Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
NOVIEMBRE 4-10
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 JUAN 1-5
“Jan akapacharusa ni kunatï akapachan utji ukanakarus munapjjañäniti”
(1 Juan 2:15, 16) Jan akapachar munapjjamti, janirak kunatï akapachan utji ukanakarus munapjjamti. Maynitejj akapachar munaschejja, Awkin munasiñapajj janiw jupan utjkiti. 16 Taqe kunatï akapachan utjki, mä arunjja jañchin munañanakapasa, nayran munañanakapasa, kunanakatï maynin utjki ukanakat jachʼañchasiñanakasa janiw Awkit jutkiti, jan ukasti akapachatwa juti.
w05-S 1/1 pág. 10 párr. 13
Sigamos el modelo que puso Jesús
13 Hay quienes piensan que no todo lo que existe en el mundo es malo. Aunque así es, este sistema y sus atractivos pueden distraernos fácilmente de servir a Jehová. Además, nada de lo que se ofrece tiene como objeto acercarnos a Dios. Por eso, si llegamos a amar las cosas del mundo, aunque no sean en sí inaceptables, corremos un gran riesgo (1 Timoteo 6:9, 10). De todos modos, buena parte de lo que el mundo nos presenta sí es perjudicial y puede corrompernos. Si miramos, por ejemplo, películas o programas de televisión que resaltan la violencia, el materialismo o la inmoralidad sexual, tal vez terminemos aceptando tales conductas y sucumbiendo ante las tentaciones. Cuando nos rodeamos de personas cuyo principal interés es mejorar su estilo de vida o emprender nuevos negocios, lo más probable es que acabemos pensando como ellos (Mateo 6:24; 1 Corintios 15:33).
(1 Juan 2:17) Akapachasa munañanakapasa tukusiskiwa, ukampis khititejj Diosan munañap lurki ukajja wiñayatakiw jakani.
Kunjam jaqëñasasa uk amuyasiñasawa
18 Ukat ‘akapachan utjki ukanakampi’ jan apayasiñatakejja, apóstol Juanan aka arunakapwa amtañasa: “Akapachajj tukusirikiwa jan wali luräwinakapamppacha, ukampis kawkïritejj Diosan munañap lurki ukajj wiñayatakiw jaki” (1 Juan 2:17). Supayan apnaqat akapachajja, wali sumäkaspasa ukat wiñayatakïkaspas ukham amuyañjamawa, ukampis niyaw tukjatäni. Taqe kunatï akapachan utjki ukanakajj janiw wiñayatakïkiti. Uk amtañaw Supayamp jan sallqjayasiñatak yanaptʼistani.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(1 Juan 2:7, 8) Munat jilatanaka, janiw nayajj mä machaq mandamiento qellqanipksmati, jan ukasti qalltatpach utjapkayätam uka nayra mandamientwa qellqanipjjsma. Uka nayra mandamientojj istʼapkayäta uka arunakawa. 8 Mayampiw nayajj mä machaq mandamientökaspas ukham qellqanipjjsma, uka mandamientorjamaw jupajj sarnaqäna, jumanakas ukarjamarakiw sarnaqapjjayätajja, chʼamakajj pasaskiwa, cheqpach qhanajj qhantjjarakiwa.
Jehová Diosan arunakapajj askiwa
14 Griego Arut Qollan Qellqatanakanjja, walja ewjjtʼanakaw maynit maynikama munasiñ uñachtʼayañatak utji. Jesusajj akham sänwa: “Jaqe masimarusti juma kipkarjam munarakim” ukaw payïr jachʼa mandamientojja sasa (Mat. 22:39). Munasiñajj “Diosan jachʼa leyipa[wa]” sasaw Santiagojj sarakïna, jupasti Jesusan taykap toqe jilapänwa (Sant. 2:8). Ukat apóstol Juanajj akham sarakïnwa: “Jilatanaka, janiw jumanakaru machaq mandamiento qellqanipksmati, jan ukasti kawkïr mandamientonakatejj qalltäwitpacha utjapkäyätamjja uka pachpawa. Aka nayra mandamientojj kuntejj istʼapkäyätajja qalltäwitpacha uka pachpa arunakarakiwa. Ukampis kuntejj qellqanipksma ukajja, mä machaq mandamientökaspas ukhamawa” (1 Juan 2:7, 8). ‘Nayra mandamiento’ sasinjja, ¿apóstol Juanajj kun sañs munaskäna? “Jaqe masimarusti juma kipkarjam munarakim” siski uka mandamientotwa parlaskäna. Jesusajj walja maranak nayraw uka mandamiento churäna, mä arunjja, “qalltäwitpacha”, ukatwa ‘nayra mandamiento’ sasin säna. Ukat ‘machaq mandamientorakïnwa’, kunattejj arkirinakapajj jan walinakan uñjasipkani ukhas jakäwip aptʼasirjamäkasas munasiñ uñachtʼayasisipkakiñapänwa. Jichhürunakanjja, jaqenakajj jupanakatakikiw kuns munapjje, ukampis jiwasajj jupanakjam jan sarnaqañataki ukat jakäwis aptʼasirjamäkasas munasiñ uñachtʼayañatak ewjjtʼkistu ukanakat wal yuspärtanjja.
(1 Juan 5:16, 17) Maynitejj jilatapar jan jiwañar apiri jucha luraskir uñjchejja, jupatakejj oración lurarapini, Diosasti juparojj jakañwa churarakini. Khitinakatï jiwañar apirïki uka juch jan lurapki ukanakatwa nayajj parlaskta. Ukampis jiwañar apir mä juchaw utji, uka juchat oración luram sasinjja janiw siskti. 17 Taqe jan wali luräwinakajj juchawa, ukampis jiwañar jan apiri mä juchaw utji.
it-2-S pág. 635 párr. 8
Perdón
Es apropiado orar por el perdón de Dios en favor de otros, incluso de toda una congregación. Así lo hizo Moisés con respecto al pueblo de Israel, confesando el pecado de la nación y pidiendo perdón, y Jehová lo oyó favorablemente. (Nú 14:19, 20.) También Salomón oró en la dedicación del templo para que Jehová perdonase a Su pueblo cuando este pecara y se volviese de su mal proceder. (1Re 8:30, 33-40, 46-52.) Esdras representó a los judíos repatriados y confesó en público los pecados de estos. Su sincera oración y exhortación resultaron en que el pueblo tomara medidas con el fin de recibir el perdón de Jehová. (Esd 9:13–10:4, 10-19, 44.) Santiago animó al que estuviese enfermo espiritualmente a que mandase llamar a los ancianos de la congregación para que orasen sobre él, y “si hubiera cometido pecados, se le perdonará”. (Snt 5:14-16.) Sin embargo, hay un “pecado que sí incurre en muerte”, el pecado contra el espíritu santo, una práctica deliberada de pecado para la que no hay perdón. El cristiano no debería orar por los que pecan de esta manera. (1Jn 5:16; Mt 12:31; Heb 10:26, 27; véanse ESPÍRITU; PECADO.)
Biblia liyiñataki (1 Juan 1:1-2:6)
NOVIEMBRE 11-17
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 JUAN 1-JUDAS
“Diosat janipun jitheqtañatak chʼamachasiñäni”
(Judas 3) Munat jilatanaka, Diosajj salvkistani uka toqet qellqaniñ wal munapjjayäsma, jichhajj jumanakar chʼamachtʼañatak qellqaniñajaw wakisi, ukhamat santo jilatanakarojj Diosar confiyañ mä kutiki wiñayatak yatichaskäna uk taqe chʼamampi arjjatapjjañamataki.
w04-S 15/9 págs. 11, 12 párrs. 8, 9
“Sigan adquiriendo poder en el Señor”
8 No estamos en ignorancia de los designios de Satanás, pues las Escrituras revelan sus tácticas preferidas (2 Corintios 2:11). El Diablo afligió a Job con grave quebranto económico, la muerte de seres queridos, oposición familiar, sufrimiento físico y críticas infundadas de falsos amigos, lo que llevó a aquel hombre justo a deprimirse y a pensar que Dios lo había abandonado (Job 10:1, 2). Aunque Satanás quizá no sea el causante directo de estas dificultades hoy, lo cierto es que afectan a muchos cristianos, y él puede explotarlas para lograr sus malvados fines.
9 En este tiempo del fin se han multiplicado las amenazas a nuestra espiritualidad. Vivimos en un mundo en el que las metas materialistas desplazan a las espirituales. Los medios de difusión presentan continuamente las relaciones sexuales inmorales como fuente de felicidad más que de dolor. Y la mayoría de los seres humanos se han vuelto “amadores de placeres más bien que amadores de Dios” (2 Timoteo 3:1-5). A menos que “luche[mos] tenazmente por la fe”, esas ideas podrían desestabilizarnos en sentido espiritual (Judas 3).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Judas 4) Jumanak taypirojj jamasatwa yaqhep jaqenakajj mantanipjje, uka jaqenakar juchañchañatakejj nayratpachwa Qellqatanakan parlasjjäna. Jupanakajj jan wali jaqenakäpjjewa, jucha jan phenqʼani lurañ laykojj Diosasan wali khuyapayasiñapsa mayjtʼayapjjewa, jiwasar alaskistu uka mä sapa Jesucristo Tatitusarus luratanakapampejj jan uñtʼiriw tukupjje, ukatwa nayajj qellqanipjjsma.
(Judas 12) Jumanakajj fiestanaka munasiñat lurapkta ukanakanjja, jupanakajj jumanakamp chikaw tantachasipjje, ukampis jupanakajj uman chhaqtayat jachʼa qalanakäpjjewa, Diosar jan ajjsartʼas jupanak pachpa awatisirinakäpjjewa; uksar aksar thayamp apata jan umani qenayanakäpjjewa; tiempopar jan achoqeri, qʼala jiwsuta, saphitpach jikʼsuta arbolanakäpjjewa;
it-1-S pág. 125 párr. 7
Amor, fiestas de
La Biblia no dice cómo eran estas fiestas de amor ni indica con cuánta frecuencia se celebraban. (Jud 12.) Ni el Señor Jesucristo ni sus apóstoles mandaron celebrarlas, y es obvio que no se deben considerar como algo obligatorio o de carácter permanente. Se ha dicho que eran ocasiones en las que los cristianos más ricos celebraban banquetes e invitaban a sus compañeros creyentes pobres. Así, todos juntos —huérfanos, viudas, hermanos acomodados y los de escasos recursos— participaban de una comida abundante en un ambiente de hermandad cristiana.
it-2-S pág. 861
Roca
Otra palabra griega, spi·lás, hace referencia a una roca o escollo escondido bajo el agua. Judas la emplea como ilustración de ciertos hombres que se habían introducido disimuladamente en la congregación cristiana con motivos corruptos. Tal como las rocas escondidas eran una amenaza para los barcos, esos hombres constituían un verdadero peligro para los demás de la congregación. Judas dice de ellos: “Estos son las rocas escondidas bajo agua en sus fiestas de amor mientras banquetean con ustedes”. (Jud 12.)
(Judas 14, 15) Enoc chachas jupanakjjat parlarakïnwa, jupajj Adanat jutir paqallqöri jaqënwa, jupajj akham sänwa: “Jehová Diosajj waranq waranqa santo angelanakapampiw jutani, 15 ukhamat taqeniru juzgañataki, taqe jan wali lurir jaqenakan jan wali luratanakapat juchañchañataki, ukhamaraki jupa contra jan walinak parlir jan wali jaqenakar juchañchañataki” sasa.
Jupajj Diosaruw kusisiyäna
Enoc chachan Jehová Diosar confiyatapajja akham jisktʼasiñasatakiw yanaptʼistu: “¿Kunjamtï Diosajj akapachar uñjki ukhamti nayajj uñjaraktjja?” sasa. Kuntï Enocajj yatiykäna ukajj jichha tiempompachatakiwa. Noé chachan urunakapanjja, Diosajj Enocan arsutaparjamaw Uma Juicio apanïna. Uka Uma Juiciojja, kuntï Jehová Diosajj akapachar lurkani ukaruw uñtayi (Mateo 24:38, 39; 2 Pedro 2:4-6). Kunjamtï Jehová Diosajj nayra tiempon lurkänjja, ukhamarakiw “jupankirinakampejj” aka jan wali pacharojj cheqaparu juzgani. Ukhamasti kuntï Enocajj yatiykäna ukanakwa jaqenakar yatiyañasaraki. Ukham luratasatjja inas amigonakasasa familiaranakasas jiwasat jitheqtapjjchini, awisajj inasa sapaki uñjasirakchiñäni. Ukampis kunjamatï Diosajj Enocar jan jaytanukkänjja, ukhamarakiw servirinakaparojj jan jaytanukkaniti.
Biblia liyiñataki (2 Juan 1-13)
NOVIEMBRE 18-24
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | APOCALIPSIS 1-3
“Nayajj luratanakam yattwa”
(Apocalipsis 1:20) Jumajj kupi amparajan paqallqo warawaranak uñjkayäta ukanakasa, qorit lurat paqallqo candelabronak uñjkayäta ukanakasa, Diosan imantat amtapawa. Uka paqallqo warawaranakajja paqallqo congregacionanakan angelanakapawa, uka paqallqo candelabronakajj paqallqo congregacionanakarakiwa.
¿Kunjam chuymanïtamsa uñachtʼayaskta?
8 Jan ukham amuyañatakejja ak amtañasapuniwa, Jesusan “kupi amparapansti paqallqo warawaranakaw” utji sasaw Bibliajj qhanañchi. Uka ‘warawaranakasti’ alajjpachar sarañatak ajllit irpir chuymaninakampi sasiwa ukat tamanakankir taqe irpir chuymaninakajj ukham uñjatäpjjarakiwa. Ukhamasti, Jesusaw jupanakarojj kunjamarutï wakiski ukarjam apnaqaspa (Apo. 1:16, 20). Ukhamajja, Jesusajj cristiano taman pʼeqtʼirjamajja, taqe irpir chuymaninakaruw uñji. Biblianjja akham sasaw jupat qhanañchi, “nayranakapasti aqaskir ninjamarakïnwa” sasa. Ukhamasti, mä irpir chuymaniru cheqañchañajj wakischi ukhajja, jupaw tiempoparu ukat kunjamarutï wakiskani ukarjam cheqañchani (Apo. 1:14). Ukañkamasti, khitinakatï tama uñjañatak qollan ajayumpi uttʼayatäpki ukanakarojj respetompiw uñjañasa. Pablojj akham sasaw qellqäna: “Istʼapjjam irpirinakamarojja, jaysapjjarakim jupanakarojja; jupanakaw almanakamatjja llakisipjje, Diosar taqe jumanakat cuenta churañäki uk yatisina. Janirak chʼamsa tukuyapjjamti, jan ukasti kunatejj juparojj kusisïyki uk lurapjjam, jan ukhamäspajja janiw kuna askïkaspas jumanakatakejja” sasa (Heb. 13:17).
(Apocalipsis 2:1, 2) ”Éfeso markankiri congregacionan angelaparojj akham sasin qellqam: khititejj kupi amparapar paqallqo warawaranak katjjaski ukhamaraki qorit lurat paqallqo candelabronak taypin sarnaqki ukajja, akanakwa sapjjtam: 2 ‘Nayajj luratanakamsa, trabajitamsa, aguantatamsa yattwa. Jumajj jan wali jaqenakarojj janiw katoqktati, apostolonakäpjjtwa sirinakarus yantʼaraktawa, jupanakajj janiw apostolonakäpkiti, jupanakan kʼarïpjjatapsa katjaraktawa.
Jehová Diosaw qhespiyañatak imaskistu
11 Apocalipsis 2 ukat 3 jaljanakan jikjjataski uka visionanjja, Asia Menor toqenkiri paqallqo tamanakanjja kunas pasaski ukwa Jesusajj uñakipi. Uka visionarjamajja, Jesucristojj janiw uka tamanakarojj jayatak uñtkiti, jan ukasti kunapunis sapa taman pasaski uk sum uñji. Awisajja, sutit kunwa jaqenakar ayti, ukat kunas pasaski ukarjamaw chuymachtʼi ukat ewjjtʼaraki. ¿Uka visionajj kamsañsa muni? Paqallqo tamanakajja, 1914 marat aksar alajjpachar sarañatak ajllitäpki ukanakampi sasiwa. Ukat kuna ewjjtʼanaktï katoqapkäna ukajja Oraqpachan utjki uka tamanakamppachatakiwa. Ukhamajja, jichhürus Jehová Diosaw Yoqap toqejj markapar irpaski. ¿Kunjamatsa Diosamp irpayassna?
w01-S 15/1 pág. 20 párr. 20
Mantengámonos al paso de la organización de Jehová
20 Para mantenernos al paso de la organización progresiva de Jehová, tenemos que reconocer la función que Dios ha encomendado a Jesucristo como “cabeza de la congregación” (Efesios 5:22, 23). Es digno de destacar, también, lo que dice Isaías 55:4: “¡Miren! [Yo, Jehová, lo] he dado como testigo a los grupos nacionales, como caudillo y comandante a los grupos nacionales”. No hay duda de que Jesús sabe desempeñar su papel como caudillo. También conoce a sus ovejas y cuáles son sus obras. De hecho, cuando inspeccionó a las siete congregaciones de Asia Menor, dijo en cinco ocasiones: “Conozco tus hechos” (Revelación 2:2, 19; 3:1, 8, 15). Jesús, al igual que su Padre, Jehová, también conoce nuestras necesidades. Antes de pronunciar la oración modelo, dijo: “Dios su Padre sabe qué cosas necesitan ustedes hasta antes que se las pidan” (Mateo 6:8-13).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Apocalipsis 1:7) Jupajj qenayanakampiw jutani, taqenirakiw uñjapjjani; jupar lanzampi jununtirinakasa aka oraqenkir taqe tribunakasa jupa kawsaw llakisiñatjja chuymanakap leqʼesipjjani. Jïsa, ukajj phoqasipuniniwa. Amén.
Diosan Reinopajj enemigonakaparuw tukjani
10 Uwijanakaruw cabritonakat jaljasi. Jesusajj akham sänwa: “Jaqen Yoqaparuw uñ[japjjani], qenay taypin jutaskiri, jachʼa chʼamampi, kʼajkir [...] kankañapampi” sasa. Uk uñjasaw Diosan Reinopan enemigonakapajj jukʼamp llakin uñjasipjjani (Mar. 13:26). ¿Kunatsa? Ukaw Jesusan jaqenakar juzgañataki purinitap uñachtʼayani. Qhepa urunakat parlkäna uka profecianwa Jesusajj kunjamsa jaqenakar juzgani uk jukʼamp sum qhanañchäna. Uwijanakampit ukat cabritonakampit parlkäna uka uñachtʼäwinwa uk amuysna (Mateo 25:31-33 liytʼañataki). Diosan Reinopar taqe chuyma yanaptʼawayapki uka jaqenakajja, ‘uwijanakjam’ uñtʼatäpjjaniwa ukat qhespiyasiñap jankʼak purinitap yatisajj ‘pʼeqenakapwa waytapjjani’ (Luc. 21:28). Ukampis Diosan Reinop contra saytʼir jaqenakajja, ‘cabritonakjam’ uñtʼatäpjjaniwa ukat ‘wiñayatak jiwapjjañap’ amuyasisajj wal ‘jachapjjani’ (Mat. 24:30; 25:46, NM; Apo. 1:7).
(Apocalipsis 2:7) Khititejj jiñchunïki ukajja, kuntï espiritojj congregacionanakar siski uk istʼpan: khititejj atipjkani ukarojja, jakañ arbolan achunakapwa manqʼayäjja, ukajj Diosan paraisopankiwa’.
Apocalipsis libron aski yatichäwinakapa (1)
2:7, MT. ¿Kunas “Diosan paraisopa[jja]”? Uka arunakajj ajllit cristianonakaruw parlasïna, akan paraíso siski uka arojja, alajjpachatwa, Jehová Diosan jakʼapata, parlaskpacha. Ajllit cristianonakatï Diosat jan jitheqtapkanejja, “jakañ churir qoqatwa manqʼa[pjjani]”, mä arunjja, janipuniw mayamps jiwapkaniti (1 Cor. 15:53).
Biblia liyiñataki (Apocalipsis 1:1-11)
NOVIEMBRE 25 - DICIEMBRE 1
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | APOCALIPSIS 4-6
“Caballjjat saririnakajj puspachaniw tʼijusipki”
(Apocalipsis 6:2) Mä janqʼo caballo uñjarakta, uka caballjjar qonjjatatäkäna ukasti mä flechtʼañ arconïnwa, Diosaw juparojj mä corona churäna, ukatsti jupajj enemigonakapar atipjasaw mistüna, atipjäwip phoqachañatakiw misturakïna.
Caballot saririnakajj ¿khitinakäpjjesa?
¿Uka caballot sarirejj khitisa? Apocalipsis libro pachpaw uk qhanañchistu. 19 capitulonjja, uka caballot sarirejj “Diosan Arupa” satawa (Apocalipsis 19:11-13). Niyakejjay Jesusajj Diosan sutipjjar parlirïchejja, juparuw uka sutimp uñtʼasi (Juan 1:1, 14). Jesusajj “reyinakansa Reyipa, munañaninakansa Tatitupa” sasin uñtʼatarakiwa, “Suma Phoqeri, Cheqapa” satarakiwa (Apocalipsis 19:11, 16). Ukhamajj reyjam apnaqañatakisa jan walinak tukjañatakisa wali chʼamaniwa. Jupajj cheqaparupuniw apnaqe, chʼamanïkasas janiw khitirus tʼaqesiykiti.
wp17.3 pág. 4 párr. 5
Caballot saririnakajj ¿khitinakäpjjesa?
¿Kunapachas pusi jinetenakajj sarantañ qalltawayapjje? Nayrïr jinetejja, mä arunjja Jesusajj mä coronwa katoqäna (Apocalipsis 6:2). ¿Kunapachas Jesusajj uka corona katoqäna? Janiw jiwatat jaktasin alajjpachar makatjjäna ukhajj katoqkänti. Kunjamtï Bibliajj siskejja, Jesusajj Diosan kupëjjaparuw mä qhawqha tiempo suyañatak qontʼasïna (Hebreos 10:12, 13). ¿Kunjamatsa Jesusan discipulonakapajj alajjpachan reyjam uttʼayatäjjatap yatipjjaspäna? Kunayman jan walinakaw utjañapäna. Guerranaka, manqʼat pistʼañanaka ukat usunakaw utjani sasaw Jesusajj säna (Mateo 24:3, 7; Lucas 21:10, 11). 1914 maran Primera Guerra Mundial ukajj utjawayki, ukhaw Jesusan reyjam uttʼayatäjjatapajj qhan amuyasiwayi. Uka maratwa ‘qhepa urunakajj’ qalltawayaraki (2 Timoteo 3:1-5).
(Apocalipsis 6:4-6) Ukatjja mä nina color caballow mistüna, uka caballjjar qonjjatatäkän ukarojja, oraqen sumankañap apaqañapatakiw munañanïñajj churasïna, ukhamat jaqenakajj maynit maynikam jiwarayasipjjañapataki. Juparojj mä jachʼa espadaw churasirakïna. 5 Corderojj kimsïr sello jistʼaräna ukhajja, kimsïr querubín angelaruw istʼarakta, jupajj “¡jutam!” sasaw säna. Ukatsti mä chʼiyar caballoruw mistur uñjta, uka caballjjar qonjjatatäkäna ukajja amparapar mä balanza aptʼatänwa. 6 Pusi querubín angelanak taypinjja, mä arükaspas ukham suynirwa istʼarakta, ukasti akham sänwa: “Mä denariotjja mä kilo trigo, mä denariotjja kimsa kilo cebada, janirak olivon aceitepsa ni vinsa inamay tukjamti” sasa.
Caballot saririnakajj ¿khitinakäpjjesa?
Uka caballota sarirejja, guerrampi sasiwa. Kunjamtï Bibliajj siskejja, ukajj taqpach oraqetwa sumankañ apaqe. 1914 maranjja, mä jachʼa guerraw utjawayi, janipuniw ukham guerrajj uñjasirïkänti. Uka qhepatjja, Segunda Guerra Mundial ukaw utjarakïna, ukanjja jukʼamp jaqenakaw jiwarapjjäna. Yatjjatasiwayki ukarjamajja, 1914 marat aksarojj 100 millonats jila jaqenakaw jachʼa guerranakana jan ukajj yaqha nuwasïwinakan jiwawayapjje. Walja waranq waranqa jaqenakarakiw usuchnoqata wali llakita qheparawayapjje.
wp17.3 pág. 5 párrs. 4, 5
Caballot saririnakajj ¿khitinakäpjjesa?
“Mä chʼiyar caballoruw mistur uñjta, uka caballjjar qonjjatatäkäna ukajja amparapar mä balanza aptʼatänwa. Pusi querubín angelanak taypinjja, mä arükaspas ukham suynirwa istʼarakta, ukasti akham sänwa: ‘Mä denariotjja mä kilo trigo, mä denariotjja kimsa kilo cebada, janirak olivon aceitepsa ni vinsa inamay tukjamti’ sasa” (Apocalipsis 6:5, 6).
Uka caballot sarirejja, manqʼat pistʼañamp sasiwa. Janiw manqʼajj utjañapäkänti. Mä kilo trigosa jan ukajj kimsa kilo cebadasa mä denario qollqetwa aljasiñapäna. Nayrïr patak maranakanjja, uru jurnal trabajirinakaw mä denario qollqe pagot katoqapjjerïna (Mateo 20:2). ¿Mä familpachajj mä kilo trigompiki jan ukajj kimsa kilo cebadampikejj jakaspati? Janiwa. Ukat akham sasaw jaqenakar yatiyasirakïna: “Janirak olivon aceitepsa ni vinsa inamay tukjamti” sasa, uka tiemponjja ukanakajj wali apnaqatänwa.
(Apocalipsis 6:8) Ukatjja qʼellsut mä caballoruw uñjta, uka caballjjar qonjjatatäkäna ukajj Jiwaña satänwa. Juparojj Sepulturaw jakʼat arkaniskarakïna. Jupanakarojj oraqen chikatapan chikatapjjar munañanïñaw churasïna, ukhamat mä jachʼa espadampi, manqʼat pistʼañampi, jiwayir usumpi, oraqenkir salvaje animalanakampi jaqenakar jiwarayapjjañapataki.
wp17.3 pág. 5 párrs. 8-10
Caballot saririnakajj ¿khitinakäpjjesa?
Qʼellsut caballot sarirejja, jan qollkay usunaka ukat yaqha jan walinak utjatapat jiwañamp sasiwa. 1914 mara qhepatjja, waranq waranqa jaqenakaw gripe española usump jiwawayapjje. Mä 500 millón jaqenakaw uka usu katuwayapjjaraki. Mä arunjja, oraqpachan jakapkäna uka jaqenakatjja, kimsanit mayniw uka usump usuntäna.
Yaqhep yatjjatat jaqenakarjamajja, 1900 marata 2000 marakamajj 300 millón jila jaqenakaw viruela usump jiwawayapjje. Jichhürunakan kunayman qollanakas utj-jjchejja, walja waranq waranqa jaqenakaw SIDA, tuberculosis, malaria uka usunakamp jiwasipkaki.
Ukhamajj guerranakansa, manqʼatjamasa, jan ukajj jan qollkay usunak katusasa, jaqenakajj wal jiwarasipki. Sepulturajj mä enemigor uñtataw walja jaqenakar jiwarayaski.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Apocalipsis 4:4) Uka tronojj pä tunka pusini trononakampi muyuntatänwa, uka trononakanjja pä tunka pusini jilïr irpirinakaruw qontʼat uñjarakta, jupanakajj janqʼo isinakamp isthapitäpjjänwa, pʼeqenakaparusa qori coronanakampi asjjatatäpjjarakïnwa.
(Apocalipsis 4:6) Trono nayraqatanjja, vidrior uñtata mä vidrio qotjamaw utjarakïna. Kawkjankkäntejj tronojj uka taypinsa, trono muytpachansa, pusi querubín angelanakaw utjäna, uka angelanakajja nayräjjatsa qhepäjjatsa nayranakamp phoqantatäpjjänwa.
re-S pág. 76 párr. 8
La magnificencia del trono celestial de Jehová
8 Juan sabía que había sacerdotes nombrados para servir en el tabernáculo antiguo. Por eso, puede haberle sorprendido ver lo que describe a continuación: “Y alrededor del trono hay veinticuatro tronos, y sobre estos tronos vi sentados a veinticuatro ancianos vestidos de prendas de vestir exteriores blancas, y sobre sus cabezas coronas de oro”. (Revelación 4:4.) Sí, en vez de sacerdotes hay 24 ancianos, en tronos y coronados como reyes. ¿Quiénes son estos ancianos? Son nada menos que los ungidos de la congregación cristiana, ya resucitados y ocupando el puesto celestial que Jehová les prometió. ¿Cómo sabemos eso?
re-S pág. 80 párr. 19
La magnificencia del trono celestial de Jehová
19 ¿Qué representan estas criaturas? Una visión informada por otro profeta, Ezequiel, nos ayuda a encontrar la respuesta. Ezequiel vio a Jehová entronizado sobre un carro celestial, al que acompañaban criaturas vivientes que incorporaban en sí características semejantes a las que describe Juan. (Ezequiel 1:5-11, 22-28.) Después, Ezequiel de nuevo vio aquel carro-trono acompañado por las criaturas vivientes. Esta vez, sin embargo, llamó querubines a las criaturas vivientes. (Ezequiel 10:9-15.) Las cuatro criaturas vivientes que Juan ve tienen que representar a los muchos querubines de Dios... criaturas de alto rango en Su organización celestial. Para Juan no sería raro ver a querubines tan cerca de la persona de Jehová, puesto que en el arreglo del tabernáculo de la antigüedad había dos querubines de oro desplegados sobre la cubierta del arca del pacto, que representaba el trono de Jehová. De entre estos querubines la voz de Jehová emitió mandamientos a la nación. (Éxodo 25:22; Salmo 80:1.)
(Apocalipsis 5:5) Ukampis jilïr irpirinakat maynïriw akham situ: “Jan jachamti. Judá tribunkir Leonajja, mä arunjja Davidat jutirïki ukajja atipjiwa, ukhamat rollompi paqallqo sellonakapampi jistʼarañataki” sasa.
“Judá oraqenkir Leona”
5 Leonajj jan ajjsartʼirit uñtʼatawa. ¿Jumajj mä jachʼa leonampi uñkatasirïtati? Ukhamächi ukajja inas mä jarkʼaqasiñampi jarkʼaqata uñkatirïsta zoologiconjama. Ukampis wal mulljasirïpachätajja. Ukham ajjsarkañ jachʼa animalar uñkatsna ukhajja, janiw sustjasisin leonajj jaltkaspati. Leonajj “wali ajjsarkañawa, janirakiw jupajj khititsa, kunäkipansa jaltañ yatkiti” siw Bibliajja (Proverbios 30:30). Ukham jan ajjsartʼiriw Cristojja.
6 Jesusajj leonjam jan ajjsartʼiriwa, cheqa yatichäwinakjja arjjatapunïnwa, kunatï cheqapäki uksa arjjatarakïnwa, ukatjja arknaqatas saytʼatakïskänwa, uka kimsa toqenakat jichhajj uñjañäni. Ukatjja ajjsarirïskañänis janisa, taqeniw Jesusjamäsna, uka toqetsa yatjjatarakiñäniwa.
Biblia liyiñataki (Apocalipsis 4:1-11)