Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
ABRIL 1-7
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 CORINTIOS 7-9
“Solterok qheparaña”
(1 Corintios 7:32) Jumanakajj jan kuna llakinïpjjasma ukwa nayajj munta. Jan casarat chachajja, kunanakatï Tatitunkki ukanakatwa llakisi, mä arunjja kunjamsa Tatitur kusisiyaspa uka toqetwa llakisi.
Solterökasajj jukʼampwa Diosatakejj lursna
3 Solterösipki ukanakajj jukʼamp tiemponïpjjewa, ukatwa Diosan arunakap yatiyañatakisa, jukʼamp amigonak jikjjatañatakisa ukat Jehová Diosamp jukʼamp sum apasiñatakis tiemponïpjje (1 Cor. 7:32-35). Ukham askinak utjipanwa walja jilat kullakanakajj jan casarasipkiti, jan ukajj mä tiempsa suytʼapjje. Maysa toqetjja, yaqhepanakajj janiw solteröñpun amtapkänti. Ukhaman uñjasisajja, Diosar mayisisa ukat amuykiptʼasisajj Diosaw nayrar sarantañatakejj yanaptʼitani sasaw atinisipjje. Ukhamatwa solteröskakiñatakejj amtapjje (1 Cor. 7:37, 38).
(1 Corintios 7:33, 34) Ukampis casarat chachajja, kunanakatï akapachankki ukanakatwa llakisi, mä arunjja kunjamsa warmipar kusisiyaspa uka toqetwa llakisi, 34 amuyupansa tʼaqjtatäjjarakiwa. Ukhamarus jan casarat warmisa mä virgen tawaqosa kunanakatï Tatitunkki ukanakatwa llakisi, ukhamat jupan cuerpopasa amuyupasa santöñapataki. Ukampis casarat warmejja, kunanakatï akapachankki ukanakatwa llakisi, mä arunjja kunjamsa chachapar kusisiyaspa uka toqetwa llakisi.
Corintios libronakan aski yatichäwinakapa
7:33, 34. ¿Casadopki uka cristianonakajj “akapach yänakatwa llakisi[pjje]” siski uka arunakajj kuns sañs muni? Sapüru jakañatakejj kunas munasi, sañäni manqʼañata, utata, isita ukanakat llakisiña sañ muni, janiw akapachan jan wali luräwinakapat parlkiti, uka jan wali luräwinakatjja taqeniw jitheqtapjjañasa (1 Juan 2:15-17).
(1 Corintios 7:37, 38) Ukampis maynitejj chuymapan amtjjchi, amuyuparjamajj janiraki casarasiñajj wakiskchiti, jan ukajj cuerpon munañanakapar apnaqerjamächi, chuymapansa sapakïskaña amtarakchi ukhajja, walïniw ukham luratapajja. 38 Ukhamarakipï maynitejj casaraschi ukhajja, walïniw ukham luratapajja, ukampis maynitejj jan casaraschi ukhajja, jukʼamp walïniw ukham luratapajja.
w96-S 15/10 pág. 12 párr. 14
La soltería. Una puerta a la actividad sin distracción
14 El cristiano soltero que se vale de su condición para ir en pos de metas egoístas no hace “mejor” que el casado, ya que su soltería no es “por causa del reino”, sino por motivos personales. (Mateo 19:12.) El hombre o la mujer no casados deben ‘inquietarse por las cosas del Señor’, estar ansiosos por “ganar la aprobación del Señor” y “atender constantemente al Señor sin distracción”. Esto implica dar atención indivisa al servicio de Jehová y Jesucristo. Solo así, los cristianos solteros harán “mejor” que los casados.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(1 Corintios 7:11) Jupatï chachapat jaljtanejja, jan yaqhamp casaraspanti, jan ukasti chachapampi sumankthapjjpan; chachajj janirakiw warmipar jaytanukuñapäkiti.
Qhanañchäwinaka
Awisajj janis adulterio juchajj utjchejja, yaqhep cristianonakajj chachapatsa warmipatsa jitheqjjañwa amtapjje (1 Corintios 7:11). Kunapachas mä cristianojj ukham luraspa uk uñjañäni:
• Familiaru jan yanapañ munipana. Awisajj janiw kunatï familiatak wakiski ukanak chachajj churjjeti, jan qollqeni jan manqʼañani ukhamwa jayti (1 Timoteo 5:8).
• Sinti nuwipana. Wali nuwat uñjasisajj jan usuntañataki jan jiwañatakiw jitheqjjaspa (Gálatas 5:19-21).
• Jehová Diosat jitheqtayañ sinti munipana. Chachap kawsa jan ukajj warmip kawsa Diosar serviñajj sinti chʼamäjje ukhaw jitheqjjaspa (Hechos 5:29).
(1 Corintios 7:36) Ukampis maynitejj solterökasin cuerpon munañanakapar jan atipirjamäkchi, qʼajjo wayna tiempsa qʼajjo tawaq tiempsa pasjjarakchi ukhajja, akham lurañapawa: kuntï jupajj lurañ amtki uk lurpan, janiw kuna juchsa lurkiti. Casarasipjjpan.
w00-S 15/7 pág. 31 párr. 2
Podemos ser castos en un mundo inmoral
Por tanto, los jóvenes no deben apresurarse a contraer matrimonio cuando sientan el despertar de sus impulsos sexuales. El matrimonio exige compromiso, y vivir de acuerdo con esa responsabilidad requiere madurez (Génesis 2:24). Es mejor esperar hasta haber “pasado la flor de la juventud”, el período en que se intensifican los deseos sexuales y pueden torcer el juicio de la persona (1 Corintios 7:36). Y es una insensatez y un pecado que un adulto que desea casarse mantenga relaciones inmorales simplemente porque no ha encontrado con quién contraer matrimonio.
Biblia liyiñataki (1 Corintios 8:1-13)
ABRIL 8-14
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 CORINTIOS 10-13
“Jehová Diosajj arunakap phoqapuniwa”
(1 Corintios 10:13) Kuna yantʼanakantï jaqenakajj uñjasipki uka pachpa yantʼanakanwa jumanakajj uñjasipjjtajja. Ukampis Diosajj arunakap phoqapuniwa, janiw jupajj munkaniti jumanakajj jan aguantirjamäpkta ukat jukʼampi yantʼatäpjjañamjja. Ukhamajj yantʼanakan aguantapjjañamatakejj jupaw yanaptʼapjjätam.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
‘Diosasti janiw jumanakarojj jachʼa jan atipkaya yantʼanakan uñjasiyapkätamti’ sasaw apóstol Pablojj säna (1 Cor. 10:13, NM). Uka arunak liytʼasajja, ¿kunanaktï aguantañ puedksna ukanak sum amuytʼasaw Diosajj kuna yantʼanakansa uñjasiñäni ukanak amtjje sasat amuyañasäspa?
▪ Uka toqet jichhajj sum amuytʼañäni. Mä jilatan wawapajj jupa pachpaw jiwayasïna. Ukatwa jilatajj akham säna: “Wawajan jiwatapat aguantapjjäti ukjja, ¿Diosajj janïrakipanti yatpachäna? ¿‘Jupanakajj aguantapjjaniwa’ sasin amuyasati Diosajj uka yantʼan uñjasiyapjjpachïtu?” sasa. Ukhamajja, ¿kunas jutïrin pasistani uk sumti Diosajj yatpacha? ¿Bibliajj kamspachasa?
Sum amuytʼañatakejja, 1 Corintios 10:13 qellqatan apóstol Pablon arunakapajj jikjjataski uk amuytʼañäni. Ukarjamajja, kunsa aguantsna kunsa jan aguantkaraksna ukjja Jehová Diosajj janiw janïräkipan amtkiti. Ni ukarjam amuytʼasas yantʼanakan uñjasiykistuti. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Uk jichhajj pusi toqet yatjjatañäni.
Maya, Jehová Diosajj amtasarjam sarnaqerwa lurtʼawayistu. Jakäwisan kunsa lurañäni uk jiwas pachpa amtsna ukwa Diosajj muni (Deu. 30:19, 20; Jos. 24:15). Jiwasatï Jehová Diosar serviñ ajlliñäni ukhajja, Juparuw yanaptʼap mayiñasa (Pro. 16:9). Ukampis Jehová Diosampi jan yanaptʼayasiñ ajlliñäni ukhajja, jan walinakan uñjasisajj jiwasaw ukat mistuñatak chʼamachasiñasa (Gál. 6:7). Ak amuytʼañäni: kuna jan walinakansa uñjasiñäni uk Jehová Diosatï janïräkipan ajllispa ukhajja, jiwas pachpa amtir lurawaykistu ukar jan respetatapwa uñachtʼayaspa.
Paya, “horasajj jan waltʼañajj taqeniruw puri”, janiw Jehová Diosajj ukat jarkʼaqkistuti (Ecl. 9:11). Jan wali accidentenakaruw purtʼassna, inas ukajj jan suma lugarankatasata, jan ukajj yaqha ukhamanakat paschistaspa. Mä kutejja, Jesusajj Siloé torrempi tinkjjatata jiwarapkäna uka 18 jaqenakatwa parläna. Jupanakajj janiw Diosan munañapat ukham jiwarapkiti sasaw sarakïna (Luc. 13:1-5). Jiwasatï ‘Jehová Diosaw khitis jakani, khitis jiwarakini uk amti’ sasin amuysna ukhajja, pantjasisksnawa.
Kimsa, Jehová Dios toqet saytʼasiñäniti janicha ukjja sapa mayniw amtjjañasa. Supayajja, Jehová Diosar akham sänwa: ‘Jumatï servirinakamar jan yanaptʼkasma ukhajja, janiw jumar sirvjjapjjeristamti’ sasa (Job 1:9-11; 2:4; Apo. 12:10). Diosatï ‘servirinakajajj janiw aka yantʼar aguantapkaspati’ sasin jarkʼaqestaspajja, ‘interés laykukiw servipjjtamjja’ sasin Supayajj siskäna ukajj cheqäkaspas ukhamäspawa.
Pusi, kunanakas jutïrin pasistani ukanakjja Jehová Diosajj janiw janïräkipan amtkiti. Kunanakas jutïrin pasistani uk yatiñ munaspa ukhajja, Diosajj yatispawa (Isa. 46:10). Ukampis Bibliarjamajja, Diosajj janiw kunatï jutïrin paskani ukanak ajllkiti (Gén. 18:20, 21; 22:12). Jehová Diosajj wali munasiri cheqap Diosawa. Ukhamajj jiwas pachpa mä amtar puriñataki lurawaykistu uk respetiwa (Deu. 32:4; 2 Cor. 3:17).
‘Diosasti janiw jumanakarojj jachʼa jan atipkaya yantʼanakan uñjasiyapkätamti’ sasin Pablojj siskäna ukajja, ¿kun sañsa munpacha? Yantʼanakan uñjasktan ukhajj kunsa Diosajj luri ukjjatwa Pablojj parlaski, janiw kunsa yantʼanak janïr purinkipan luri uka toqet parlkiti. Jiwasatï Jehová Diosar confiyañänejja, taqe kunanwa yanaptʼistani (Sal. 55:22). Kunatsa Pablojj ukham sispachäna uk pä toqet yatjjataskakiñäni.
Nayrïri, taqe jaqenakaw yantʼanakan uñjastanjja. Diosar servirinakasa Diosar jan servirinakasa, niya pachpa yantʼanakanwa uñjastanjja. Jiwasatï Jehová Diosar taqe chuyma confiyañäni ukhajja, yanaptʼapampejj uka yantʼanakar saykatañäniwa (1 Ped. 5:8, 9). 1 Corintios 10 capitulopanjja, kuna yantʼanakansa israelitanakajj wasaran uñjasipjjäna uka toqetwa Pablojj parli (1 Cor. 10:6-11). Kuna yantʼanakantï jaqenakajj uñjasipkäna uka yantʼanakanwa israelitanakajj uñjasipjjarakïna, janiw mä yantʼas jan aguantañjamäkänti. Israelitanakat yaqhepajja, Diosaruw kutkatasipjjäna sasajj pusi kutiw Pablojj ayti. Cheqas Diosar jan confiyapjjatap laykuw yaqhepajj jan wali lurañanakampi apayasipjjäna.
Payïri, Diosajj jan jaytjasiriwa. Jehová Diosasti “khitinakatï taqe munasiñ chuymampi munapki ukhamaraki mandamiento arunakapsa phoqhapkaraki ukanakar[ojj]” sum uñji (Deu. 7:9). Nayrat jichhakamasa, Jehová Diosajj taqe arsutanakap phoqerïtapwa uñachtʼayistu (Jos. 23:14). Jan jaytjasir Diosätap yatisajja, Jupar munasipktan istʼapjjaraktan ukanakajj taqe chuymaw Jupar confiyañasa. Diosajj akanak phoqapuniniwa: 1) Janiw jachʼa jan atipkaya yantʼanakan uñjasiykistaniti, 2) yantʼanakat mistuñatakejj yanaptʼistaniwa.
¿Kunjamsa Diosajj taqe chuyma servirinakaparojj yantʼanakat mistupjjañapatakejj yanaptʼi? Jupajj jankʼakiw kuna yantʼantï uñjasktan uk chhaqtayaspa. Ukampis Pablon aka arunakapat amtañäni, jupajj sänwa: “Diosajj kunjämatsa uka yantʼar atipjañjja yanapapjjarakïtamwa” sasa. Ukhamasti jan walinakat mistuñatakejja, kunatï wakiski ukampiw Diosajj niya jila parte yanaptʼistu. ¿Kunjamsa yanaptʼistu? Uk jichhajj uñjañäni:
▪ “Taqe tʼaqhesiñanakasanwa Diosajj chuymachistu” (2 Cor. 1:3, 4). Chuymasana amuyusana sumakïñatakejja, Jehová Diosaw Bibliampi, qollan ajayupampi ukhamarak Amuyasiri Cheqapa Uywatampi yanaptʼistaspa (Mat. 24:45, MT; Juan 14:16; Rom. 15:4).
▪ Qollan ajayupampiw yanaptʼistaspa (Juan 14:26). Yantʼanakan uñjasktan ukhajja, Diosan qollan ajayupaw Bibliankir jiskʼa tʼaqanakap amtañataki ukhamarak sum amuytʼasiñatak yanaptʼistaspa.
▪ Jehová Diosajj angelanakampiw yanaptʼistaspa (Heb 1:14).
▪ Jilat kullakanak toqew Diosajj yanaptʼistaspa, jupanakaw arunakapampisa, jiwasatak kun lurasas chʼamachtʼapjjestaspa (Col. 4:11).
Pablojj 1 Corintios 10:13 qellqatan siskäna uka arunakatjja, ¿kunsa jichhajj amuytanjja? Kuna yantʼanakansa jutïrin uñjasiñäni ukjja, Jehová Diosajj janiw ajllkiti. Ukampis yantʼanakan uñjasiñäni ukhajja, Jehová Diosaruw confiyañasa, Jupaw yantʼanakar atipjañ yanaptʼistani. Uk yatiñajj ¡wal chuymachtʼistu!
(1 Corintios 10:13) Kuna yantʼanakantï jaqenakajj uñjasipki uka pachpa yantʼanakanwa jumanakajj uñjasipjjtajja. Ukampis Diosajj arunakap phoqapuniwa, janiw jupajj munkaniti jumanakajj jan aguantirjamäpkta ukat jukʼampi yantʼatäpjjañamjja. Ukhamajj yantʼanakan aguantapjjañamatakejj jupaw yanaptʼapjjätam.
(1 Corintios 10:13) Kuna yantʼanakantï jaqenakajj uñjasipki uka pachpa yantʼanakanwa jumanakajj uñjasipjjtajja. Ukampis Diosajj arunakap phoqapuniwa, janiw jupajj munkaniti jumanakajj jan aguantirjamäpkta ukat jukʼampi yantʼatäpjjañamjja. Ukhamajj yantʼanakan aguantapjjañamatakejj jupaw yanaptʼapjjätam.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(1 Corintios 10:8) Janiraki qʼañu jucha lurañäniti, kunjamtï jupanakat yaqhepajj qʼañu jucha lurapkäna ukhamjja, ukatwa jupanak taypitjja pä tunka kimsani waranqanejj mä urunak jiwarapjjäna.
w04-S 1/4 pág. 29
Preguntas de los lectores
¿Por qué dice 1 Corintios 10:8 que fueron 23.000 israelitas los que cayeron en un solo día por cometer fornicación, mientras que Números 25:9 da la cifra de 24.000?
Existen varias explicaciones posibles para la diferencia de cifras entre estos dos versículos. La más sencilla sería que el número real estuviera entre 23.000 y 24.000, lo que permitiría redondearlo hacia arriba o hacia abajo.
Veamos otra posibilidad. El apóstol Pablo hizo referencia al relato de los israelitas en Sitim como ejemplo amonestador para los cristianos de la antigua Corinto, ciudad célebre por su libertinaje. Escribió: “Ni practiquemos fornicación, como algunos de ellos cometieron fornicación, de modo que cayeron, veintitrés mil de ellos en un día”. Pablo se refirió en particular a aquellos a los que Jehová dio muerte por cometer fornicación, y dijo que fueron 23.000 (1 Corintios 10:8).
Ahora bien, el capítulo 25 de Números explica que “Israel se apegó al Baal de Peor; y la cólera de Jehová empezó a encenderse contra Israel”, y entonces pasa a decir que Jehová mandó a Moisés que ejecutara a “todos los [...] cabezas del pueblo”. A su vez, Moisés ordenó a los jueces que cumplieran ese mandato. Finalmente, cuando Finehás actuó con decisión dando muerte al israelita que introdujo a una mujer madianita en el campamento, “se detuvo el azote”. El relato termina con esta declaración: “Los que murieron del azote ascendieron a veinticuatro mil” (Números 25:1-9).
Al parecer, la cifra que da el libro de Números incluye a los “cabezas del pueblo” —que fueron ejecutados por los jueces— y a los israelitas a quienes Jehová mismo dio muerte. Los cabezas que murieron a manos de los jueces bien pudieron ser un millar, lo que elevaría a 24.000 la cifra total de muertos. Dichos cabezas, o caudillos, eran culpables de tenerle “apego al Baal de Peor”, sea que cometieran fornicación, participaran en las celebraciones o dieran su consentimiento a quienes hicieron alguna de estas cosas.
Con respecto a la expresión “tener apego”, cierta obra de consulta explica que puede significar “vincularse a una persona”. Los israelitas constituían un pueblo dedicado a Jehová, pero rompieron su relación con Él cuando ‘se apegaron al Baal de Peor’. Unos setecientos años más tarde, Dios dijo a los israelitas mediante el profeta Oseas: “Ellos mismos entraron a Baal de Peor, y procedieron a dedicarse a la cosa vergonzosa, y se hicieron repugnantes como la cosa de su amor” (Oseas 9:10). Todos los que obraron de este modo merecían una sentencia adversa de parte de Dios. Así se lo recordó Moisés a los hijos de Israel: “Los propios ojos de ustedes son los que vieron lo que Jehová hizo en el caso del Baal de Peor, que a todo hombre que anduvo tras el Baal de Peor, a él fue a quien Jehová tu Dios aniquiló de en medio de ti” (Deuteronomio 4:3).
(1 Corintios 11:5, 6) kunapachatï mä warmejj pʼeqep jan chʼoqtʼasis oración luri, jan ukajj profecía arunak parli ukhajja, pʼeqeparuw phenqʼachi, qʼalsa ñikʼutap mururaskaspa ukhamawa. 6 Mä warmitejj pʼeq jan chʼoqtʼaskchejja, walïspaw ñikʼutap khuchurasiñapajja, ukampis niyakejjay warmitakejj ñikʼut khuchuratäñasa jan ukajj qʼala mururatäñas mä phenqʼächejja, chʼoqtʼasiñapawa.
(1 Corintios 11:10) Ukatpï mä warmejj pʼeqep chʼoqtʼasiñapajja, ukaw chachapar istʼatap mä señalar uñtat uñachtʼayi, ukjja angelanak laykuw lurañapa.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
Mä jilat nayraqatana mä kullakajj Bibliat yatichani ukhajja, ¿pʼeqep chʼoqtʼasiñapati?
▪ “Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa” sat yatichäwin La Atalaya julio 15, 2002 revistanjja, akham sänwa: ‘Mä kullakatï mä jilat nayraqatana, jilatajj bautisatäpasa, janisa, kullakajj pʼeqep chʼoqtʼasiñapawa’ sasa. Ukampis uka yatichäwi sumpach uñakiptʼasajja, kuntï uka revistan qhanañchaskäna uk mayjtʼayañaw wakisi.
Mä kullakajja, Bibliat yateqeripan ukaru mä jilatampi yatichir sarani ukhajja, pʼeqep chʼoqtʼasiñapawa. ¿Kunatsa? Kuntï chachanakajj taman lurapjjañapäki ukwa luraski. Kullakajj pʼeq chʼoqtʼasisajja, Jehová Diosajj tama taypin chachanakar pʼeqtʼapjjañapatak uttʼayki ukar respetatapwa uñachtʼayaski (1 Cor. 11:5, 6, 10). Ukampis jilatatï wakichtʼatächi ukhajja, kullakajj juparuw yatichañapatak mayispa.
Maysa toqetjja, kullakatï jan bautisat mä jilatampi yateqeripan ukaru yatichir sarani ukat jilatajj janiraki esposopäkchi ukhajja, Bibliarjamajj pʼeqep chʼoqtʼasiñapajj janiw wakiskiti. Ukampis yaqhep kullakanakajj chʼoqtʼasiñ munapjjchi ukhajja, concienciaparjamajj chʼoqtʼasipjjaspawa.
Biblia liyiñataki (1 Corintios 10:1-17)
ABRIL 22-28
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 CORINTIOS 14-16
“Diosajj ‘taqeniruw apnaqjjani’”
(1 Corintios 15:24, 25) Ukjjarusti tukuyanjja, jupajj Dios Awkiparuw Reino katuyjjani. Kunapachatï jupajj taqe gobiernonakaru, taqe munañaninakaru, chʼamaninakaru qʼal tukj-jjani ukapachaw ukajj pasani. 25 Cristojj reyjam apnaqañapawa, Diosajj taqe enemigonakaparu kayunakapampi takjjataykani ukapachkama.
w98-S 1/7 pág. 21 párr. 10
“La muerte ha de ser reducida a nada”
10 “El fin” es el fin del Reinado de Mil Años de Cristo, cuando Jesús entrega, humilde y lealmente, el Reino a su Dios y Padre (Revelación 20:4). El propósito de Dios de “reunir todas las cosas de nuevo en el Cristo” se habrá cumplido (Efesios 1:9, 10). Pero primero Cristo destruirá “todo gobierno y toda autoridad y poder” que se oponen a la voluntad soberana de Dios. Esto implica más que la destrucción que ocurrirá en Armagedón (Revelación 16:16; 19:11-21). Pablo dice: “[Cristo] tiene que reinar hasta que Dios haya puesto a todos los enemigos debajo de sus pies. Como el último enemigo, la muerte ha de ser reducida a nada” (1 Corintios 15:25, 26). Efectivamente, todo vestigio del pecado y la muerte adánicos habrá sido eliminado. Para ese tiempo, Dios habrá vaciado ya todas las “tumbas conmemorativas”, es decir, habrá traído a los muertos de nuevo a la vida (Juan 5:28).
(1 Corintios 15:26) Jiwañasa, mä arunjja qhepïri enemigosa janiw utj-jjaniti.
Diosajj Reinop toqew amtanakap aka Oraqen phoqani
21 Juchararätas layku ukat usunak utjatap laykuw taqenis jiwañar purtanjja. “Qhepïri uñisiristi jiwañawa” sasaw Bibliajj qhanañchi, uka uñisirejj taqeniruw katuntistu, ¿kunas ukampejj paspachäni? (1 Cor. 15:26.) Jiwañajj Jehová Diosat sipansa, ¿jukʼamp chʼamanïpachati? ¡Janiwa! Isaías profetajj akham sänwa: “Tatitojj wiñayatakiw jiwañarojj tʼunjani, taqe jaqenakana nayranakapatsti jachanakapsa pichararakiniwa” sasa (Isa. 25:8). Uka tiemponjja, janiw cementerionakajj utj-jjaniti, ni maynin jiwatapatsa jachjjañäniti. Jan ukasti, kunjamsa Jehová Diosajj jiwatanakar jaktayasajj amtap phoqani uk uñjasaw kusisiñat jachañäni (Isaías 26:19 liytʼañataki). Ukhaw kuna llakinaktï jiwañajj utjayawayki ukanakajj jan mayampitak qʼal tukusjjani.
(1 Corintios 15:27, 28) Diosajj “taqe kunwa Criston kayunakapar katuyäna”. ‘Taqe kunwa katuyäna’ sasinjja, janiw sañ munkiti, taqe kun katuykäna uka Diosamppachasa jupar katuyaskaspa ukhamjja. 28 Diosajj taqe kunsa Yoqapar katuyjjani ukhajja, Yoqajja taqe kun katuykäna uka Awkiparuw katuyasjjarakini, ukhamat Diosajj taqeniru apnaqjjañapataki.
¡Waranqa maranak sumankaña ukat jukʼampinaka!
17 “Diosajj taqe kunjjarus munañanïni[wa]” sasinjja Jesucriston Waranqa Maranak Apnaqäwip tukuyarojj kunjamänisa ukwa Pablojj sum qhanañchtʼäna. ¿Uka arunakapajj kamsañsa muni? Janïr juchachaskasajja, Adanampi Evampejj Diosan familiap taypinkapjjänwa, ukat wali sumwa jakasipjjarakïna. Taqe kunjjaru Munañani Jehová Diosajj sumwa taqe luratanakapar uñjäna, alajjpachankirinakarusa ukhamarak jaqenakarusa. Jupanakajj cheqakwa Jehová Diosamp parlapjjäna, yupaychapjjäna ukat bendicionapsa katoqapjjarakïna. Cheqpachansa “Diosajj taqe kunjjarus munañanïn[wa]”.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(1 Corintios 14:34, 35) warminakajj congregacionanakan amuktʼapjjpan, janiw jupanakan parlapjjañapajj wakiskiti. Antisas kunjamtï Leyejj siskejja, ukham chachanakarojj istʼapjjpan. 35 Jupanakajj kuns yatiñ munapjjchi ukhajja, chachanakapar utan jisktʼasipjjpan, mä warmitakejj congregacionan parlañajj phenqʼawa.
w12-S 1/9 pág. 9, recuadro
¿Prohibió el apóstol Pablo que hablaran las mujeres?
El apóstol Pablo recomendó que “las mujeres guard[aran] silencio en las congregaciones” (1 Corintios 14:34). ¿Qué quiso decir? ¿Consideraba él que no tenían la inteligencia necesaria para enseñar? No pudo ser eso, pues a menudo alabó su labor de evangelización (2 Timoteo 1:5; Tito 2:3-5). En una de sus cartas a los corintios, Pablo aconsejó —no solo a las mujeres, sino también a quienes tenían el don de lenguas y de profetizar— que guardaran silencio cuando otro cristiano estuviera hablando (1 Corintios 14:26-30, 33). Puede que algunas cristianas, entusiasmadas con lo que estaban aprendiendo, interrumpieran al orador para hacer preguntas, como se acostumbraba hacer en esa parte del mundo. Por eso, a fin de mantener el orden, Pablo las animó a “interrog[ar] a sus propios esposos en casa” (1 Corintios 14:35).
(1 Corintios 15:53) Tukusir cuerpojj jan tukusir cuerpor cambiatäñapawa, jiwir cuerpojj jan jiwir cuerpor cambiatäñaparakiwa.
it-1-S pág. 1221
Incorrupción
Unidos con Jesús en la semejanza de su resurrección, a sus coherederos también se les resucita, no solo a vida eterna como espíritus, sino a inmortalidad e incorrupción. Después de haber vivido, servido fielmente y muerto con cuerpos corruptibles, reciben cuerpos espirituales incorruptibles, como Pablo manifiesta con claridad en 1 Corintios 15:42-54. Por lo tanto, la inmortalidad debe referirse a la calidad de la vida de que disfrutan, su perdurabilidad e indestructibilidad, en tanto que la incorrupción tiene que ver con el organismo o cuerpo que Dios les da, el cual, por constitución, no puede deteriorarse, descomponerse ni ser destruido. De modo que al parecer Dios les otorga el poder de ser autárquicos, independientes de fuentes exteriores de energía, a diferencia de las demás criaturas carnales y espíritus. Esto es una prueba conmovedora de la confianza que Dios deposita en ellos. Sin embargo, esta existencia independiente e indestructible no les exime de la autoridad de Dios, y ellos, al igual que su cabeza, Jesucristo, continúan sujetos a la voluntad e instrucciones de su Padre. (1Co 15:23-28; véanse alma; inmortalidad.)
Biblia liyiñataki (1 Corintios 14:20-40)
ABRIL 29 - MAYO 5
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CORINTIOS 1-3
“Jehová Diosaw ‘taqe kunan chuymachtʼasiri Diosajja’”
(2 Corintios 1:3) Jesucristo Tatitusan Dios Awkipajj jachʼañchatäpan, jupaw wali munasiñampi khuyaptʼayasiri Awkejja, taqe kunan chuymachtʼasiri Diosajja,
“Jachapki ukanakampejj jachapjjarakim”
4 “Wali munasiñampi khuyaptʼayasiri” Diosan munat servirinakapajj ukhamarakiw jiwapjje, jupanakat yaqhepajj Abrahán, Isaac, Jacob, Moisés, David jupanakawa (Núm. 12:6-8; Mat. 22:31, 32; Hech. 13:22). Jehová Diosajj jupanakar jaktayañ uru puriniñap wal suyaski sasaw Bibliajj qhanañchi (Job 14:14, 15). Uka uru purinini ukhajja, jaktanirinakajj wali kusisitaw jakasipjjani, janirakiw mayamps usuntjjapjjaniti. Amtañäni, Jehová Diosajj Yoqapar kunjamsa jiwayapjjäna uksa uñjarakïnwa, juparojj walpun munasïna (Pro. 8:22, 30, NM). Kunja llakitäpachänsa uk janiw amuyksnati (Juan 5:20; 10:17).
(2 Corintios 1:4) jupaw taqe llakinakasan chuymachistu, ukhamat kunayman llakinakan uñjasirinakar chuymachañasataki, kunjamtï Diosajj chuymachkistu ukhama.
“Jachapki ukanakampejj jachapjjarakim”
14 Inas ukanak yatisajj jupanakar jan kunjam chuymachtʼañsa puedkstanti. Ukampis Bibliajj akham siwa: “Yatiñan jaqenakan arunakapasti mä qolljamawa” sasa (Pro. 12:18). Llakitanakar chuymachtʼañatakejja, Maynix jiwxi ukhax kamachsnasa sat folletow walja jilat kullakanakar yanaptʼi. Ukampis Bibliajj “jachapki ukanakampejj jachapjjarakim” sasaw ewjjtʼistu, ukhamajj uka arunakar istʼañasaw wakisirakispa (Rom. 12:15). Gaby sat viuda kullakajj akham siwa: “Wali llakitäkta ukhajj jachaqtʼasipuntwa. Amigonakajajj nayamp chika jachapjje ukajj wal chuymachtʼapjjetu. Janiw sapakjam amuyasjjtti” sasa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(2 Corintios 1:22) Juparakiw sellopampi selljjatistu. Uka sellojj chuymasankki uka espíritu santowa, ukajj kunatï jutkani ukan mä garantiapawa.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
Ajllit cristianonakajja, ¿‘garantiampi’ ‘sellompi’ Diosat katoqapki ukajj kunasa? (2 Cor. 1:21, 22, Aymar Biblia).
▪ Garantía. 2 Corintios 1:22 qellqatan griego arut ‘garantía’ sasin jaqokipaski uka arjja, “leyinakat yatjjattʼatanaka, jan ukajj negocio luririnakaw apnaqapjje” sasaw mä qellqatajj qhanañchi. Garantiajja, pagämawa sasin kun churaña, jan ukajj mä contrato lurasina, alasisin mä adelanto churañawa, ukhamat contratojj leyinakarjam uñjatäñapataki. 2 Corintios 5:1-5 qellqatarjamajja, ajllit cristianonakajj alajjpachan wiñay jakañ katoqapki ukhaw taqpach pago katoqapjje. Jan jiwir cuerpsa katoqapjjarakiwa (1 Cor. 15:48-54).
Jichhürunakan parlaski uka griego arunjja, janïr casaraskasin anillojj churaski uka toqet parlañatakejj yaqha aruw utjaraki. Uka arojja ajllit cristianonakat parlañatakejj wali wakiskiriwa. Jupanakajja, Criston esposapjam uñtʼatäñatakejj mä anillsa katoqapkaspa ukhamawa (2 Cor. 11:2; Apo. 21:2, 9).
▪ Sello. Nayra tiemponjja, nayankiw sañatakejj mä documentow lurasirïna. Uka documento valoranïñapatakejj sellompiw selljjatasirïna. Diosajja mä ajllit cristianor qollan ajayupampi ‘selljjati’ ukhajja, Jupatakiw yaqhachasi (Efe. 1:13, 14). Diosat jan jitheqtiri ajllit cristianonakajja, janïr jiwapkipanwa qhep qhepa sello katoqapjje, jan jiwapki ukanakasti, janïr jachʼa tʼaqhesïwejj qalltkani ukhaw katoqapjjarakini (Efe. 4:30; Apo. 7:2-4).
(2 Corintios 2:14-16) ¡Diosajj yuspäratäpan! Jupaw guerran atipjasin kuttʼanipki uka soldadonakarjamajj Cristomp chik irpistu. Diosat yatiñajja mä suma qʼaphir uñtasitawa, jiwasanak taypirakiw Diosajj taqe cheqanakar uk puriyaski. 15 Cristjjat yatiyirinakajja, Diosatakejj mä suma qʼaphir uñtasitätanwa. Uka suma qʼaphisti salvatäpkani ukanak taypiruw puri, jiwarayatäpkani ukanak taypirus ukhamaraki. 16 Jiwarayatäpkani ukanakatakejja, ukajj jiwañan qʼaphipawa, jiwañarurakiw api. Salvatäpkani ukanakatakisti, ukajj jakañan qʼaphipawa, jakañarurakiw api. Ukhamajj ¿khitisa ukanakatakejj wali suma wakichtʼatajja?
w10-S 1/8 pág. 23
¿Lo sabía?
¿A qué se refería el apóstol Pablo cuando habló de una “procesión triunfal”?
▪ En 2 Corintios 2:14-16, el apóstol Pablo escribió: “Dios [...] nos conduce en una procesión triunfal en compañía con el Cristo y hace que el olor del conocimiento de él sea perceptible en todo lugar por medio de nosotros”. Y agregó: “Somos para Dios un olor grato de Cristo entre los que están siendo salvados y entre los que están pereciendo; a estos un olor que proviene de muerte para muerte, a aquellos un olor que proviene de vida para vida”.
Pues bien, ¿qué era esa “procesión triunfal”? Pablo estaba haciendo referencia a la costumbre romana de celebrar las victorias militares con espectaculares desfiles en honor de sus generales. En tales actos se exhibía el botín de guerra y los prisioneros, mientras la multitud vitoreaba al general y su ejército. Los festejos terminaban con el sacrificio de toros —que habían formado parte del desfile— y, a menudo, con la ejecución de muchos de los enemigos capturados.
¿Y a qué se refería el apóstol al hablar del “olor grato de Cristo”, que para unos significaba la vida, y para otros, la muerte? Cierta enciclopedia indica que esta metáfora “tal vez proceda de la práctica romana de quemar incienso durante todo el desfile”. Y añade: “Los vencedores relacionaban este característico olor con el triunfo, mientras que los cautivos lo asociaban con su más que probable ejecución” (The International Standard Bible Encyclopedia).
Biblia liyiñataki (2 Corintios 3:1-18)