Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr19 mayo págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • MAYO 6-12
  • MAYO 13-19
  • MAYO 20-26
  • MAYO 27 - JUNIO 2
  • Biblia liyiñataki (Gálatas 2:11-21)
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
mwbr19 mayo págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

MAYO 6-12

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CORINTIOS 4-6

“Janiw aynachtʼktanti”

(2 Corintios 4:16) Ukhamajj jiwasajj janiw aynachtʼktanti, cuerposajj merqʼesiskchi ukhasa, amuyusasa chuymasasa urut urutjamaw machaqar tukuski.

w04-S 15/8 pág. 25 párrs. 16, 17

Nos cansamos, pero no desfallecemos

16 Por supuesto, cuidar la salud espiritual es de suma importancia. Si tenemos una relación estrecha con Jehová, podremos cansarnos físicamente, pero jamás nos cansaremos de adorarlo. Él es quien da “poder al cansado; y hace que abunde en plena potencia el que se halla sin energía dinámica” (Isaías 40:28, 29). El apóstol Pablo, quien comprobó por experiencia propia la veracidad de estas palabras, escribió: “No nos rendimos; más bien, aunque el hombre que somos exteriormente se vaya desgastando, ciertamente el hombre que somos interiormente va renovándose de día en día” (2 Corintios 4:16).

17 Fijémonos en la expresión “de día en día”. Denota aprovechar a diario los medios que Jehová nos proporciona. En sus cuarenta y tres años de servicio fiel, una misionera pasó por períodos de cansancio físico y desánimo. Pero no desfalleció. Ella dice: “Me he acostumbrado a levantarme temprano para poder orar a Jehová y leer su Palabra antes de iniciar otras tareas. Este programa diario me ha ayudado a aguantar hasta ahora”. Sin duda alguna, podemos contar con el poder sustentador de Jehová si le oramos y meditamos sobre sus excelsas cualidades y sus promesas constantemente, sí, “de día en día”.

(2 Corintios 4:17) Tʼaqesiñajj mä qhawqha tiempotakikiwa, janirakiw kunäkisa, ukampis uka tʼaqesiñajj jukʼampi jachʼa bendicionanakwa jiwasatakejj apani, uka bendicionanakajj wiñayatakiwa.

it-1-S pág. 70

Aguante

También es importante no perder de vista la esperanza cristiana de vida eterna sin pecado, una esperanza que ni siquiera la muerte a manos de los perseguidores nos puede arrebatar. (Ro 5:4, 5; 1Te 1:3; Rev 2:10.) Todo el sufrimiento que se haya tenido que soportar en el presente parecerá insignificante cuando se compare con el cumplimiento de esa magnífica esperanza. (Ro 8:18-25.) Desde la perspectiva que proporciona la eternidad, cualquier sufrimiento, por intenso que parezca en el momento, resulta ‘momentáneo y liviano’. (2Co 4:16-18.) El recordar la naturaleza transitoria de las pruebas y adherirse a la esperanza cristiana puede evitar que se deje lugar a la desesperación o a la infidelidad a Jehová Dios.

(2 Corintios 4:18) Jiwasajj janiw kunanakatï uñjaski ukanakar chuym churktanti, jan ukasti kunanakatï jan uñjaski ukanakaruw chuym churtanjja. Kunanakatï uñjaski ukajj mä qhawqha tiempotakikiwa, kunanakatï jan uñjaski ukanakasti wiñayatakiwa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(2 Corintios 4:7) Ñeqʼet lurata vasor uñtasitäpkstsa, nanakanjja kunatï wali valoranïki ukaw utjapjjetu, ukhamat jaqen chʼamapat jilankki uka chʼama katoqapjjatajajj qhan amuyasiñapataki, uka chʼamajj Diosatwa juti, janiw nanakat jutkiti.

w12-S 1/2 pág. 28

“Hagan sonreír a Jehová”

David Splane, quien también forma parte del Cuerpo Gobernante, pronunció este discurso bíblico (2 Corintios 4:7). ¿De qué tesoro hablaba? ¿Del conocimiento? ¿De la sabiduría? “No —respondió él—. El tesoro que mencionó el apóstol Pablo es nuestro ministerio de dar a conocer la verdad.” (2 Corintios 4:1, 2, 5.) El hermano Splane recordó a los estudiantes cuál había sido el objetivo de los pasados cinco meses de clases: prepararlos para una asignación especial en el ministerio, la cual deben valorar muchísimo.

El conferenciante aclaró que los “vasos de barro” representan nuestros cuerpos. Luego estableció una comparación entre un vaso de barro y uno de oro. A diferencia de los vasos de barro, que se usan a diario, los de oro no se utilizan a menudo. Si guardáramos algo de gran valor en un vaso de oro, puede que le diéramos la misma relevancia al vaso que al contenido. Por eso, el hermano Splane dijo a los estudiantes: “No atraigan la atención hacia ustedes mismos. Los misioneros deben dirigir la atención de la gente a Jehová. Deben ser humildes vasos de barro”.

(2 Corintios 6:13) Wawanakajarjamaw nayajj jumanakar parlapjjsma, kunjamtï jumanakar uñjapksmajja ukhamarakiy nanakar uñjapjjeta, chuymanakamjja wali jachʼa jistʼarapjjam.

w09 11/15 pág. 21 párr. 7

Sapürutjam jukʼampi jilat kullakanakarojj munasipjjañäni

7 Jiwasasti, ¿kunjamatsa taqe jilat kullakanakasarojj jukʼamp munassna? Cheqansa taqeniw mitanakasampi jiwasjam sarnaqäwinïpki jan ukajj jiwasjam amtanïpki ukanakampïñ muntanjja. Ukampis jupanakampik chikachasisajj mayninakat jayarstʼañäni ukhajja, ¿kun lurañas wakisispa? Jukʼamp amigonak jikjjatañatakiw chʼamachasiñasa. Akham jisktʼasiñasawa: “¿Amigonakajampikit yatiyir sartjja? Kusistʼañ amtktjja ukhajja, ¿mayni jilat kullakanakar jawstʼañajj chʼamati? Tantachasiñ Utan machaqanakamp jan chikachasisajja, ¿jupanakajj amigojäpjjañapatakejj chʼamachasipjjañapaw sasint amuytjja? Tamanjja wayn tawaqöskpasa jilïr jilat kullakäskpasa, ¿taqenimpit aruntastjja?” sasa.

Biblia liyiñataki (2 Corintios 4:1-15)

MAYO 13-19

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CORINTIOS 7-10

“Jan waltʼäwin uñjasirinakar yanaptʼasaw Diosar yupaycharaktanjja”

(2 Corintios 8:1-3) Jilatanaka, kuntï Macedonia congregacionankirinakajj Diosan wali khuyapayasiñap katoqasajj lurapkäna uk yatipjjañamwa nanakajj munapjjta. 2 Jupanakajj mä jachʼa jan waltʼäwin uñjasisajja, wali llakitäpjjänwa, ukampis wali pobrëkasinsa wali kusisitäpjjänwa, kunatï jupanakan utjkäna ukanakatsa taqe chuymaw churapjjarakïna. 3 Qhawqhatï jupanakan utjkäna ukarjamaw churapjjäna, qhawqhatï jupanakan utjkäna ukat sipansa jukʼamp churapjjäna, naya pachpaw uk sum yatiskta.

w98-S 1/11 pág. 25 párr. 1

“Dios ama al dador alegre”

En primer lugar, Pablo habló a los corintios sobre los macedonios, cuya respuesta a la campaña de socorro era ejemplar. “Durante una gran prueba, bajo aflicción —escribió Pablo—, su abundancia de gozo y su profunda pobreza hicieron abundar las riquezas de su generosidad.” Los macedonios no necesitaron recordatorios. Al contrario, Pablo dijo que “espontáneamente siguieron rogándonos con fuerte súplica por el privilegio de dar bondadosamente”. La alegre generosidad de los macedonios es aún más notable si se tiene en cuenta que ellos mismos eran ‘profundamente pobres’ (2 Corintios 8:2-4).

kr pág. 236 párr. 1

Mayninakar yanaptʼasaw Diosar yupaycharaktanjja

JUDEA markanjja, machʼaw 46 maran utjäna. Mä jukʼa manqʼa alañatakis walja qollqew munasïna, ukat ukan jakasir cristianonakajj janiw ukanak alañatakejj qollqenïpkänti. Ukatwa ‘manqʼatjam jiwjjañäni’ sasin amuyapjjpachäna. Ukampis Jehová Diosaw jupanakar yanaptʼäna, ukhakamajja, janiw cristianonakajj Diosan yanaptʼap ukhampun uñjapkänti. ¿Kunas paspachäna?

(2 Corintios 8:4) Jupanak pachpaw chuymanakapat churañatakejj kutin kutin wal nanakar ruwtʼapjjetu, ukhamat santo jilatanakar yanaptʼañataki.

kr págs. 236, 237 párrs. 4-6

Mayninakar yanaptʼasaw Diosar yupaycharaktanjja

4 Corinto markankir jilat kullakanakar payïr carta apaykäna ukanjja, kunjamsa mä cristianojj Diosar serviñapa uka toqetwa Pablojj parläna. Ajllit cristianonakarus uka carta apaykchïnjja, ‘yaqha uwijanakjam’ uñtʼatäpki uka cristianonakas uka arunakarjamaw jichhürunakan sarnaqapjjarakispa (Juan 10:16). Pablon arunakaparjamajja, kunanak lurañas waktʼistu uk pä toqetwa amuytanjja: Maya, ‘Diosampi sumankthapiñ arunakwa loqtañasa’, mä arunjja, taqeniruw Diosat yatiyañasa ukat yatichañasaraki (2 Cor. 5:18-20; 1 Tim. 2:3-6). Paya, jan waltʼäwin uñjasipki uka jilat kullakanakasaruw yanaptʼañasa. Uka toqet parlkasajja, akham sasaw Pablojj säna: ‘Tatitun markapar yanaptʼapjjam’ sasa (2 Cor. 8:4). ‘Loqtaña’ ukat ‘yanaptʼaña’ siski uka arunakajja, diakonía siski uka griego arut jaqokipatawa, uka arojj mayninakar serviña sañwa muni. ¿Kunatsa uk yatiñasajj wakisi?

5 Diosan arunakap yatiyañasa ukat mayninakar yanaptʼañasa, kunja askisa uk qhanañchañatakejj mä arukwa Pablojj griego arun apnaqäna. Ukhamajja, jan waltʼäwin uñjasipki ukanakar yanaptʼasaw kuntï mä cristianojj phoqañapäki uk phoqaraktanjja. Pablojj nayratpachaw uka toqet akham sasin qhanañchjjäna: “Kunayman toqet serviñawa utjaraki, ukampis mä sapa Tatiturukiw sirvtanjja. Kunayman toqet lurañanakajj utjaraki, ukampis [...] mä sapa Ajayukiw luri” sasa (1 Cor. 12:4-6, 11). Cheqansa, taqe kunatï taman luraski ukajj ‘Diosar serviñawa’ (Rom. 12:1, 6-8). Ukatwa Pablojj jilat kullakanakar yanaptʼañjja wali askit uñjpachäna (Rom. 15:25, 26).

6 Jan waltʼäwin uñjasipki ukanakar yanaptʼasaw Jehová Diosar yupaycharaktanjja sasin Corinto markankir cristianonakar qhanañchañatakejja, Pablojj akham sänwa: ‘Criston suma arunakaparu jaysapjjatap’ laykuw jan waltʼäwinakan uñjasipki ukanakar yanaptʼapjje sasa (2 Cor. 9:13). Mä arunjja, Criston yatichäwinakaparjam sarnaqañ munasaw Corinto markankir cristianonakajj jilat kullakanakapar yanaptʼapjjäna. Ukhamatwa Jehová Diosajj kunja ‘khuyapayasirisa’ uk uñachtʼayapjje, sasaw Pablojj säna (2 Cor. 9:14; 1 Ped. 4:10). Ukatwa yanaptʼa munapki ukat jan waltʼäwin uñjasipki uka jilat kullakanakat parlkasajja, Yatiyañataki junio 1, 1976 maran mistkäna uka revistajj akham säna: “Mayninakar yanaptʼañjja wali askitwa Jehová Diosasa ukat Jesusas uñjapjje, uk janipuniw armañasäkiti” sasa. Cheqansa, jan waltʼäwin uñjasipki ukanakar yanaptʼasaw Diosar serviraktanjja (Rom. 12:1, 7; 2 Cor. 8:7; Heb. 13:16).

(2 Corintios 9:7) Ukhamajj sapa maynisa kunjamtï chuymapan amtki ukarjam churpan, janiw pä chuymajj churañapäkiti, ni obligatas churañapäkiti, Diosasti khititejj kusisit chuymamp churki ukaruw munasi.

kr pág. 221 párr. 10

Kuna qollqempis Reinon luräwinakapajj apasi

10 Maya, Jehová Diosar munasipjjatapata ukat ‘luräwinakapamp kusisiyañ’ munasaw qollqemp yanaptʼapjje (1 Juan 3:22). Kunapachatï servirinakapajj chuymapan amtasa qollqemp yanaptʼapjje ukhajja, Jehová Diosajj wal kusisi. Cristianonakajj kunjam chuymampis yanaptʼapjjañapa ukwa apóstol Pablojj sum qhanañchäna (2 Corintios 9:7 liytʼañataki). Uka arunakarjamajja, cheqpach cristianonakajj janiw jariyataki ukat pata chuymak qollqe churapkiti, jan ukasti, ‘kunjamtï chuymapan amtapki ukarjamaw churapjje’. Mä arunjja, kunan yanaptʼañas wakisi ukat kunjamsa yanaptʼapjjaspa uk sum amuyasaw cristianonakajj yanaptʼapjje. Ukham chuyman jaqenakar uñjasajja, Jehová Diosajj wal kusisi. Ukatwa Bibliajj Jupat parlkasajj akham qhanañchi: “Diosasti kusisit chuymampi chuririruw muna[si]” sasa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(2 Corintios 9:15) Diosajj wali wajjtʼasirïtap laykojj yuspäratäpan, jupan wajjtʼasirïtapajj wali musparkañawa.

w16.01 pág. 12 párr. 2

Diosajj “mä jachʼa churäwi churistojja” yuspärapjjañäni

2 Kuntï Diosajj jutïritak arsuwayki ukajj Jesusan jiwatapjjaruw phoqasini, ukjja Pablojj sum yatïna (2 Corintios 1:20 liytʼañataki). Jesusan jiwas layku jiwatapajja, Diosan ‘jan amuytʼkaya mä jachʼa churäwipawa’, ukatjja Diosajj kunja munasiñampis uñjistu ukajj Jupan yaqha ‘jachʼa churäwiparakiwa’. Diosan uka churäwipajja, mä arunjja, uka regalojj wali sumapuniwa, janiw arumpejj qhanañchañjamäkiti. Uka regalo katoqasajj ¿kunjamsa jikjjatastanjja? Jichha marajja Jesusan jiwäwipajj marzo 23 uruw amtasiskani, ¿kunsa uka uru jakʼachasisinkipan lurañasa?

(2 Corintios 10:17) “Khititejj jachʼañchaski ukajj Jehová Diosat jachʼañchaspan”.

g99-S 8/7 págs. 20, 21

¿Es incorrecto tener orgullo?

En las Escrituras Griegas Cristianas, el verbo kau·kjá·o·mai, traducido “gloriarse, alborozarse, jactarse”, se usa tanto en sentido positivo como negativo. Pablo dice, por ejemplo, que podemos “[alborozarnos], basados en la esperanza de la gloria de Dios”, y además recomienda: “El que se jacta, jáctese en Jehová” (Romanos 5:2; 2 Corintios 10:17). Esto significa enorgullecernos de que Jehová sea nuestro Dios, sentimiento que nos llevará a alborozarnos con su buen nombre y reputación.

Biblia liyiñataki (2 Corintios 7:1-12)

MAYO 20-26

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CORINTIOS 11-13

“Pablojj ‘mä chʼapiw jañchijan utji’ sänwa”

(2 Corintios 12:7) Musparkañ yatiyäwinak katoqataj laykojja, janiw khitisa nayajj jukʼampïkiristsa ukham amuyañapäkiti. Jan añcha jachʼañchasiñajatakejja, mä chʼapiw jañchijan utji, ukajj Supayan mä angelapäkaspas ukhamawa. Ukarakiw nayarojj wal tʼaqesiyaskitu, ukhamat jan añch jachʼañchasiñajataki.

w08-S 15/6 pág. 3 párr. 3

Fuertes a pesar de las debilidades

El apóstol Pablo, otro siervo fiel de la antigüedad, le suplicó a Jehová en tres ocasiones que lo librara de “una espina en la carne”, es decir, un problema o prueba persistente que lo “abofeteaba” de continuo. No sabemos de qué se trataba, pero, tal como una espina que molesta, era algo que podría haber impedido al apóstol servir a Dios con alegría. Jehová respondió así a su petición: “Mi bondad inmerecida es suficiente para ti; porque mi poder está perfeccionándose en la debilidad”. Aunque Jehová no eliminó dicha espina y Pablo tuvo que luchar con ella, el apóstol aseguró: “Cuando soy débil, entonces soy poderoso” (2 Cor. 12:7-10). ¿Qué quiso decir?

(2 Corintios 12:8, 9) Kimsa kutiw nayajj Tatitur wal ruwtʼasta, uka chʼapi nayat apaqtʼañapataki. 9 Jupajj sarakituwa: “Nayajj wal jumar khuyaptʼaysmajja, ukakiw jumatakejj wakisi, kunapachatï jumajj aynachtʼatäkta ukhaw nayan chʼamajajj jukʼamp qhan amuyasi” sasa. Ukhamasti nayan aynachtʼirïtaj laykojj taqe chuymaw jachʼañchasëjja, ukhamat Criston chʼamapajj mä carpar uñtata nayar jarkʼaqañapataki.

w06-S 15/12 pág. 24 párrs. 17, 18

Jehová da “espíritu santo a los que le piden”

17 Dios respondió a Pablo diciéndole: “Mi bondad inmerecida es suficiente para ti; porque mi poder está perfeccionándose en la debilidad”. Y el apóstol añade: “Por eso muy gustosamente prefiero jactarme respecto de mis debilidades, para que el poder del Cristo permanezca como tienda sobre mí” (2 Corintios 12:9; Salmo 147:5). ¿Qué indica Pablo con estas palabras? Que, mediante Cristo, Dios había desplegado su poder protector sobre él como si fuera una tienda que lo cubriera. Hoy día, Jehová contesta nuestras oraciones de un modo parecido, pues guarda a sus siervos bajo su manto protector.

18 Una tienda no hace que la lluvia deje de caer o los vientos de soplar, pero sí nos protege de esos elementos. De igual modo, el refugio que “el poder del Cristo” proporciona no impide que nos sobrevengan dificultades. Sin embargo, sí nos da protección espiritual contra los elementos dañinos de este mundo y contra los ataques de su gobernante, Satanás (Revelación 7:9, 15, 16). Por eso, aun si su prueba no ‘se aparta de usted’, puede tener la certeza de que Jehová está muy al tanto de sus sufrimientos y de que ha respondido “al sonido de [su] clamor” (Isaías 30:19; 2 Corintios 1:3, 4). Pablo escribió: “Dios es fiel, y no dejará que sean tentados más allá de lo que pueden soportar, sino que junto con la tentación también dispondrá la salida para que puedan aguantarla” (1 Corintios 10:13; Filipenses 4:6, 7).

(2 Corintios 12:10) Kunapachatï Cristo laykojj aynachtʼata, jiskʼachata, pistʼata, jan waltʼayañatak arknaqata, jan waltʼäwinakan uñjasta ukhajja, nayajj wal kusista. Cheqpachansa aynachtʼatäkta ukhajja wali chʼamanïtwa.

w18.01 pág. 9 párrs. 8, 9

Jehová Diosaw “qaritarojj chʼam churi”

8 (Isaías 40:30 liytʼañataki). Inas kunanak sum lurañ yatstan, ukampis janiw chʼamasampiki taqe kuns lurksnati. Ukjja taqeniw sum amuytʼasiñasa. Apóstol Pablot amuytʼañäni, jupajj taqe kunwa luraspäna, ukampis janiw taqe kuntï munkäna ukpun lurkänti. Ukatwa llakinakap Jehová Diosar yatiyäna, Jupasti akhamwa Pablor sarakïna: “Kunapachatï jumajj aynachtʼatäkta ukhaw nayan chʼamajajj jukʼamp qhan amuyasi” sasa. Diosajj kuntï siskän uk amuyasajja, Pablojj akham sänwa: “Aynachtʼatäkta ukhajja wali chʼamanïtwa” sasa (2 Cor. 12:7-10). ¿Uka arunakampejj kamsañsa munäna?

9 Apóstol Pablojj maynin jan yanaptʼapampejja, janiw kuns lurkaspänti, uk sum yatïna. Juparojj espíritu santow jan chʼamanïki ukhajj yanaptʼaspäna. Kunanaktï Pablojj jan lurirjamäkäna ukanak lurañatakis yanaptʼarakispänwa. Jiwasampejj ukhamarakiwa, Jehová Diosajj espíritu santo churkistu, ukhakiw chʼamanïtanjja.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(2 Corintios 12:2-4) Nayajj Criston mä discipuloparuw uñtʼta, jupajj tunka pusini maranak nayraw kimsïr alajjpachar aptatäna, cuerpomppach aptatächïna jan ukajj jan cuerpomppach aptatächïna, janiw uk yatkti, Diosaw yati. 3 Jïsa, uka jaqerojj uñtʼtwa, jupajj paraisor aptatänwa, cuerpomppach aptatächïna jan ukajj jan cuerpomppach aptatächïna, janiw uk yatkti, Diosaw yati. 4 Paraisonkkäna ukhajja, jan parlañjamäki ukhamarak kuntï jaqejj jan arsuñapäki uka arunak istʼäna.

w18.12 pág. 8 párrs. 10-12

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

‘Kimsïr alajjpacha’ sasin 2 Corintios 12:2 texton parlki ukajja, Jesucristojj Diosan Reinopan 144.000 ajllitanakampi apnaqkani uka gobiernotwa parlaskpacha, mä arunjja, ‘machaq alajjpachanakatwa’ parlaskpacha (2 Ped. 3:13).

Diosan Reinopjam yaqha gobiernojj janiw utjkiti ukatwa ‘kimsïr alajjpacha’ sasin uñtʼasiraki.

Pablojj mä visionan aptatäkäna uka paraisojj inas akanakächïna: 1) aka oraqen utjkani uka Paraíso, 2) ukan jakaskañäni ukhajj jichhürunakat sipan sumankañajj jukʼamp utjkani uka paraíso, 3) alajjpachan ‘Diosan paraisopa’. Ukanakajj machaq mundon phoqasini.

(2 Corintios 11:23-27) ¿Jupanakajj Criston servirinakapäpjjeti? Nayaw taqet sipansa jukʼamp jilïrïtjja sasaw mä loqher uñtat sirista. Jupanakat sipansa jukʼampwa nayajj lurta, walja kutiw carcelar llawintapjjetu, walja kutiw jawqʼjat uñjasta, walja kutirakiw niy jiwarakta. 24 Judionakatjja phesqa kutiw kimsa tunka llätunkani asutʼi katoqta, 25 kimsa kutiw lawamp jawqʼjapjjetu, mä kutejj qalampiw kʼupjapjjetu, kimsa kutiw barcompejj qotar jalantta, mä arumampi mä urumpiw qota taypin uñjasta. 26 Walja kutiw nayajj viajirakta, jawiranakansa kunayman jan waltʼäwinakanwa uñjasta, lunthatanakampi marka masinakajampi yaqha markankir jaqenakampi jan waltʼayataw uñjasta, markansa wasaransa qotansa jan waltʼäwinakanwa uñjasta, falso jilatanakampis jan waltʼayataw uñjasirakta. 27 Ukhamarakiw nayajj wal trabajta, wal chʼam tukta, arumanakas walja kutiw jan ikit qhantatta, walja kutirakiw manqʼat awtjata, umat pharjata, thayans thayjata, jan kuna manqʼañani, jan isini ukham sarnaqta.

w12 10/15 pág. 8 párr. 7

Jan waltʼäwinakar jan ajjsaras saykatapjjañäni

7 Jichhajj apóstol Pablot yatjjatarakiñäni. Jupajja, “walja kutiw markanakan jan waltʼañanakan uñjas[ïna], ukhamaraki wasaranakansa, qotansa”. Ukhamarusa “manqʼats awtjata umats pharjataw sarnaqta; [...] thayansa thayjata, jan isin kuna” sasaw jupajj qhanañchäna. Ukat “mä arumampi mä urumpiw qotan qhantatïyätjja” sasaw sarakïna, ukjja inas qotanjam sarkasin barcot jalantatanakapat mayat amtasis sischïna (2 Cor. 11:23-27). Ukampis janipuniw llakimp aynachtʼkänti, ukjja jupan arunakapanwa amuysna. Kunapachatï Diosar serviñ layku niy jakäwip aptʼasirjamäkäna uka qhepatjja, akham sänwa: “Taqe ukanakajj Diosar katuyasiña yateqapjjañajjatakïtaynawa, jan nanakan chʼamanakajjarojja, uka Diosaw jiwatanaksa jaktayejja. Diosaw qhespiyapjjetu, jichhas qhespiyasipkakituwa uka jachʼa jiwañatjja” sasa (2 Cor. 1:8-10). Pabljam sinti jan waltʼäwinakanjja mä qhawqhanikiw jikjjatasipjjpachäna. Kunjamsa jupajj jikjjatasïna uk sumwa amuysna ukat ukham jan waltʼäwinakar jan ajjsaras saykatatapat yatjjatasajj chʼamañchtʼasiraksnawa.

Biblia liyiñataki (2 Corintios 11:1-15)

MAYO 27 - JUNIO 2

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÁLATAS 1-3

“Ajanuparuw sista”

(Gálatas 2:11-13) Pedrojj Antioquía markar jutkäna ukhajja, kunjamsa jupajj pantjasïna ukjja ajanuparuw sista. 12 Santiagon khitanitanakapajj janïr purinipkäna ukhajja, jupajj yaqha markankirinakampejj manqʼaskirïnwa, ukampis purinipkäna ukhajja, janiw yaqha markankirinakamp manqʼjjänti, circuncidatanakar ajjsarasaw jupanakat jitheqtjjäna. 13 Mayni judionakajj jupjamarakiw tukupjjäna, Bernabeamppachaw ukhamar tuküna.

w17.04 pág. 27 párr. 16

¿Jehová Diosjamati taqe kunsa cheqapar uñjta?

16 (Gálatas 2:11-14 liytʼañataki). Pedrojj jaqenakar ajjsarasaw ukham pantjasïna (Prov. 29:25). Jan judío cristianonakar kunjamsa Jehová Diosajj uñji uk yatïnwa, ukampis kunapachatï Jerusalenat jutiri circuncidat judío cristianonakajj puripkäna ukhajja, jan judiöpki ukanakamp parlatajat yaqhachapjjetaspawa sasaw ajjsaräna. Apóstol Pablojj kʼari chuymanïtawa sasaw Pedror säna. ¿Kunatsa ukham sispachäna? 49 maranjja, Jerusalén markan tantachasipkäna ukhajj jan judiöpki uka cristianonakaru Pedron arjjatatap Pablojj yatïnwa, ukatwa ukham säna (Hech. 15:12; Gál. 2:13). Pedrojj chuym ustʼaykäna ukanakajja, ¿kunsa lurapjjpachäna? ¿Ukham uñjasajj Jehová Diosat jitheqtapjjpachänti? ¿Pedrojj ukham pantjasisajj kuna lurañanaktï taman katoqkäna ukanak aptʼaspachänti?

(Gálatas 2:14) Ukampis cheqa yatichäwinakarjama, mä arunjja suma yatiyäwinakarjam jan sarnaqatap laykojja, taqe jupanak nayraqatanwa Pedrorojj akham sista: “Jumajj judiökasinsa janiw judionakjam jakktati, jan ukasti yaqha markankirinakjamaw jaktajja, ukhamajj ¿kunjamaraki yaqha markankirinakarojj judionakan costumbrenakaparjam jakapjjañapatak obligtasti?” sasa.

w13 3/15 pág. 5 párr. 12

Jehová Diosar munasipki ukanakatakejj janiw lanktʼasiñajj utjkiti

12 Apóstol Pedrojj jaqenakaruw ajjsarirïna, ukat janis Jehová Diosatsa Jesusatsa jitheqtkchïnjja, awisajj jucharuw purtʼasïna. Amtañäni, kims kutiw jaqenak nayraqatan Jesusar jan uñtʼir tuküna (Luc. 22:54-62). Uka qhepatjja, janiw suma cristianjam amuykänti, kunattejj jan judiöpkäna uka jilat kullakanakarojj janiw circuncidat judío jilat kullakanakarjam uñjkänti. Ukampis apóstol Pablojj janiw ukham amuykänti, jupatakejj tama taypin janiw yaqhachasiñajj utjañapäkänti. Ukhamajj Pedron amuyunakapajj jilat kullakanakar janïr mayjtʼaykipanjja, Pablojj qhana arunakampiw ukjjat ewjjtʼäna (Gál. 2:11-14). ¿Ukampejj jiskʼachapunituwa sasat Pedrojj wiñay jakañ jikjjatañatak tʼijüwi jaytawayjjpachäna? Janiwa. Jan ukasti, kuntï Pablojj ewjjtʼawaykäna uka toqet sum amuytʼäna ukat ukarjamaw lurarakïna, ukhamatwa wiñay jakañ jikjjatañatak tʼijuskakïna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Gálatas 2:20) Nayasti Cristomp chik lawar chʼakkatatätwa. Janiw naya pachpatak jakjjti, jan ukasti Cristow nayampejj jakaski. Aka jañchin jakkasajja, Diosan Yoqapar confiyatajatwa jakaskta, jupaw nayarojj wal munasitu, naya laykurakiw jakäwip churäna.

w14 9/15 pág. 16 párrs. 20, 21

Tʼaqhesiñanakansa Jehová Diosar serviskakiñäni

20 ¿Jan amuykañ yantʼanakatjja kamsaraksnasa? ¿Kunjamsa llakinakampejj jan aynachtʼksna? Jesusan jiwäwipat lupʼiñaw yanaptʼistaspa. Apóstol Pablojj ukhamwa lurirïna. Janiw Jesusajj jan juchan jaqenak laykojj jiwawaykiti, jan ukasti juchan jaqenak laykuw jiwawayi, uk amtañaw Pablorojj llakita jikjjataskäna ukhajj yanaptʼäna. Jupasti sänwa: “Diosan Yoqaparu iyawsatajj laykukiw jakasktjja, nayar munasinwa jakañapa naya layku aptʼasiwayi” sasa (Gál. 2:20). Ukhamasti apóstol Pablojja, jupar qhespiyañatakis Jesusajj jiwkaspa ukhampunwa amuyirïna.

21 Jehová Diosajj sapa maynir qhespiyañatakiw Jesusarojj khitani, uk amuyañaw wal yanaptʼistaspa. Ukampis llakimp aynachtʼañajj janiw akatjamat chhaqtkaniti. Yaqhepajj inas akapachan tukusiñapkama, ukham jan amuykañ yantʼanakjja aguantaskakchiñäni. Tukuykam aguantirinakajj mä suma bendicionwa katoqapjjani, uk janipun armasiñäniti. Diosan Reinopanjja suma jakasiñaw utjani, jaqenakajj janiw pantjasjjañäniti. Uka urun puriniñapajj wali jakʼankjjewa. Ukhamasti walja tʼaqhesiñanakan uñjaskasasa, Diosan Reinopar mantañatakejj chʼamachasiskakiñäni.

(Gálatas 3:1) ¡Galaciankiri jan amuytʼasir jaqenaka! Kunjamsa Jesucristorojj lawar chʼakkatasajj jiwayapjjäna ukjja sumwa jumanakarojj qhanañchapjjsma, ukhamajj ¿khitirak engañjapjjtamsti?

it-1-S pág. 984

Gálatas, carta a los

La exclamación de Pablo: “Oh gálatas insensatos”, no es prueba de que solo tuviese presente a cierto grupo étnico de origen exclusivamente galo de la parte septentrional de Galacia (Gál 3:1); más bien, Pablo estaba censurando a algunas personas de aquellas congregaciones que se dejaban influir por ciertos judaizantes que había entre ellos. Estos eran judíos que estaban intentando establecer su propia justicia por medio de la ley mosaica, en lugar de la ‘justicia debido a la fe’ provista por el nuevo pacto (2:15–3:14; 4:9, 10). Las “congregaciones de Galacia” (1:2) a las que Pablo escribió eran una mezcla de judíos y no judíos, siendo estos últimos prosélitos circuncisos y gentiles incircuncisos, algunos de los cuales probablemente eran de ascendencia celta. (Hch 13:14, 43; 16:1; Gál 5:2.) A todos se les llamaba cristianos gálatas porque vivían en Galacia. El tenor de la carta hace pensar que Pablo estaba escribiendo a aquellos cristianos del S. de esta provincia romana con los que estaba bien familiarizado, y no a personas de la parte septentrional que le eran totalmente desconocidas y a las que al parecer nunca visitó.

Biblia liyiñataki (Gálatas 2:11-21)

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki