Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr19 agosto págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • AGOSTO 5-11
  • AGOSTO 12-18
  • AGOSTO 19-25
  • AGOSTO 26 - SEPTIEMBRE 1
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2019)
mwbr19 agosto págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

AGOSTO 5-11

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 TIMOTEO 1-4

“Diosajj churkistu uka espíritu santojja, janiw ajjsarir jaqer tukuykistuti”

(2 Timoteo 1:7) Diosajj churkistu uka espíritu santojja, janiw ajjsarir jaqer tukuykistuti, jan ukasti chʼamani, munasiñani, suma amuytʼasiri jaqëñasatakiw yanaptʼistu.

w09 5/15 pág. 14 párr. 9

Wayn tawaqo, ¿nayrar sartatam taqenit uñjasipki?

9 Pablojj Timoteor yanaptʼañatakejj akham sasaw säna: “Diosajj janiw ajjsarañ ajayu churkistuti, jan ukasti chʼamani, munasiñani, cheqapar amuytʼaña ajaywa churistu” sasa (2 Tim. 1:7). Kunapachatï maynejj ‘cheqapar amuytʼanïki’ ukhajja, taqe kunsa cheqaparuw luraraki. Ukat ukarakiw kuna jan waltʼäwinakarus saykatañ yanaptʼistani. Jan cheqapar amuytʼasir wayn tawaqonakajj jan waltʼäwinakar saykatañjj wal ajjsarayasipjje, yaqhepajj ukham jan walinakan uñjasisajj janiw ikiñats mistjjapjjeti, televisionak uñchʼukjjapjje, ukat droganakampiw qolljasipjje, alcoholampis machantasipjjaraki, fiestanakar sarapjje ukat qʼañu luräwinakan sarnaqapjje, ukanak lurasas llakinakapajj askichaskaspa ukhamwa amuyapjje. Ukampis cristianonakajj ‘akapachan munañanakap apanukupjjañapawa’, “ukatsti aka oraqenjja mä suma amuyumpi, cheqapana Dios chuymaraki sarnaqa[pjjañapawa]”, ukhamwa Diosajj muni (Tito 2:12).

(2 Timoteo 1:8) Ukhamajj jan jumajj Tatitusat yatiyañjja phenqʼasimti, janirak nayatsa phenqʼasimti, nayajj Tatit laykuw carcelan llawintatäskta. Antisas jumajj suma yatiyäwinak laykojja, Diosan chʼamapar confiyasajj tʼaqesiskakim.

w03-S 1/3 pág. 9 párr. 7

‘Seamos animosos y fuertes’

7 Pablo escribió a Timoteo: “Dios no nos dio un espíritu de cobardía, sino de poder [...]. Por lo tanto, no te avergüences del testimonio acerca de nuestro Señor” (2 Timoteo 1:7, 8; Marcos 8:38). Al leer estas palabras, conviene preguntarse: “¿Me avergüenzo de mis convicciones religiosas, o tengo valor? ¿Les digo a mis compañeros de trabajo o de clase que soy testigo de Jehová, o trato de ocultarlo? ¿Me siento incómodo por ser diferente de los demás, o considero un honor distinguirme por mi relación con Dios?”. Si alguien abriga cierto temor a predicar las buenas nuevas o a adoptar una postura impopular, que recuerde el consejo que Jehová le dio a Josué: “Sé animoso y fuerte”. Nunca olvidemos que no es la opinión de nuestros compañeros de trabajo o de clase la que cuenta, sino la de Jehová y Jesucristo (Gálatas 1:10).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(2 Timoteo 2:3, 4) Jumasti Cristo Jesusan mä suma soldadopjamajj tʼaqesiskakim. 4 Maynitejj soldadjam serviskchejja, janiw negocionak lurañar mitiskiti, jan ukasti khititejj soldadjam katoqki ukar kusisiyañatakiw chʼamachasi.

w17.07 pág. 10 párr. 13

Kunatï cheqpachapun valoranïki ukanak thaqapjjañäni

13 Timoteojj ukhamarakiw Diosar taqe chuyma confiyäna. Ukatwa Pablojj ‘Cristo Jesusan mä suma soldadopätawa’ sasin jupar säna. Ukatsti akham sarakïnwa: “Maynitejj soldadjam serviskchejja, janiw negocionak lurañar mitiskiti, jan ukasti khititejj soldadjam katoqki ukar kusisiyañatakiw chʼamachasi” sasa (2 Tim. 2:3, 4). Jichhürunakanjja, Jesusan arkirinakapajj uka ewjjarjam sarnaqañatakiw wal chʼamachasipjjaraki. Jupanak taypinjja mä millonatsa jukʼamp jilat kullakanakaw precursorat servisipki. Akapachajja, jukʼamp qollqenïñatakiw jaqenakar chʼamañchi, ukampis cristianonakajj jan manunïñatakiw chʼamachasipjje, ukhamatwa qollqe maytʼirin esclavopar jan tukupkiti (Prov. 22:7). Supayajja, akapachan walja qollqe ganañatak chʼamachassna, tiempsa ukar aptʼassna ukwa muni. Yaqhepajja, utanak utachañataki, auto alasiñataki, wali sum casarasiñataki, jan ukajj universidadan estudiañatakiw bancot walja qollqe maytʼasipjje. Jiwasatï jan amuytʼasis bancot qollqe maytʼassna ukhajja, phoqañajj chʼamäjjaspawa, walja maranakaw manuni uñjassna. Ukampis ‘amuytʼasisa’ kuns lurañäni ukhajja, kunatï utjkistu ukampejj kusisitakiw jakasiñäni, janirakiw manunakansa uñjaskañäniti. Ukhamatwa akapachan esclavopar jan tukkañäniti, jan ukasti taqe chuymaw Diosar serviñäni (1 Tim. 6:10).

(2 Timoteo 2:23) Jan kunatak serviri, inamaya jiskhisiñanakarojj jan mitisimti, ukanak kawsaw chʼajjwañanakajj utji.

w14 7/15 pág. 14 párr. 10

Jehová Diosan servirinakapajj “jan walinakat jitheqtañapawa”

10 Jichhürunakanjja, janiw khitisa tama taypirojj apostatanakan yatichäwinakap apankapuniti. Ukampis Biblia contra parlir yatichäwinak utjchi ukhajja, kawkitsa jutpan, janiw istʼañasäkiti. Ukhamaraki, janiw kʼari chuyman apostatanakampejj kuna toqes parlañasäkiti, ni Internet toqes jupanakar qellqañasäkiti. Janirakiw yanaptʼañ laykus ukjja lurañasäkiti. Kunjamtï akan yateqktanjja, jupanakamp parlañajj Diosar jan istʼañamp sasispawa. Jehová Diosajj janiw jupanakamp mä jukʼa parlañassa munkiti, ukhamajj kʼari chuyman apostatanakan yatichäwinakapatjja jitheqtapjjañasawa.

Biblia liyiñataki (2 Timoteo 1:1-18)

AGOSTO 12-18

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | TITO 1-FILEMÓN

“¿Kunjamsa jilïr irpirinakar uttʼayasi?”

(Tito 1:5-9) Nayajj Creta islaruw jumar jaytansma, ukhamat kunanakatï jan walïki ukanak askichañamataki, sapa markan jilïr irpirinak uttʼayañamataki, kunjamtï nayajj sisksma ukarjama: 6 mä jilïr irpirejj sum sarnaqañapawa, ukhamat jan khitis jupat jan wal parlañapataki, mä warminikïñapawa, wawanakapajj creyentëpjjañapawa, janiw jan wali sarnaqerit uñjatäpjjañapäkiti ni kutkatasirïpjjañapäkisa. 7 Diosan mayordomopjamajja, jilïr irpirejj sum sarnaqañapa, ukhamat jan khitis jupat jan wal parlañapataki, janiw munañaparuk kun lurañsa munirïñapäkiti, janiw jankʼaki colerasirïñapäkiti, ni machirïñapäkisa, ni nuwasirïñapäkisa, janirakiw kunatï jupatak walïki ukak thaqeri qollqe chuymäñapäkisa, 8 antisas jupajj katoqtʼasiri, kunatejj walïki ukar munasiri, taqe kuns suma amuytʼasis luriri, cheqapar sarnaqeri, Dios chuyma sarnaqeri, munañapamp jan apnaqayasiri ukhamäñapawa. 9 Yatichkasajj Diosan cheqa arunakaparjamapuniw yatichañapa, ukhamat cheqa yatichäwirjam chʼamañchtʼañapataki, cheqa yatichäwi contra parlapki ukanakarusa cheqañchañapataki.

w14 11/15 págs. 28, 29

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

Kunjampunsa uttʼayasirïna ukajj janiw Biblian sumpach qhanañchaskiti. Ukampis Biblianjja, kunjamsa Pablompi Bernabeampejj misionerjam nayrïr kuti saräwipan uttʼayapjjäna ukwa akham qhanañchi: “Sapa [tamanrakwa] jilïr jaqenak uttʼayawayapjjäna. Ukatsti oracionampi ayunompi lurasinjja, kawkïr Tatiturutï iyawsapkäna ukaru katuyawayapjjarakïna” sasa (Hech. 14:23). Qhepatsti, apóstol Pablojj akham sasaw Tito jilatarojj qellqarakïna: “Kunatejj lurañanakajj utjkäna uka laykuw Creta islarojj jaytaniwaysma, kunjämtejj nayajj sisksma ukhamarjama sapa markankir [tamanakan] jilïri irpirinak uttʼayañamataki” sasa (Tito 1:5). Pablomp chika sarir Timoteo jilatasti ukham lurañanakjja katoqarakpachänwa (1 Tim. 5:22). Ukhamasti, janiw Jerusalenankapkäna uka apostolonakasa, jilïrinakasa uttʼayapjjerïkänti, jan ukasti tamanak tumptʼir jilatanakaw uttʼayapjjerïna.

Ukanak sum amuytʼasawa Jilïr Irpirinakajja, khitinakas irpir chuymaninakarusa ukhamarak yanapirinakaparusa uttʼayapjjaspa uk mayjtʼayapjje. 2014 septiembre nayrïr urutjja, akham lurasjjani: irpir chuymanita jan ukajj irpir chuymaninakan yanapiripata taman uttʼayañatakejja, tamanak tumptʼiriw amtjjani. Uka jilatanakarojja tamanakapar tumptʼir sarasaw sumpach uñtʼapjjani, jukʼamp uñtʼañatakejja, jupanakampiw yatiyiris mistupjjarakini. Irpir chuymaninakampi parltʼasajja, tamanak tumptʼir jilataw irpir chuymanitsa, jan ukajj yanapiripatsa uttʼayjjani. Ukhamatwa kunjamtï nayrïr cristianonakajj lurapjjerïkän ukarjam lurasjjani.

¿Khitinakas irpir chuymaninakaru yanapirinakaparu uttʼayañ yanaptʼapjje? ‘Amuyasiri cheqapa uywatajja’, mä arunjja, Jilïr Irpirinakajja manqʼäkaspas ukhamwa utankirinakarojj yatichäwinak churanistu (Mat. 24:45-47). Bibliat yatjjatasa ukhamaraki qollan ajayun yanaptʼapampiw oraqpachankiri tamanakarojj Biblian yatichäwinakaparjam phoqañasataki yanaptʼanistu. Jupanakarakiw tamanak tumptʼirinakarusa, sucursal sarayirinakarusa uttʼayaraki. Ukatjja, sucursalanakajj Jilïr Irpirinakan mayitanakap phoqasiñapatakiw yanaptʼapjjaraki. Tamankir irpir chuymaninakasti, uttʼayatäpkani uka jilatanakajj Biblian mayitanakaparojj phoqasipkiti janicha ukwa wali sum amuykiptʼapjjaraki. Tamanak tumptʼirinakasti, uttʼayaskani uka jilatatjja kuntï irpir chuymaninakajj sapki ukwa sum amuytʼapjje, ukat Diosaru yanaptʼa mayisarakiw mayitanak phoqer jilatarojj uttʼayapjjaraki.

Biblian suma yatichäwinakapa

(Tito 1:12) Jupanakan markapankir mä profetajj akham sänwa: “Cretankir jaqenakajj wali kʼarinakäpjjapuniwa, salvaje animalanakjamäpjjewa, jiljas manqʼer jayranakäpjjarakiwa” sasa.

w89-S 15/5 pág. 31 párr. 5

Preguntas de los lectores

Ciertamente no estaba concordando con ningún insulto racial o étnico que abarcara a todos los cretenses. De eso podemos estar seguros, pues Pablo sabía que en Creta había excelentes cristianos a quienes Dios había aprobado y ungido con Su espíritu santo. (Hechos 2:5, 11, 33.) Había suficientes cristianos devotos como para componer congregaciones en “ciudad tras ciudad”. Aunque aquellos cristianos no eran humanos perfectos, podemos estar seguros de que no eran mentirosos ni glotones desocupados; pues si así fuera no habrían continuado bajo la aprobación de Jehová. (Filipenses 3:18, 19; Revelación 21:8.) Y como sucede hoy en todas las naciones, en Creta probablemente había personas de corazón sincero a quienes afligían las bajas normas morales que las rodeaban y que estaban dispuestas a responder al mensaje cristiano. (Ezequiel 9:4; compárese con Hechos 13:48.)

(Filemón 15, 16) Cheqpachansa inas jupajj wiñayatak jumamp chikäjjañatak mä rato escapanchi, 16 ukampis jumatakejj janiw mä esclavöjjaniti, jan ukasti esclavot sipansa mä munat jilatäjjaniwa. Nayajj wal jupar munasta, jumajj jukʼampiw juparojj mä esclavorjama mä cristiano jilatarjama munasirakïta.

w08 10/15 pág. 31 párr. 6

Tito, Filemón ukat Hebreos libronakan aski yatichäwinakapa

15, 16. Filemonarojja, ¿kunatsa Pablojj ‘Onesimorojj jan esclavorjam uñjamti’ sas sispachäna? Kunjamsa mä uywirejj esclavopampejj apasipjjañapa uka toqet jupajj janiw mitisiñ munkänti. Kunattejj ‘Diosan reinopata’ ukhamaraki ‘Tatit Jesucristot’ yatiyañatakiw chʼamachasiñ munäna (Hech. 28:31).

Biblia liyiñataki (Tito 3:1-15)

AGOSTO 19-25

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HEBREOS 1-3

“Kunatï cheqapäki ukarojj munasiñäni, jan walirusti uñisirakiñäni”

(Hebreos 1:8) Yoqapat akham sarakiwa: “Diosaw juman wiñay tronomajja, Reinomajj cheqaparuw apnaqani.

w14 2/15 pág. 5 párr. 8

¡Suma apnaqer Cristo Reyir jachʼañchapjjañäni!

8 Jehová Diosajj 1914 maranwa Yoqaparojj Reyjam uttʼayäna. ‘Reyi kankañapajj cheqapar uñjañawa’, ukhamajj reinopan cheqaparu ukat mä kikpaki uñjañajj utjapuniniwa. Juparuw uka Reinon apnaqañapajj waktʼi, kunattejj Jehová Diosaw uttʼayi. Ukhamarus Jesusan apnaqäwipajj “wiñayatakiwa”. Jehová Diosan uttʼayat chʼamani Reyin apnaqatajja, ¿janit Diosar servisajj kusisitäktanjja?

(Hebreos 1:9) Jumajj kunatï cheqapäki ukarojj munastawa, jan walirusti uñisiraktawa. Ukatwa Diosajja, juman Diosamajj aceitempi ajllistamjja, reyi masinakamat sipansa jumarojj jachʼa kusisiñwa churtamjja” sasa.

w14 2/15 pág. 4 párr. 7

¡Suma apnaqer Cristo Reyir jachʼañchapjjañäni!

7(Salmo 45:6, 7 liytʼañataki.) Kunatï cheqapäki ukwa Jesusajj wal munasïna ukat kunatï Awkipar jan walir uñjaykaspa uk uñisirakïnwa, ukatwa Jehová Diosajj apnaqäwipan apnaqañapatak Reyjam ajllïna. Jesusajj ‘masinakapata’, mä arunjja, Judá markankir Davitan wawapat jutir reyinakat sipansa ‘suma qʼapkir kusisiñ’, (NM) aceitempi ajllitänwa. ¿Kunjamatsa? Nayraqatajj Jehová Dios pachpaw Jesusarojj ajllïna. Ukat janiw Reyïñapatakik ajllkänti, jan ukasti Jilïri Sacerdotëñapatakiw ajllirakïna (Sal. 2:2; Heb. 5:5, 6). Ukat Jesusajj janiw aceitemp ajllitäkänti, jan ukasti qollan ajayump ajllitänwa, ukat apnaqäwipajj janiw aka oraqenkkiti, jan ukasti alajjpachankiwa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hebreos 1:3) Diosajj kunja jachʼäkitejj ukwa jupajj uñachtʼayi. Diosajj kunjam chuymanïkitejja ukham chuymanirakiwa. Jupaw chʼaman arupampejj taqe kunsa katjjasi. Jupajj juchanakasat qʼomachasajj Diosan kupëjjaparuw alajjpachan qontʼasiraki.

it-1-S pág. 1211 párr. 4

Imagen

¿Reflejó Jesús siempre al mismo grado su semejanza con el Padre?

El Hijo primogénito de Dios, que más tarde llegó a ser el hombre Jesús, es la imagen de su Padre. (2Co 4:4.) Puesto que obviamente fue a ese Hijo a quien Dios dijo: “Hagamos al hombre a nuestra imagen”, la semejanza del Hijo con su Padre, el Creador, existió desde que fue creado. (Gé 1:26; Jn 1:1-3; Col 1:15, 16.) Cuando estuvo en la Tierra como hombre perfecto, reflejó las cualidades y la personalidad de su Padre al mayor grado posible dentro de las limitaciones humanas, de manera que pudo decir: “El que me ha visto a mí ha visto al Padre también”. (Jn 14:9; 5:17, 19, 30, 36; 8:28, 38, 42.) Esta semejanza, sin embargo, se hizo aún más patente cuando se le resucitó a vida espiritual y Jehová Dios, su Padre, le dio “toda autoridad [...] en el cielo y sobre la tierra”. (1Pe 3:18; Mt 28:18.) Puesto que Dios ensalzó a Jesús “a un puesto superior”, este reflejó entonces la gloria de su Padre a un grado todavía mayor que antes de descender de los cielos para venir a la Tierra. (Flp 2:9; Heb 2:9.) Ahora es la “representación exacta de su mismo ser [de Dios]”. (Heb 1:2-4.)

(Hebreos 1:10-12) Ukatsti sarakiwa: “Tatay, jumaw qalltanjja oraqen cimientonakap usktajja, alajjpachanakas amparaman luratarakiwa. 11 Oraqes alajjpachas tukusjjaniwa, jumasti utjaskakïtawa. Taqe ukanakajj mä isir uñtataw thanthar tukupjjani, 12 kunjamtï mä abrigosa mä isisa sukʼthapiskejja, ukham jumajj ukanakar sukʼthapïta; kunjamtï maynejj isi turksuskejja, ukhamarakiw ukanakar turksüta. Jumasti pachpakïskätawa, jakañ tiempomas janipuniw tukuskaniti” sasa.

it-1-S pág. 478 párr. 2

Cielo

Las palabras del Salmo 102:25, 26 aplican a Jehová Dios, pero el apóstol Pablo las cita con referencia a Jesucristo. La razón es que el Hijo unigénito de Dios fue el Agente personal que Él utilizó cuando creó el universo físico. Pablo contrasta la permanencia del Hijo con la de la creación física, que Dios podría ‘envolver igual que una capa’ y apartar si así lo deseara. (Heb 1:1, 2, 8, 10-12; compárese con 1Pe 2:3, nota.)

Biblia liyiñataki (Hebreos 1:1-14)

AGOSTO 26 - SEPTIEMBRE 1

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HEBREOS 4-6

“Diosan samarañ urupar mantañatak chʼamachasipjjañäni”

(Hebreos 4:1) Diosan samarañ uruparu mantañatak mä promesa utjaskipanjja, wal amuyasipjjañäni, ukatarak jumanak taypit yaqhepajj uka samarañ urupar jan mantapkasmati.

(Hebreos 4:4) Mä cheqanjja, jupajj akham sasaw paqallqöri urut säna: “Taqe lurañanakapatjja paqallqöri urunwa Diosajj samaräna” sasa.

w11 7/15 págs. 24, 25 párrs. 3-5

¿Kunas Diosan samarañ urupajja?

3 Jesusana ukat nayrïr cristianonakan tiempopanjja, Diosan samarañ urupankasipkänwa sañatakejj pä toqet amuytʼañäni. Nayraqatjja, sábado urjja janiw respetkiti sasin juchañchapkäna ukanakarojj kunjamsa Jesusajj qhanañchäna uk uñjañäni. Moisesar churat Leyinakarjamajja, sábado urunjj janiw irnaqasiñapäkanti, ukampis uka jaqenakatakejj uka urun usutanak qollañajj irnaqañamp sasïnwa, ukatwa Jesusar kʼumipjjäna. Ukhamarus Jesusajj akham qhanañchäna: “Awkejjajj jichhakamaw irnaqe, nayas uka pachparakiw irnaqtjja” sasa (Juan 5:16, 17). ¿Amuytanti? “Awkejjajj jichhakamaw irnaqe” sasaw Jesusajj säna. Mä arunjja, “Awkijampi nayampejj pachpa irnaqäwinipjjtwa, Jupajj waranq waranq maranakaw sábado urun irnaqaski, ukhamajj nayan sábado urun irnaqatajajj janiw kuna juchäkisa” sañ munaskäna. Jesusan urunakapanjja, Diosan samarañ urupankasipkakïnwa, mä arunjja, Diosajj aka oraqen luratanakap tukuyasin samaratapwa Jesusan arunakapajj amuytʼayistu. Ukampis kunsa jaqenakatakisa, aka oraqetakis amtäna uk phoqasiñapatakejja, Diosajj irnaqtʼaskakïnwa.

4 Jesusana ukat nayrïr cristianonakan tiempopanjja, Diosan samarañ urupankasipkänwa sañatakejja, apóstol Pablon arunakapat jichhajj amuytʼañäni. Jupasti janïr Génesis 2:2 qellqatat parlkasajja, akham sasaw Diosan samarañ urupat qellqäna: “Jiwasa iyawsirinakaw uka samarañarojj manttanjja” sasa (Heb. 4:3, 4, 6, 9). Ukhamasti, Diosan samarañ urupajj janiw Pablon tiempopan tukuykänti. Ukampis ¿kunapachas tukuypachäni?

5 Kunapachas uka samarañ urojj tukuspachäni uk yatiñatakejja, kunatsa Diosajj uka uru uttʼayäna uk sum amuytʼañasawa. Génesis 2:3 qellqatajj akhamwa uka toqet qhanañchi: “[Diosajj] uka paqallqöri urjja bendecïnwa, qollana uru sasaw sarakïna” sasa. Jïsa, Jehová Diosaw aka oraqen amtap phoqañatakejj uka urjja qollanar tukuyäna. Ukampis ¿kuna amtanïnsa Diosajja? Istʼasir jaqenakampiw aka oraq phoqantañ munäna ukat jupanakarakiw aka oraqsa uñjapjjañapäna (Gén. 1:28). Cheqas uka amtampiw Jehová Diosasa, Jesucristos ‘jichhakamas irnaqasipki’. Ukatwa Jesucristojj “samarañ urjjarus munañanirakiwa” sasin Biblian qhanañchi (Mat. 12:8). Jehová Diosajj aka oraqetak amtap sum phoqachjjani ukhaw samarañ urupajja tukuyjjani. Uka amtapajj Criston Waranq Mara Apnaqäwipajj tukuyjjani ukhaw phoqasini.

(Hebreos 4:6) Khitinakarutejj suma yatiyäwinakajj qalltan yatiyaskäna ukanakajja, jan istʼasirïpjjatap laykojj janiw uka samarañ ururojj mantapkänti. Ukampis yaqhepanakajj ukar mantasipkaspawa.

w11 7/15 pág. 25 párr. 6

¿Kunas Diosan samarañ urupajja?

6 Adanarus Evarus Jehová Diosajj sumwa amtapat qhanañchäna, ukampis jupanakajj janiw uka amtap phoqasiñapatakejj yanaptʼapkänti. Ukhat jichhakamas millón millón jaqenakaw jupanakjam sarnaqapjjaraki. Diosan ajllit nayra Israel markajj ukhamarakiw sarnaqäna. Ukatwa Pablojj nayrïr cristianonakarojj israelitanakjamarak pantjasisipkasma sasinwa akham qellqäna: “Uka samarañar mantañatakejj wakisipï wal chʼamañchtʼasiñasajja, jan khitis khä jan iyawsirinakjama sarnaqpati” sasa (Heb. 4:11). Kunjamtï Pablojj siskejja, jan istʼasir jaqenakajj janiw Diosan samarañapar mantapkaniti. Ukajj jiwasan amuyasiñasatakiwa. ¿Diosan amtap contra sarnaqsna ukhajj kunarus purtʼassna? ¿Jehová Dios contra sarnaqasajj janit samarañapar mantjjañäni? Cheqas uka wakiskir jisktʼanakatwa yatjjatañäni. Ukampis nayraqatjja, kuna jan walinaksa israelitanakajj lurapjjäna ukat kunatsa Diosan samarañapar jan mantapkäna ukwa yatjjatañäni.

(Hebreos 4:9-11) Ukhamajj Diosan markapatakejj samarañ sábado urojj utjaskakiwa. 10 Diosan samarañ urupar mantir jaqejja, ukhamarakiw lurañanakapat samari, kunjamtï Diosajj luratanakapat samarki ukhama. 11 Ukhamajj uka samarañ urur mantañatakejj wal chʼamachasipjjañäni, ukhamat khitinakatejj jan istʼasirïpkäna ukanakat jan khitis yateqasiñapataki.

w11 7/15 pág. 28 párr. 16, 17

¿Kunas Diosan samarañ urupajja?

16 Jichhürunakanjja, qhespiñatakejj Moisesar churat Leyinakarjamaw phoqañasa sasajj janiw khitis siskaspati. Pablojj qhanwa uka toqetjja Efesonkirinakarojj akham sasin amuytʼayäna: “Diosan munasiñapatwa jumanakajj qhespiyatäpjjtajja iyawsañ layku. Akasti janiw jumanakan luräwinakamäkiti, jan ukasti Diosaw jumanakar churapjjtam. Janirakiw kuna luräw toqekisa, ukhamat jan khitis jachʼachasiskañapataki” sasa (Efe. 2:8, 9). Ukhamajj ¿Diosan samarañapar mantañatakejj kun lurañas wakisi? Amtañäni, Jehová Diosajj aka oraqen munañap phoqasiñapatakiw paqallq uru ajllïna, mä arunjj samarañ urupwa uttʼayäna. Ukhamajj Diosan samarañ urupar mantañatakejja, taqe chuyma istʼañasawa ukat kunjamtï markap toqejj qhanañchkistu ukarjamaw Diosan amtap phoqasiñapatakejj yanaptʼañasa.

17 Amuyasir Cheqapa Uywatajj Bibliarjam ewjjtʼistu ukanakarus wali askirjam uñjañasawa, janipuniw amtasarukejj sarnaqañasäkiti. Ukham lurasajj Jehová Diosan amtap contraw saytʼassna ukat janirakiw Jupamp sum apasjjsnati. Ukhamarus kunjaman jikjjatasisas Diosar istʼasirïtanti janicha uk uñachtʼaysna, ukwa jutïr yatichäwin uñjañäni. Ukat ukhaman jikjjatasisajj kunanak lurañjjay amtstan ukaw Diosan samarañapar mantpachätanti janicha uk amuytʼasiñ yanaptʼistani.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hebreos 4:12) Diosan arupajj jakkiriwa, wali chʼamanirakiwa, purapar arini mä espadat sipansa jukʼamp ariwa, manqhakam mantkirirakiwa, almampi espiritumpi jaljtayiriwa, chʼakhampi parpampi jaljtayirirakiwa, kunatï amuyunsa chuymansa utjki ukanaksa qhanstayarakiwa.

w16.09 pág. 13

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

“Diosan arupasti jakaskiwa, jachʼa chʼamanirakiwa” sasin Hebreos 4:12 qellqatajj siski ukajja, ¿kamsañsa muni?

▪ Hebreos 4 jalja liytʼasajja, kuntï Diosajj jutïrit arskäna uka toqet Pablon parlatapwa amuytanjja. Diosan uka arsutanakapajj Biblianwa jikjjatasi.

Kunjamsa Bibliajj jaqenakar nayra sarnaqäwinakap jaytañatakejj yanaptʼi uk qhanañchañatakiw Hebreos 4:12 qellqata ayttanjja, ukasti walikïskiwa. Ukampis uka qellqatajj kuna toqets parlaskäna uk amuytʼañäni. Pablojja, Diosan amtaparjam sarnaqapjjañapatakiw hebreo cristianonakar chʼamañchtʼaskäna, Diosan uka amtanakapat jila partejj qollan qellqatanakanwa jikjjatasïna. Amuytʼañataki, israelitanakajj Egipto markat qhespisin “lechesa, miskʼisa umjam jalaski” uka oraqeru mantañatwa Pablojj parlaskäna, ukanwa samarata suman jakasipjjañapäna (Éx. 3:8; Deut. 12:9, 10).

Jehová Diosajj ukham jakasipjjañapwa munäna. Ukampis israelitanakat jila partejj chuymanakap qalarayasipjjänwa, janirakiw Diosarus confiyjjapjjänti, ukatwa samaraña oraqer jan mantapkänti (Núm. 14:30; Jos. 14:6-10). Ukhamäkchïnsa, “Diosampi samarir mantañatak arsüwejj jiwasatak” utjaskiwa sasaw Pablojj säna (Heb. 3:16-19; 4:1). Uka arsüwejj cheqapuni utjaskatap uñachtʼayañatakejja, Pablojj Génesis 2:2 ukat Salmo 95:11 qellqatanakarjamaw arsüna. Pablojj ‘arsüwi’ sasin siskäna ukajja, kuntï Diosajj arskäna ukanak taypinkarakiwa. Jiwasajja, hebreo cristianonakjamarakiw Diosan arsutanakap liytʼasin ukarjam sarnaqañatak chʼamachasiñasa.

“Diosampi samarir mantañatak arsüwejj jiwasatak” utjaskatap yatisajja, ukarjam sarnaqañatakiw chʼamachasiñasa. Diosajj jutïrit arsuwayki ukajj Biblianwa jikjjatasi, uksti jiwasajj confiytanwa. Cheqas Diosan samarañaparu mantañatakejj kunanakatï wakiski uk lurañatakiw chʼamachasisktanjja. Jiwasajj janiw Moisesan Leyip jan chhaqtañapataki jan ukajj Diosamp askit uñjatäñatakik chʼamachasktanti. Jan ukasti, iyawsäwisaw Diosan amtap jukʼamp yatjjatañatakisa, ukarjam sarnaqañatakis yanaptʼistu. Maysa toqetjja, kunjamtï aka yatichäwi qalltan saniwayktanjja, Bibliatsa, Diosan amtanakapatsa waljaniw yatjjatasipki. Nayra jakäwinakap jaytañatakisa, Diosar confiyañatakisa, bautisasiñatakis chʼamachasisipkarakiwa. Taqe ukanak uñjasasti, ‘Diosan arupajj jakaskatapa, jachʼa chʼamanirakïtapwa’ amuytanjja. Diosan arsutanakapajj Biblian jikjjataski ukajja, jichhasa jutïrinsa jaqenakar yanaptʼaskakiniwa.

(Hebreos 6:17, 18) Kunapachatï Diosajj promesap katoqerinakarojj jan mayjtʼir amtapa jukʼamp sum qhanañchañ amtkäna ukhajja, ukhamarakiw jupajj mä juramento lurasajj mä garantía jaytäna. 18 Diosan promesapasa juramentopasa janipuniw mayjtʼkaspati, janirakiw Diosajj kʼariskaspati. Taqe ukanakaw Diosar imantasktan ukanakarojj wal chʼamañchtʼistu, ukhamat kunanaktï suytʼasktan ukanakat wal katjjarusiñasataki.

it-1-S pág. 851 párr. 1

Esperanza

Esta esperanza de vida eterna e incorrupción para aquellos que son “participantes del llamamiento celestial” (Heb 3:1) está bien fundada y se puede tener plena confianza en ella. Se apoya en dos cosas en las que es imposible que Dios mienta: su promesa y su juramento. Además, se cifra en Cristo, que ahora es inmortal en los cielos. Por consiguiente, se dice que esta esperanza es “ancla del alma, tanto segura como firme, y entra cortina adentro [como entraba el sumo sacerdote en el Santísimo en el Día de Expiación], donde un precursor ha entrado a favor nuestro, Jesús, que ha llegado a ser sumo sacerdote a la manera de Melquisedec para siempre”. (Heb 6:17-20.)

Biblia liyiñataki (Hebreos 5:1-14)

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki