíritu santopat jutki ukanakjja janiw katoqkiti, jupatakisti ukanakajj jan kunatak serviriwa, janirakiw ukanak amuykaspati, jupajj espíritu santon yanaptʼapampiw ukanak yatjjatañapa.

w18.02 pág. 19 párrs. 4, 5

¿Espíritu santompi irpayasir jaqejj kunjamasa?

4 Munañapampi apayasir jaqejj kunjamsa amuyi uk nayraqat uñjañäni. Ukham jaqejj aka pachan munañanakapampiw apayasi, ukatwa munañanakap nayrar uchi. Apóstol Pablojj uka toqet akham sänwa: “Akapachan amuyupaw jan istʼasirinakarojj apnaqaski” sasa (Efes. 2:2). Uka amuyuw jaqenakarojj mayninakjam jan walinak lurapjjañapatak chʼamañchi. Ukatwa kunatï jupanakatak walïki ukak lurapjje, janiw Diosan arunakapar istʼañatakis chʼamachasipkiti. Ukhamajj munañapampi apayasir jaqejja, jupa pachpata, qollqeta, jan ukajj derechonakapat llakisi, ukanakakiw taqe kunat sipansa nayranki.

5 Munañapampi apayasir jaqejja, ‘jañchin lurañanakapakwa’ luri (Gál. 5:19-21). Corintonkirinakar qellqat nayrïr cartanjja, uka kasta jaqenakajj kunjamäpjjesa ukwa Pablojj qhanañchäna. Jupajj akham sänwa: ‘Chʼajjwañanakan mitisipjje, jaqenakar tʼaqjjtayapjje, jan istʼasirïñatakiw chʼamañchapjje, maynit maynikamaw tribunalanakar apayasipjje, autoridadarus janiw istʼapkiti, manqʼañampit umañampit jukʼamp llakisipjje’ sasa. Janirakiw jan walinakar saykatañatakis chʼamachasipkiti (Prov. 7:21, 22). Uka kasta jaqenakatjja Judasajj akham sarakïnwa: “Diosan espiritupampis janiw irpayasipkiti” sasa (Jud. 18, 19).

(1 Corintios 2:15, 16) Espíritu santompi irpayasir jaqesti taqe kunwa yatjjati, janirakiw khiti jaqes juparojj juchañchkaspati. 16 “¿Khitirak Jehová Diosan amuyunakap uñtʼaspasti, ukhamat jupar yatichañataki?”. Jiwasajj kunjamtï Cristojj amuyki uka pachpa amuyunïtanwa.

w18.02 pág. 19 párr. 6

¿Espíritu santompi irpayasir jaqejj kunjamasa?

6 Espíritu santompi irpayasir jaqejj janiw ukhamäkiti. Jan ukasti Diosampi sum apasiñatakiw chʼamachasi, Diosat yateqasiñ munaraki (Efes. 5:1). Mä arunjja, Jehová Diosjam amuyañatakiw chʼamachasi. Jupatakejja, Diosajj cheqapuniw utjaski. Taqe kunsa Diosan Aruparjamaw luri, sarnaqaraki (Sal. 119:33; 143:10). ‘Jañchin lurañanakaparjam’ sarnaqañat sipansa, ‘espíritu santon achuparjam’ sarnaqañatakiw chʼamachasi (Gál. 5:22, 23). Ukajj kamsañsa muni uk amuytʼañäni: Mä jaqer musicajj wal gustki ukhajja, musicarukiw chuymapajj wayusi. Ukhamarakiw Diosat jukʼampi yateqañ munki uka jaqejj espíritu santompi irpayasi.

w18.02 pág. 22 párr. 15

¿Espíritu santompi irpayasir jaqejj kunjamasa?

15 ¿Kunjamatsa Cristot yateqassna? 1 Corintios 2:16 textonjja “kunjamtï Cristojj amuyki uka pachpa amuyunï[ñatakiw]” chʼamañchistu. Romanos 15:5 textonjja, “kunjamtï Cristo Jesusajj amuykänjja ukham” amuyunïñatakiw chʼamañcharakistu. Ukhamasti Cristot yateqasiñatakejja, jupajj kunjam jaqënsa, kuns amuyäna, kunanaksa luräna ukanak yatiñasawa. Jupatakejj Diosamp sum apasiñaw nayrankäna. Jesusat yateqasiñänejja, jukʼampiw Jehová Diosar jakʼachasiñäni. Ukatwa kunjamtï Cristojj amuyki ukham amuyunïñajj wali wakiskirejja.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(1 Corintios 1:20) ¿Kawkinkarak yatiñan jaqesti? ¿Kawkinkis escriba jaqejja? ¿Kawkinkis akapachan chʼajjwayir jaqejja? ¿Janit Diosajj akapachankir jaqenakan yatiñanakap jan kunatak servir tukuyki?

it-2-S pág. 886 párr. 5

Sabiduría

De modo que el mundo con su sabiduría rechazó la provisión de Dios por medio de Cristo como si fuera una tontedad; aunque es posible que sus gobernantes hayan sido administradores capaces y juiciosos, llegaron hasta el punto de “[fijar] en el madero al glorioso Señor”. (1Co 1:18; 2:7, 8.) Pero Dios, por su parte, demostró que la sabiduría del mundo era tontedad, pues avergonzó a sus hombres sabios utilizando para llevar a cabo su propósito invencible lo que ellos consideraban “una cosa necia de Dios” y a las personas que ellos veían como ‘necias, débiles e innobles’. (1Co 1:19-28.) Pablo recordó a los cristianos corintios que “la sabiduría de este sistema de cosas, [y] la de los gobernantes de este sistema de cosas” sería reducida a la nada; por consiguiente, tal sabiduría no era parte del mensaje espiritual del apóstol. (1Co 2:6, 13.) Advirtió a los cristianos de Colosas que no se dejaran entrampar por “la filosofía [fi·lo·so·fí·as, literalmente, “amor a la sabiduría”] y el vano engaño según la tradición de los hombres”. (Col 2:8; compárese con los vss. 20-23.)

(1 Corintios 2:3-5) Nayajj aynachtʼata, ajjsartʼasisa, wali khatattʼasisa ukhamaw jumanakan ukar jutayäta. 4 Nayajj parlapkayäsma ukhamarak yatiyapkayäsma ukhajja, janiw wali yatiñan jaqenakan musparayir arunakapampejj parlapkayäsmati, jan ukasti arunakajajj espíritu santon chʼamapwa uñachtʼayäna, 5 ukhamat jumanakajj jan jaqenakan yatiñaparjam confiyapjjañamataki, jan ukasti Diosan chʼamaparjam confiyapjjañamataki.

w08 7/15 pág. 27 párr. 6

Corintios libronakan aski yatichäwinakapa

2:3-5. Kunapachatï Pablojj Corinto markar yatiyiri sarkän ukhajja, inas akham jisktʼaschïna: ¿taqe aka jaqenakan sarnaqäwinakapatsa, amuyunakapatsa yatichäwijampejj maynirus arkirir tukuyiristti? sasa. Ukampisa janiw ajjsarayasiñampejj atipayaskänti jan ukasti kuntï Diosajj maykän ukjja phoqänwa. Jiwasajj ukhamarakiw kunayman jan waltʼäwinakanktan ukhajj janirakiw ajjsarañasäkiti. Pabljamarakiw Jehová Diosat chʼama maytʼasisajj Diosan apnaqäwipat yatiyaskaktanjja.

Biblia liyiñataki (1 Corintios 1:1-17)

MARZO 25-31

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 CORINTIOS 4-6

“Mä jukʼa levadurajj taqpach masaruw poqtayi”

(1 Corintios 5:1, 2) Jumanak taypinjja qʼañu jucha utjatapaw yatisi, mä jaqejj awkipan warmipampiw jakaski sasaw yatiyapjjetu, janiw yaqha markanak taypinsa ukham qʼañu juchajj utjkiti. 2 ¿Uka jucha utjatap laykuti jumanakajj jachʼa jachʼa tukupjjta? ¿Antisas janit llakitäpjjañamäki? ¿Janit uka jucha lurir jaqerojj jumanak taypit jaqsupjjañamäki?

(1 Corintios 5:5-8) uka jan wali lurir jaqerojj Supayar katuyapjjam, ukhamat kuna juchtï jupajj congregacionar apantanki uk chhaqtayañataki, ukhamarak Tatitun urupanjja suma chuymanïñajj congregación taypin utjaskakiñapataki. 6 Jumanakan jachʼa jachʼa tukupjjatamajj janiw walïkiti. ¿Kunjamsa mä jukʼa levadurajj taqpach masar poqtayi uk janit yatipkta? 7 Ukhamajj uka levadura apsupjjam, ukhamat machaq masar tukupjjañamataki, jumanakajj jan levadurani masar uñtatäpjjtawa. Cristow sacrificiotjja jakañap loqtasïna, ukhamatwa jiwasan Pascua corderosar tukuwayi. 8 Ukhamajj Pascua fiesta pasatat apaski uka fiestampejj phoqapjjañäni, janirakiw uka fiestanjja levadura apnaqañasäkiti, ni jan wali lurañanakampi ni añcha jan wali lurañanakampi uñtasitäki uka levadursa apnaqañasäkiti. Antisas jan levadurani tʼantʼa manqʼapjjañäni, ukajj cheqa chuymanïñampi kunatï cheqäki ukampi sasiwa.

(1 Corintios 5:13) akapachankirinakarojj Diosaw juzgaskani. Ukhamajj “jan wali lurir jaqerojj jumanak taypit jaqsupjjam”.

it-2-S pág. 212

Levadura

El apóstol Pablo utilizó el mismo simbolismo cuando mandó a la congregación cristiana de Corinto que expulsase a un hombre inmoral de la congregación. Dijo: “¿No saben que un poco de levadura hace fermentar toda la masa? Quiten la levadura vieja, para que sean una masa nueva, según estén libres de fermento. Porque, en realidad, Cristo nuestra pascua ha sido sacrificado”. A continuación indicó claramente a qué se refería con la palabra “levadura”: “Por consiguiente, guardemos la fiesta, no con levadura vieja, ni con levadura de maldad e iniquidad, sino con tortas no fermentadas de sinceridad y verdad”. (1Co 5:6-8.) Pablo recurrió en este texto al significado alegórico de la fiesta judía de las tortas no fermentadas, que venía inmediatamente después de la celebración de la Pascua. Así como un poco de levadura hace fermentar pronto toda la masa de pan, toda la congregación llegaría a estar inmunda a los ojos de Jehová si no eliminaba la influencia corrupta de aquel hombre inmoral. Tal como los israelitas no podían tener levadura en sus casas durante la fiesta, ellos tenían que quitar la “levadura” de en medio de la congregación.

it-2-S pág. 972

Satanás

¿Qué significa ‘entregar a una persona a Satanás para la destrucción de la carne’?

Cuando el apóstol Pablo dio instrucciones a la congregación de Corinto en cuanto a la acción que se debía tomar con un miembro de la congregación que cometía la maldad de mantener relaciones incestuosas con la esposa de su padre, escribió: “Entreguen a tal hombre a Satanás para la destrucción de la carne”. (1Co 5:5.) Este era un mandato de expulsar al hombre de la congregación y cortar todo compañerismo con él. (1Co 5:13.) El que se le entregara a Satanás significaba que estaría fuera de la congregación, en el mundo del que Satanás es dios y gobernante. Este hombre era como un “poco de levadura” en “toda la masa”, es decir, “la carne” o elemento carnal dentro de la congregación; al expulsar a este hombre incestuoso, la congregación, que es de inclinación espiritual, destruiría “la carne” que había en ella. (1Co 5:6, 7.) De manera similar, Pablo entregó a Himeneo y Alejandro a Satanás, porque habían rechazado la fe y una buena conciencia y habían experimentado el naufragio de su fe. (1Ti 1:20.)

(1 Corintios 5:9-11) Apayanipksma uka cartajanjja, qʼañu juchan sarnaqer jaqenakampejj jan jukʼampi chikachasipjjañamatakiw qellqanipjjayäsmajja. 10 Ukampejj janiw sapkayäsmati, akapachan qʼañu juchan sarnaqer jaqenakampi, taqe kun munir jaqenakampi, mayninakat kʼarimp kʼarimpi apaqerinakampi, idolonakar adorir jaqenakampejj janipuniw kunäkipans chikachasipjjätati sasajja. Ukhamäspa ukhajja, akapachat mistjjapjjañamaw wakisispa. 11 Jichhasti qellqanipjjsmawa, maynitï jilatäkasina qʼañu juchan sarnaqerïchi, taqe kun munir jaqëchi, idolonakar adorirïchi, yaqhanakar jiskʼachir jaqëchi, machirïchi, jan ukajj lunthatasirïchi ukhajja, jan jukʼampi uka jaqempejj chikachasipjjamti ni manqʼapjjamsa.

lvs pág. 241, qhanañchäwi

Congregacionat jaqsuña

Mä cristianojj jachʼa juchapat jan arrepentiski, janirak Jehová Diosan leyinakaparus istʼañ munki ukhajja, janiw congregacionankañapäjjeti, congregacionat jaqsutäñapawa. Jaqsutäjje ukhajja, janiw jilat kullakanakajj jupamp chikachasjjapjjañapäkiti, janirakiw parljjapjjañapäkisa (1 Corintios 5:11; 2 Juan 9-11). Maynir congregacionat jaqsuski ukhajja, Diosan sutipasa congregacionasa jan walinakat jarkʼaqatawa (1 Corintios 5:6). Ukatjja arrepentisiñapatakiw yanaptʼi, ukhamat Jehová Diosar kuttʼjjañapataki (Lucas 15:17).

▸ 3 yatichäwi, 19 párrafo

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(1 Corintios 4:9) Amuyatajatjja, Diosaw jaqenakan uñchʼukitäñatakejj apostolonakar mä teatror irpantapjjetu, kunjamtï qhep qhepa mantir gruporojj jiwayañatak irpantaski ukhama. Nanakarojj taqeniw akapachan uñchʼukipjjetu, angelanakasa jaqenakasa.

w09 5/15 pág. 24 párr. 16

Angelanakajj yanapirinakäpjjewa

16 Kawkïr jilat kullakanakatï jan waltʼäwinakan jikjjatasipjje ukhajja, angelanakan ‘wali uñchʼukitätanwa’ siw Biblianjja (1 Cor. 4:9). Kunjamäsktansa ukjja angelanakajj sum amuyapjje, ukat kunapachatï sum sarnaqtan ukhajj wali kusisitäpjjewa. Ukat kunapachatï mä juchararajj arrepentiski ukhajja, wal kusisipjjaraki (Luc. 15:10). Maysa toqetjja, kunjamsa kullakanakajj sarnaqapjje ukjja angelanakajj yatipjjarakiwa. Bibliajj akham siwa: “Ukatpï warmejj pʼeqepjjarojja mä jachʼa kankañjama apañapajja, chachapan munañapankatapa uñachtʼayañataki angelanak layku” sasa (1 Cor. 11:3, 10). Jïsa, kunapachatï kullakanakasa ukhamarak Diosan taqpach loqtirinakapasa taman uttʼayatäpki uka jilatanakaru respeto uñachtʼayapjje ukhajja, wali askiw angelanakatakejja. Ukham istʼasirïtasatjja angelanakajj yateqasipjjarakiwa.

(1 Corintios 6:3) ¿Janit jumanakajj yatipkta? Jiwasajj angelanakaruw juzgañäni. Ukhamajj jakäwin utjki uka jan waltʼäwinakjja askicharaksnawa.

it-2-S pág. 216

Ley

Leyes dadas a los ángeles. Los ángeles, superiores al hombre, están sujetos a la ley y a los mandamientos de Dios. (Heb 1:7, 14; Sl 104:4.) Jehová incluso dio órdenes y restringió a su adversario Satanás. (Job 1:12; 2:6.) El arcángel Miguel acató la posición de Jehová como Juez Supremo cuando dijo, al disputar con el Diablo: “Que Jehová te reprenda”. (Jud 9; compárese con Zac 3:2.) Jehová Dios ha colocado a todos los ángeles bajo la autoridad del glorificado Jesucristo. (Heb 1:6; 1Pe 3:22; Mt 13:41; 25:31; Flp 2:9-11.) Por mandato de Jesús, a Juan se le envió un mensajero angélico. (Rev 1:1.) En 1 Corintios 6:3 el apóstol Pablo dice que los hermanos espirituales de Cristo ‘juzgarán a ángeles’, lo que debe responder al hecho de que participarán de algún modo en la ejecución de juicio sobre los espíritus inicuos.

Biblia liyiñataki (1 Corintios 6:1-14)

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki