Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
MARZO 2-8
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 22, 23
“Diosajj Abrahán chacharuw yantʼäna”
(Génesis 22:1, 2) Mä qawqha tiempo pasatatsti Diosajj Abrahaman iyawsañapwa yantʼäna. Sutipatwa artʼanïna, jupasti sarakïnwa: “Akanktwa” sasa. 2 Diosasti sarakïnwa: “Isaac wawamar irpjjarum, sapa yoqall wawamaru, sinti munat wawamaru, ukatsti Moriah oraqer saram. Uka cheqar purisinsti, kawkïri qolltejj nayajj uñachtʼaykäma uka cheqan nayaru mä wawa sacrificiot loqtita” sasa.
¿Kunatsa Diosajj Abrahamarojj wawam sacrificiot loqtita sispachäna?
Jehová Diosajj Abrahamarojj akham sänwa: “Isaac wawamar irpjjarum, sapa yoqall wawamaru, sinti munat wawamaru, [...] sacrificiot loqtita” sasa (Génesis 22:2). Amuytanti, “sinti munat wawamaru” sasinjja qhawqhsa Abrahamajj Isaac wawapar munasïna ukjja Jehová Diosajj sum amuyäna. Ukat Jesús yoqaparojj ukhamarakiw wal munasi. Alajjpachatjja, pä kutiw “jumätawa nayan munat wawajajja, kawkïrirutejj nayajj ajlliskta ukajja” sasin säna (Marcos 1:11; 9:7).
Kuna arunakampis Jehová Diosajj mayïna uk amuytʼañäni. Biblia toqet yatjjattʼat mä jaqetakejja “mira amp suma” sasinjja, “kuntï DIOSAJJ maykän ukajj wali valoranïtapjja sum yatiskäna” sasaw amuyi. Cheqansa Abrahamajj wal llakthapispachäna. Ukhamarakiw Jehová Diosajj munat Yoqapar tʼaqhesir ukat jiwir uñjasajj wal sinttʼaspachäna. Kunjak Jesusajj tʼaqheskän uk janiw amuyksnati. Janiw ukham kunapachas tʼaqheskänti ni tʼaqheskanisa.
Kuntï Diosajj Abrahamar maykäna uk amuyañajj inas jan gustkchistuti, ukampis maykän ukjja janiw phoqhaykänti. Ukhamatwa Abrahamarojj llakisiñat ukat tʼaqhesiñat qhespiyäna. Jehová Diosajj Isaacarojj jiwañat qhespiyänwa, ukampis munat Wawaparojj janiw qhespiykänti, jan ukasti ‘jiwañaruw katuyäna jiwasanakan juchanakas layku’ (Romanos 8:32). ¿Kunatsa ukham tʼaqhesiñ munpachäna? Jiwasan “wiñay jakañanïñasataki[w]” ukham amtäna (1 Juan 4:9). Niyakejjay Diosajj wal munaschistojja, ¿janit jiwasajj uka kikpa munasiñ uñachtʼaykaraksna?
(Génesis 22:9-12) Kawkharutejj Diosajj uñachtʼaykatayna uka cheqar purisinsti Abrahamajj mä altar luräna, ukhamarak lawanaksa suma wakichtʼi altar patjjaru, ukatsti Isaac wawaparuw katuntasin ñachʼanti, altarjjaruw wayjjataraki, lawa patjjaru. 10 Kunapachatejj wawapar kharinukuñatak cuchillo aytkäna ukapachaw, 11 Tatitun angelapajj alajjpachat artʼanïna: “¡Abraham, Abraham!” sasa. “Akanktwa” sasaw Abrahamajj sarakïna. 12 Tatitun angelapasti sarakïnwa: “Jan kuna ñanqhsa wawarojj luramti, jichhasti yattwa Diosar ajjsaratama, janirakiw ‘Janiw’ sisktati sapa wawama nayar loqtaniñjja” sasa.
(Génesis 22:15-18) Tatitun angelapasti wasitatwa alajjpachat artʼani, Abrahamarojj, 16 akham sasa: “Tatitojj akham siwa: ‘Jichhajj akham luratamata, mä sapa wawama sacrificiot loqtaniñsa janiraki “Janiw” satamatjja, naya kipkaw juramentompi arsta, 17 jumar wali bendeciñataki. Wawanakamarusti waljanirupuniw tukuyäjja alajjpacha warawaranakjama, qota thiyankir chʼallanakar uñtata. Ukhamarus jupanakajj uñisirinakaparojj atipjapjjapuniniwa, 18 taqe markanakarakiw jupanak toqe bendecitäni, nayaru obedecitam layku’” sasa.
Istʼam ukat Diosan arsutanakap phoqhasir uñjäta
6 Jehová Diosajj jucharar jaqenakan askip thaqhasaw juramentompi akham arsurïna: “Naya [Jehová] Tatituw juramentompi arsta” sasa (Eze. 17:16). Biblianjja 40 jila kutiw Jehová Diosan ukham arsutapat qhanañchi, ukat inas Abrahamar arsuwaykäna uka juramentojj jukʼamp uñtʼatächi. Walja maranakaw Jehová Diosajj Abrahamar juramentonak arsüna, ukanakanwa Jutaniw sat Wawajj Isaacan yoqapat jutañap jukʼat jukʼat sum qhanañchäna (Gén. 12:1-3, 7; 13:14-17; 15:5, 18; 21:12). Ukatjja, Abrahamajj yantʼataw uñjasïna, wali munat yoqam sacrificiot loqtita sasaw Diosajj mayïna. Abrahamasti jankʼakirakiw istʼäna, ukat yoqapar niya jiwayañampïskäna ukhajja, Diosan mä angelapaw jarktʼäna. Ukatwa Jehová Diosajj juramentompi akham arsüna: “Jichhajj akham luratamata, mä sapa wawama sacrificiot loqtaniñsa janiraki ‘Janiw’ satamatjja, naya kipkaw juramentompi arsta, jumar wali bendiciñataki. Wawanakamarusti waljanirupuniw tukuyäjja alajjpacha warawaranakjama, qota thiyankir chʼallanakar uñtata. Ukhamarus jupanakajj uñisirinakaparojj atipjapjjapuniniwa, taqe markanakarakiw jupanak toqe bendecitäni, nayaru obedecitam layku” sasa (Gén. 22:1-3, 9-12, 15-18).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Génesis 22:5) Ukatsti servirinakaparojj sänwa: “Jumanakajj akhar asnompi chika qheparapjjam. Wawajjampi nayampisti sarasipkakïwa, Diosaruw yupaychanipjjä, ukatsti jumanakan ukaruw kuttanjjapjjarakï” sasa.
Abrahamajj Diosan amigopänwa
13 Qollur janïr makatkasajja, Abrahamajj akham sasaw servirinakapar säna: “Jumanakajj akhar asnompi chika qheparapjjam. Wawajjampi nayampisti sarasipkakïwa, Diosaruw yupaychanipjjä, ukatsti jumanakan ukaruw kuttanjjapjjarakï” sasa (Gén. 22:5). ¿Abrahamajj kunsa uka arunakampejj sañ munäna? ‘Kuttanjjapjjäw’ sasinjja, ¿kʼarispachänti? Janiwa. Kunatsa ukham sispachäna uk sum amuyañatakejj Bibliaw yanaptʼistaspa (Hebreos 11:19 liytʼañataki). Hebreos qellqatajj akham siwa: “Abrahamajj yatïnwa Diosajj jiwatanak jaktayañatakis chʼamanïtapa” sasa. Jiwatanakajj jaktaniniwa sasin taqe chuymaw Abrahamajj confiyäna. Chuymanëjjäna ukhajja, kunjamsa Jehová Diosajj juparusa Sara warmiparus wawanïpjjañapatak yanaptʼäna uk janirakiw armkänti (Heb. 11:11, 12, 18). Jehová Diosatakejj janiw kun lurañas chʼamäkiti, uksa Abrahamajj sumwa yatïna. Yoqapar loqtañapäkäna uka urojj kunas paskchispänjja, ‘Jehová Diosajj kunjamatsa yoqajar kuttʼayitaniwa’ sasaw taqe chuyma confiyäna. Ukhamatwa Jehová Diosan arsutanakapajj phoqasispäna. Ukatwa Bibliajj Abrahamat akham sispacha: “Taqe khitinakatejj iyawsäwi layku Diosampi katoqatäpki ukanakan awkipa” sasa.
(Génesis 22:12) Tatitun angelapasti sarakïnwa: “Jan kuna ñanqhsa wawarojj luramti, jichhasti yattwa Diosar ajjsaratama, janirakiw ‘Janiw’ sisktati sapa wawama nayar loqtaniñjja” sasa.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
Pusi, kunanakas jutïrin pasistani ukanakjja Jehová Diosajj janiw janïräkipan amtkiti. Kunanakas jutïrin pasistani uk yatiñ munaspa ukhajja, Diosajj yatispawa (Isa. 46:10). Ukampis Bibliarjamajja, Diosajj janiw kunatï jutïrin paskani ukanak ajllkiti (Gén. 18:20, 21; 22:12). Jehová Diosajj wali munasiri cheqap Diosawa. Ukhamajj jiwas pachpa mä amtar puriñataki lurawaykistu uk respetiwa (Deu. 32:4; 2 Cor. 3:17).
Biblia liyiñataki (Génesis 22:1-18)
MARZO 9-15
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 24
“Isaacatakiw mä warmejj ajllisi”
(Génesis 24:2-4) Mä urusti kawkïri serviripatejj chuymanëjjarakïna, ukhamarak kawkïritejj taqe kunanaka uñjirïkan ukaruw jawsi, sarakïnwa: “Amparam ucham lankhu chara manqhäjjaru, 3 ukatsti alajjpacha, akapacha Tatitun sutipjjaru juramento lurarapita, Isaac wawajjarojj jan aka Canaán oraqenkir warmimpi casarañamataki, 4 jan ukasti oraqejjaruw saräta, ukatsti mä warmi jupatakejj ajllinirapïta nayan familianakajj taypita” sasa.
‘Jïsa nayajj saräwa’
Janiw Isaac wawajatakejj mä cananea warmi thaqharapitätati sasaw Abrahamajj Eliezer chachar mä juramento lurayäna. ¿Kunatsa? Cananeonakajj janiw Diosar respetapkänti ni yupaychapkänsa. Jan walinak lurapjjatapatjja, tʼunjataw uñjasiñapäna uksa Abrahamajj yatirakïnwa. Ukatwa yoqapan jan uka markampi kunansa chikachasiñap munkänti. Maysa toqetjja, kunjamsa Jehová Diosajj arsutanakap Isaac wawap toqejj phoqañapäna uksa yatirakïnwa (Génesis 15:16; 17:19; 24:2-4).
(Génesis 24:11-15) Kunapachatejj servirejj marka thiyaru purïna ukkhasti niya chʼamakthapjjänwa. Uka horasarurakiw warminakajj uma apsuri jutapjjäna. Serviristi camellonakjja mä uma phuchʼu jakʼaruw samartʼayäna, 12 ukatsti Diosat mayisïna: “Abraham uywirejjan Tatitu Diosapa, jichhajj jumakiy yanaptʼita, uywirejjampisti sumaki uñjayita. 13 Nayajj aka uma phuchʼu jakʼaruw qhepartʼä, tawaqonakajj uma apsuri jutañapkama. 14 Kawkïr tawaqorutejj nayajj siskä: ‘Wakullamat umay umtʼayita’ sasa, ukatsti jupajj sarakitani: ‘Akajj umtʼaskakim, camellonakamarus umartʼayarakï’ siskani, ukäniw jumajj Isaac servirimataki ajllkta uka warmejja. Ukhamatwa nayajj yatëjja uywirejjar jumajj khuyapayatamjja” sasa. 15 Servirejj janïraw Diosat mayisiñsa tukuykänti ukkhaw mä tawaqor kallachipjjar uma wakulla aptʼat jutaskir uñji. Ukasti Betuel chachan Rebeca phuchapänwa. Betuelasti Milcampina, Abrahaman jilapa, Nacorampin wawapänwa.
‘Jïsa nayajj saräwa’
Uma apsuñ phuchʼur purkäna ukhajja, ‘kawkïr tawaqotï uma apsur jutasin nayar um wajjtʼkitani ukat camellonakarus um churkarakini, ukäniw Isaac servirimatak ajllkta uka warmejja’ sasaw Jehová Diosar mayisïna. Ukanaksa Eliezer chachajj qorpachirinakapar yatiyarakïnwa (Génesis 24:12-14). ¿Khitis taqe ukanak luräna? Rebecaw ukanak luräna. Eliezerajj familiapar yatiykäna ukhajja, inas Rebecajj istʼaskchïna, ukhamajj kunjamakis jikjjatasïna uk amuysnawa.
(Génesis 24:58) Rebecaruw jawsapjjäna, jisktʼapjjarakïnwa: “¿Aka jaqempi chika sarjjätati?” sasa. Tawaqosti: “Jïsa” sarakïnwa.
(Génesis 24:67) Ukatsti Isaacajj Rebecarojj, Sara taykapan carpaparuw irpasjjäna, ukatsti jupampiw casarasirakïna. Isaacasti walpun Rebecarojj munasïna, ukhamatarakwa taykapan jiwatapatjja chuymachasïna.
‘Jïsa nayajj saräwa’
Uka toqetjja, Eliezer chachajj mä seman nayraw uywiripar akham jisktʼäna: “Tata, ¿jan uka warmejj nayampi chika jutañ munkan ukkhasti?” sasa. Abrahamajj akham sänwa: “Juramento luratamatjja libre[w] uñjasjjäta” sasa (Génesis 24:39, 41). Betuel chachan utapanjja, Rebecajj kunsa uka toqet amuyäna ukajj wali askit uñjatarakïnwa. ¿Kunjamatsa uk yattanjja? Eliezerajj wali kusisitäsinjja, qhepürpachaw Rebecampi Canaán oraqer kuttʼañ mayïna. Ukampis Rebecan familiapajj 10 urunaka, jan ukajj jukʼamp urunak qheparañap munapjjäna. Qhepatjja, akham sapjjänwa: “Ukhamajj tawaqor jisktʼañäni, kamschinïya jupajja” sasa (Génesis 24:57).
Kuna amtarus Rebecajj purini ukajj jakäwipwa mayjtʼayani. Ukhamajj ¿kamspachänisa? Awk taykanakaparojj uka jan uñtʼat markar jan khitapjjestati ¿sispachäniti? Jan ukajj Diosan munañapawa sasach wali askit ¿uñjpachäni? Kuntï arskäna ukaw kunsa amuyäna uk qhanañchistu, jupasti akham sänwa: ‘Jïsa nayajj saräwa’ sasa (Génesis 24:58).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Génesis 24:19, 20) Kunapachatejj servirejj umtʼañ tukuyjjän ukkhasti Rebecajj sarakïnwa: “Camellonakamatakis umjja apstʼanirakïwa, ukhamat qawqtejj munapki ukkha umtʼapjjañapataki” sasa. 20 Ukatsti jankʼakiw uywa umañawjaru wakullapat umjja warsüna, ukatsti walja kutirakiw phuchʼutjja uma waysunïna camellonakan umartʼañapataki.
wp16.3 pág. 12 párrs. 6, 7
‘Jïsa nayajj saräwa’
Mä kutejja, wakullapar uma phoqtʼjjäna uka qhepatjja mä jilïr chachaw ukhar purïna, ukatsti wali suma arunakampiw akham säna: “Rogtʼassmawa, wakullamat mä jukʼa umay umtʼayita” sasa. Uka chachan wali jayat jutatap amuyasajja, Rebecajj jankʼakiw wakullap apaqasisin um churäna. Ukatjja, 10 camellonakamp kuna jutatap amuyasajja, uywanakajj umapjjerïkäna uka cheq chʼusakïtap uñjasajj akham sarakïnwa: “Camellonakamatakis umjja apstʼanirakïwa, ukhamat qawqtejj munapki ukkha umtʼapjjañapataki” sasa (Génesis 24:17-19).
Ak amuytʼañäni, camellonakarojj sistʼasiñapkamaw um churäna. Umat awtjat mä camellojja, 95 litronakwa umantaspa. Ukhamajj taqpach camellonakar sistʼayañkamajja, walja horanakaw Rebecajj irnaqaspäna. Ukampis amuyatajja, camellonakajj janiw umat sinti pharjatäpkänti. Rebecajj camellonakar janïr um churkasajja, qawqsa umapjje uk janiw yatkänti, ukampis jaya markat jutir jaqer sum katoqtʼañ munasajj taqe chuymaw ukanak luräna. Jankʼakiw uywa umañawjaru wakullapat umjja warsüna, ukat walja kutirakiw phuchʼutjja um waysüna. Ukañkamasti servirejj amukiw uñchʼukiskäna (Génesis 24:20, 21).
wp16.3 pág. 12, qhanañchäwi.
‘Jïsa nayajj saräwa’
Arumthapiskänwa. Bibliajj janiw walja horanakaw phuchʼun qheparäna sasin siskiti, ukat janirakiw irnaqañ tukuyjjäna ukhajj familiapajj ikjjapjjänwa siskarakisa. Thaqeriw jutapjjäna sasas janiw qhanañchkarakiti.
(Génesis 24:65) serviriruw jisktʼäna: “¿Khitis uka jaqejj pampanjam jiwas toqer jutki ukajja?” sasa. “Uywirejjan yoqapaw” sasaw servirejj sarakïna. Ukatsti jupajj ajanupjja mä velompiw chʼoqtʼasïna.
‘Jïsa nayajj saräwa’
Qalltan parlaniwayktan uka horasajj niyaw purisinki. Néguev sat cheqaruw mantasipki ukat niyarakiw arumtʼañampïski. Ukhamaruw Rebecajj mä chachar uka pampnam jutaskir uñji, uka chachajj amuyatajj lupʼiskänwa. Rebecajj jankʼakiw “camellot sara[qäna]” sasaw Bibliajj qhanañchi, ukhamajj inas janïr jiptʼkipan saraqjjchïna. Ukatjja, akham sasaw jilïr jaqer jisktʼäna: “¿Khitis uka jaqejj pampanjam jiwas toqer jutki ukajja?” sasa. Isaacätap yatisajja, Rebecajj pʼeqep mä velompiw chʼoqtʼasïna (Génesis 24:62-65). ¿Kunatsa ukham lurpachäna? Chachapäkani ukar respeto uñachtʼayañatakiw ukham lurpachäna. Jichha tiemponjja janiw ukham lurjjapjjeti. Ukampis Rebecat taqeniw yateqassna, jupjam altʼat chuymanïñajj wali askipuniwa.
Biblia liyiñataki (Génesis 24:1-21)
MARZO 16-22
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 25, 26
“Esaú chachajj jilïr wawäñwa aljasi”
(Génesis 25:27, 28) Wawanakasti jilarjjapjjänwa. Esausti pampan sarnaqer jaqënwa animalanak jiwayañsti sum yatirakïna; ukampisa Jacobojj mä utan utjasir jaqekïnwa. 28 Isaacasti Esauruw sinti munasïnjja, pampat animalanak katunkataynas uka aychanak manqʼatap layku; ukampisa Rebecajj Jacobururakiw sinti munasïnjja.
it-2-S pág. 8 párr. 1
Jacob
Esaú, el hijo favorito de su padre, era un cazador de carácter indómito, inquieto y nómada, mientras que a Jacob se le describe como un “hombre sin culpa [heb. tam], que moraba en tiendas”, alguien que llevaba una vida tranquila de pastor y en quien se podían confiar asuntos de carácter doméstico, alguien por quien su madre sentía un cariño especial. (Gé 25:27, 28.) Esta palabra hebrea (tam) se usa también en otros lugares para describir a las personas que tienen la aprobación de Dios. Por ejemplo, “los hombres sanguinarios odian a cualquiera exento de culpa [heb. tam]”; no obstante, Jehová asegura que “el futuro de ese hombre será pacífico”. (Pr 29:10; Sl 37:37.) Job era un hombre que mantenía su integridad, que “resultó sin culpa [heb. tam] y recto”. (Job 1:1, 8; 2:3.)
(Génesis 25:29, 30) Mä uruw kunapachatejj Jacobojj phayaskän ukkhaw Esaojj pampat wali qarjata purinïna, 30 ukatsti jilaparojj sänwa: “Rogtʼassmawa, uka suma wila manqʼamay wajjtʼita, manqʼat sinti awtjitu” sasa. (Ukatwa Esaurojj Edom satarakejja).
(Génesis 25:31-34) Jacobusti sarakïnwa: “Nayraqatajj jilïri kankañam churjjeta” sasa. 32 Esausti ukjjarojj sänwa: “Jumajj uñjaskistawa, manqʼat sinti awtjaskitu, ukhamasti jilïri yoqall wawätajjasti janiw kuna aleqäkisa” sasa. 33 Ukjjarusti Jacobojj sänwa: “Ukhamajj jichpacha juramento lurarapita” sasa. Esausti jurarapïnwa, ukatwa Jacoburojj jilïri kankañapjja churjjäna. 34 Ukatsti Jacobojj Esaurojj tʼantʼampi, lentejas sat manqʼapwa churäna. Kunapachatejj Esaojj manqʼañ, ukhamarak umañ tukuyjjän ukkhasti sartasisin sarawayjjänwa, jilïri kankañasti janirakiw jupatakejj kunäkänsa.
¿Kunatsa yuspärasirïñasa?
11 Biblian parlki uka jaqenakat yaqhepajj jan yuspärasirïpjjänwa. Maynïrejj Esaú satänwa. Awk taykapajj Jehová Diosar wal munasipjjäna, respetapjjarakïnwa, ukampis jupajj kunatï sagradöki ukar jiskʼachänwa (Hebreos 12:16 liytʼañataki). ¿Kunjamsa jiskʼachäna? Jilïr wawäñjja, jan amuytʼasisaw Jacob sullkaparojj lenteja manqʼa laykuk aljantäna (Gén. 25:30-34). Qhepat kuntï jilïr wawjamajj katoqañapäkäna uk jan katoqasajj wal quejasïna, kuntï lurkäna ukatsa wal amtasïna. Ukampis niyakejjay jilïr wawäñar jan valoranit uñjchïnjja, janiw quejasiñapajj wakiskänti.
it-2-S pág. 717 párr. 1
Primogénito
El primogénito disfrutó desde tiempos remotos de una posición honorable dentro de la familia, era el que continuaba con la jefatura de la familia y recibía una parte doble de la herencia paterna. (Dt 21:17.) José sentó a Rubén en una comida de acuerdo con el derecho de primogénito que le correspondía. (Gé 43:33.) No obstante, la Biblia no siempre otorga honra al primogénito según el orden de nacimiento, sino que el primer lugar suele otorgarse al más prominente o fiel de los hijos. (Gé 6:10; 1Cr 1:28; compárese con Gé 11:26, 32; 12:4; véanse HERENCIA; PRIMOGENITURA.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Génesis 25:31-34) Jacobusti sarakïnwa: “Nayraqatajj jilïri kankañam churjjeta” sasa. 32 Esausti ukjjarojj sänwa: “Jumajj uñjaskistawa, manqʼat sinti awtjaskitu, ukhamasti jilïri yoqall wawätajjasti janiw kuna aleqäkisa” sasa. 33 Ukjjarusti Jacobojj sänwa: “Ukhamajj jichpacha juramento lurarapita” sasa. Esausti jurarapïnwa, ukatwa Jacoburojj jilïri kankañapjja churjjäna. 34 Ukatsti Jacobojj Esaurojj tʼantʼampi, lentejas sat manqʼapwa churäna. Kunapachatejj Esaojj manqʼañ, ukhamarak umañ tukuyjjän ukkhasti sartasisin sarawayjjänwa, jilïri kankañasti janirakiw jupatakejj kunäkänsa.
(Hebreos 12:16) Wal amuyasipjjarakim, jan jumanak taypinjja qʼañu juchan sarnaqerisa ni Esaú chachjam kunanakatï sagradöki ukanakar jiskʼachiris utjpanti, jupajj jilïr wawäñsa mä manqʼa laykukiw apanuküna.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
Hebreos 12:16 textot yatjjataskakiñäni, ukan apóstol Pablojj akham sänwa: “Jan jumanak taypinjja qʼañu juchan sarnaqerisa ni Esaú chachjam kunanakatï sagradöki ukanakar jiskʼachiris utjpanti, jupajj jilïr wawäñsa mä manqʼa laykukiw apanuküna” sasa. Uka arunakajj ¿kamsañsa muni?
Apóstol Pablojja, Mesiasajj kuna familiatsa jutäna ukanakat janiw parlkänti. Antisas cristianonakarojj akham sänwa: ‘Kayunakamataki cheqa thakinak lurasisipkakim’, ukhamat ‘Diosan khuyapayasiñap jan aptʼasipjjañamataki’. Jupanakatï ‘qʼañu juchan sarnaqapjjaspäna ukhajja’ aptʼasipjjaspänwa (Heb. 12:12-16). Ukham lurasajj Esaú chachar uñtasitäpjjaspänwa, jupajj ‘kunanakatï sagradöki ukanakarojj jiskʼachänwa’, kunatï jan wakiskirïki ukwa luräna.
Job, Abrahán, Isaac, Jacob chachanakajj jakapkäna uka tiemponwa Esaú chachajj jakarakïna, ukhamajj inas jupajj familiapatak sacerdotjam sacrificionak loqtirïchïna (Gén. 8:20, 21; 12:7, 8; Job 1:4, 5). Ukampis jupa pachpat llakisitap laykuw, taqe ukanak mä manqʼa laykuki aptʼasïna. Abrahán chachan wawanakapajj tʼaqesipjjañapänwa, inas uk yatis jarkʼaqañataki ukham lurchïna (Gén. 15:13). Maysa toqetjja, kʼari diosanakar serviri pä warmimpiw casarasïna, ukham lurasaw kunatï sagradöki ukanakar jiskʼachatapa, kunatï jan wakiskirïki ukampi apayasitap uñachtʼayarakïna. Ukham luratapajj awk taykaparojj wal llakisiyäna (Gén. 26:34, 35). Ukampis Jacob chachajj janiw ukhamäkänti, jupajj Jehová Diosar serviri warmimpiw casarasïna (Gén. 28:6, 7; 29:10-12, 18).
(Génesis 26:7) uksa toqenakan jakir jaqenakasti warmipatwa jisktʼapjjarakïna, jupasti: “Kullakajjaw” sasaw sarakïna. Ajjsararakïnwa Rebecan warmipätapa arsuñjja, suma uñnaqtʼanïtap layku, Isaacasti amuyarakïnwa uksa toqenkir jaqenakajj inampisa Rebeca layku jiwayjjapjjaspa uka.
it-2-S pág. 368 párr. 6
Mentira
El que en la Biblia se condene claramente la mentira maliciosa no significa que una persona esté obligada a divulgar información verídica a quien no tenga derecho a conocerla. Jesucristo aconsejó: “No den lo santo a los perros, ni tiren sus perlas delante de los cerdos, para que nunca las huellen bajo los pies, y, volviéndose, los despedacen a ustedes”. (Mt 7:6.) Por esta razón en ciertas ocasiones Jesús se abstuvo de dar información completa o respuestas directas a ciertas preguntas, pues ese proceder podría haber causado dificultades innecesarias. (Mt 15:1-6; 21:23-27; Jn 7:3-10.) El comportamiento de Abrahán, Isaac, Rahab y Eliseo al informar erróneamente u ocultar parte de los hechos a quienes no eran adoradores de Jehová tuvo esa misma motivación. (Gé 12:10-19; cap. 20; 26:1-10; Jos 2:1-6; Snt 2:25; 2Re 6:11-23.)
Biblia liyiñataki (Génesis 26:1-18)
MARZO 23-29
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 27, 28
“Jacobojj kunatï jupar waktʼkäna uka bendicionwa katoqe”
(Génesis 27:6-10) jupajj Jacob sullka yoqaparuw jawsi, sarakïnwa: “Istʼita, nayajj awkimaruw istʼta Esaú jilamaru saskiri: 7 ‘Mä animal qollut katunirapita, ukatsti mä suma manqʼa phaytʼarapita, manqtʼasiñajjataki, ukat Tatitu nayräjjan janïr jiwkasa bendición churawayjjäma’ sasa. 8 Ukhamajj jichhajj, wawa, sum istʼita kuntejj siskäma uka arunakjja. 9 Kawkhankkitejj uywanakasajj ukar saram, ukatsti wali suma likʼi cabritonak paya aptanim, nayaw phaytʼä mä suma manqʼa awkimataki, kunjämtejj jupajj munirïki ukhama. 10 Jumaw uka manqʼjja aparapïta, manqtʼasiñapataki, ukhamatwa jumar bendición churawayjjätam, janïr jiwkasina.
w04-S 15/4 pág. 11 párrs. 4, 5
Rebeca, una piadosa mujer de acción
La Biblia no aclara si Isaac sabe que Esaú servirá a Jacob. En cualquier caso, lo que sí saben tanto Rebeca como Jacob es que la bendición le corresponde a este último. Al oír Rebeca que Isaac piensa bendecir a Esaú cuando este le lleve un plato de caza, actúa de inmediato. La decisión y el celo que la caracterizaron durante su juventud no la han abandonado. Rebeca ‘manda’ a Jacob que vaya en busca de dos cabritos, con los que preparará un plato del agrado de su esposo. De este modo, Jacob, haciéndose pasar por Esaú, recibirá la bendición. Temeroso de que su padre se percate de la estratagema y lo maldiga, Jacob se niega, pero Rebeca insiste. “Sobre mí venga la invocación de mal propuesta para ti, hijo mío”, dice. Entonces prepara la comida, disfraza a Jacob y lo envía a su esposo (Génesis 27:1-17).
No se nos explica por qué actúa Rebeca de este modo. Pese a que muchos condenan su conducta, la Biblia no lo hace, ni tampoco Isaac cuando descubre que ha bendecido a Jacob. Al contrario, amplía la bendición (Génesis 27:29; 28:3, 4). Rebeca sabe lo que Jehová predijo acerca de sus hijos, así que procura asegurarse de que Jacob reciba la bendición que con justicia le corresponde. Obviamente, tal proceder está en armonía con la voluntad de Jehová (Romanos 9:6-13).
(Génesis 27:18, 19) Jacobusti, kawkhankkäntejj awkipajj ukaruw manti, sarakïnwa: “Awki” sasa. “Akankasktwa, ¿kawkïri wawajjätas jumajja?” sasaw Isaacajj jisktʼäna. 19 “Jilïri Esaú yoqamätwa” sasaw Jacobojj säna. “Kuntejj maykista ukjja wakichtʼantwa, sartasim, qontʼasirakim, kuna animaltejj jiwayankta uk manqtʼasim, ukatsti bendicionam churjjeta” sarakïnwa.
w07-S 1/10 pág. 31 párrs. 2, 3
Preguntas de los lectores
Aunque la Biblia no da todos los detalles de por qué Rebeca y Jacob obraron de ese modo, sí indica que la situación surgió de repente. Cabe señalar que la Palabra de Dios ni justifica ni condena lo que ellos hicieron, por lo que no establece ningún precedente para mentir o engañar. Sin embargo, la Biblia sí arroja luz sobre la situación.
En primer lugar, el relato señala con claridad que Jacob tenía derecho a recibir la bendición de su padre, y Esaú no. Tiempo atrás, Jacob le había comprado legalmente la primogenitura a su gemelo, quien no la valoró y la vendió por una comida para satisfacer su hambre. Esaú “despreció la primogenitura” (Génesis 25:29-34). Por eso, al presentarse ante su padre, lo que Jacob buscaba era una bendición que legalmente le pertenecía.
(Génesis 27:27-29) Kunapachatejj Jacobojj jampʼattʼañataki jakʼachasïna ukkhasti, Isaacajj isinakapwa muktʼäna. Ukatsti aka arunakampiw bendecirakïna: “Jïsa, aka qʼaphejj wawajjan qʼaphipawa. Aka qʼaphisti pampan Diosajj bendiski uka qʼaphiwa. 28 Diosasti jumarojj alajjpach jallu churpan, ukhamarak aka oraqen suma cosechanaksa walja trigo, walja vinompi. 29 Walja jaqenaka jumarojj sirvpan, nacionanakasti juma nayraqatan killtʼaspan. Jilanakamarusti jumarak apnaqam; ¡jupanakasti juma nayraqatan killtʼasipjjpan! Khitinakatejj maldecipkätam ukanakasti maldecitäniwa. Khitinakatejj bendecipkätam ukanakasti bendecitarakïniwa” sasa.
it-1-S pág. 311 párr. 2
Bendición
En la sociedad patriarcal, el padre solía bendecir a sus hijos poco antes de morirse. Esta bendición era de gran importancia y se tenía en alta estima. Por ejemplo, Isaac bendijo a Jacob —pensando que era el primogénito, Esaú— con mayor favor y prosperidad que a su hermano, y seguramente pidió a Jehová que cumpliese esta bendición, pues él era ya ciego y viejo. (Gé 27:1-4, 23-29; 28:1, 6; Heb 11:20; 12:16, 17.) Más tarde, Isaac confirmó y amplió su bendición, sabiendo en esta ocasión a quién bendecía. (Gé 28:1-4.) Antes de morir, Jacob bendijo primero a los dos hijos de José y después a los suyos propios. (Gé 48:9, 20; 49:1-28; Heb 11:21.) De manera similar, antes de su muerte, Moisés bendijo a la entera nación de Israel. (Dt 33:1.) En todos estos casos los resultados prueban que se había hablado proféticamente. En algunas ocasiones, al pronunciar tales bendiciones, la mano del que bendecía se colocaba sobre la cabeza del que recibía la bendición. (Gé 48:13, 14.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Génesis 27:46-28:2) Ukjjarusti Rebecajj Isaacarurakiw säna: “Qaritäjjtwa aka hitita warminakampi jakañatakejja, kawkïrinakampitï Esaú yoqasajj casaraski ukanakampejja. Jacobutejj mä hitita warmimpi casarasirakispajja, kawkïrinakatejj aka Canaán oraqen jakapki ukanakampi, ukapachajja walïspaw jiwjjañajjajja” sasa.
28 Isaacasti ukapachajj Jacobur jawsasinjja bendecïnwa, ukatsti sarakïnwa: “Janipun aka Canaán oraqen jakir warminakampi casarasimti. 2 Padan-aram sata oraqer sarjjam Betuel achachilaman utaparu, ukansti Labán tioman mä phuchapampi casarasim.
w06-S 15/4 pág. 6 párrs. 3, 4
Claves de la comunicación en el matrimonio
¿Cultivaron Isaac y Rebeca buenos hábitos de comunicación? Después que su hijo Esaú se casó con las hijas de Het, surgió un serio problema familiar. Rebeca “siguió diciendo” a Isaac: “He llegado a aborrecer esta vida mía a causa de las hijas de Het. Si alguna vez Jacob [su hijo menor] toma esposa de las hijas de Het [...], ¿de qué me sirve la vida?” (Génesis 26:34; 27:46). Está claro que ella transmitió su preocupación en términos inequívocos.
Isaac le dijo a Jacob, el hermano gemelo de Esaú, que no tomara esposa de las hijas de Canaán (Génesis 28:1, 2). Rebeca se había hecho entender. Este matrimonio había logrado tratar un asunto familiar muy delicado, lo cual nos da un buen ejemplo para nosotros hoy. Pero ¿qué puede hacerse si la pareja no llega a un acuerdo?
(Génesis 28:12, 13) Ukansti mä samka samkasïna, uka samkansti mä escalera uñjäna aka oraqeta alajjpachkama makhataskiri, uka escaleranjamsti Diosan angelanakapaw makhatasipkäna, saraqasipkarakïna. 13 Ukhamarus uñjarakïnwa Tatitojj ukan jupa jakʼana saytʼatäskiri, akham sasa: “Nayätwa Tatitojja, Abraham achachilaman Diosapajja, ukhamaraki Isaac awkiman Diosapa. Jumampiru, wawanakamampiruw kawkhantejj iktʼatäkta uka oraqe churä.
w04-S 15/1 pág. 28 párr. 6
Puntos sobresalientes del libro de Génesis (parte 2)
28:12, 13. ¿Cuál fue el significado del sueño de Jacob en el que aparece “una escalera”? Esta “escalera” (que puede haber tenido la apariencia de un tramo ascendente de piedras) indicó que hay comunicación entre la Tierra y el cielo, y que los ángeles desempeñan un servicio muy importante entre Jehová y los seres humanos que tienen Su aprobación (Juan 1:51).
Biblia liyiñataki (Génesis 27:1-23)
MARZO 30 - ABRIL 5
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 29, 30
“Jacob chachaw casarasi”
(Génesis 29:18-20) Jacobusti Raquelarojj warmipatakiw wal munäna, ukatsti Labanarojj sänwa: “Raquel, sullka phucham layku, paqallqo maraw trabajarapïma” sasa. 19 Labanasti sarakïnwa: “Walikiwa, askïniw phuchajj jumar churjjäm ukajja, jaya jaqer churañat sipansa. Ukhamajj nayampi chika qheparam” sasa. 20 Ukhamaw Jacobojj Raquel laykojj paqallqo mara trabajäna, jupatakejja jukʼa maranakjamäkchïn ukasa, sinti munatap layku.
w03-S 15/10 pág. 29 párr. 6
Jacob apreciaba los valores espirituales
El compromiso matrimonial se efectuaba pagando un precio por la novia a la familia de esta. Posteriormente, la Ley mosaica estipuló que había que pagar 50 siclos de plata por la virgen que hubiera sido seducida. El biblista Gordon Wenham cree que este era “el precio máximo que se pagaba por una novia”, pero que por lo general la cantidad era “mucho menor” (Deuteronomio 22:28, 29). Como Jacob no podía dar ningún pago, le ofreció a Labán sus servicios durante siete años. Wenham agrega: “Dado que los jornaleros recibían entre medio siclo y un siclo al mes en los tiempos de la antigua Babilonia [o sea, entre 42 y 84 siclos en siete años], Jacob ofreció a Labán un regalo de boda muy generoso por la mano de Raquel”. Labán aceptó enseguida (Génesis 29:19).
(Génesis 29:21-26) Paqallqo mara phoqhasjjepansti, Jacobojj Labanarojj sänwa: “Jichhajj phucham churjjeta casarasjjañataki, qawqha mara trabajañtejj arskta ukasti phoqhasjjewa” sasa. 22 Labanasti taqe uta jakʼanakaparuw jawstʼayasiraki, phuchapa casarañatakejja. 23 Ukampis arumarojj Labanajj jilïri Lea phuchapakwa Jacoburojj irpkatjje, Jacobusti uka arumajj Leampiw ikïna. 24 Ukhamarus Labanajj Lea phuchaparojj mä sirvientampi kunwa churäna, serviñapataki, uka esclavasti Zilpa satänwa. 25 Qhepärmanthisti Jacobojj, ukkhakiw amuyasi Leampi ikitapa, ukat Labanan ukar sari, akham sasa: “¿Kuns lurista? ¿Janit nayajj Raquel layku trabajktjja? ¿Kunatsa engañista?” sasa. 26 Labanasti sarakïnwa: “Akanjja janiw costumbrëkiti sullka phuchan nayra casarasiñapajja, jilïrit sipanjja” sasa.
w07-S 1/10 pág. 8 párr. 6
Dos hermanas rivales “edificaron la casa de Israel”
¿Fue Lea cómplice del engaño, o simplemente se vio obligada a obedecer a su padre? ¿Y dónde se encontraba Raquel? ¿Sabía lo que estaba pasando? Si así fue, ¿cómo se sintió? ¿Pudo ella haberse opuesto a un padre tan autoritario? La Biblia no contesta ninguna de estas preguntas, así que no podemos saber qué opinaban Raquel y Lea. El caso es que cuando Jacob descubrió el engaño, no se enojó con ellas, sino con Labán. A él fue a quien le recriminó: “¿No fue por Raquel que serví contigo? Entonces, ¿por qué me has embaucado?”. ¿Qué justificación dio Labán? “No se acostumbra [...] dar la menor antes de la primogénita. Celebra en su plenitud la semana de esta mujer. Después de eso ciertamente se te dará también esta otra mujer por el servicio que puedas servir conmigo durante otros siete años.” (Génesis 29:25-27.) Sin buscarlo, Jacob quedó atrapado en un matrimonio polígamo que causó muchos celos y amargura.
it-2-S pág. 343 párr. 8
Matrimonio
Celebración. Aunque en Israel las bodas no iban acompañadas de ninguna ceremonia, se celebraban con gran gozo. El día de la boda, la novia se arreglaba con esmero en su propia casa. Primero se bañaba y se untaba con aceite perfumado. (Compárese con Rut 3:3 y con Eze 23:40.) A veces, ayudada por sirvientas, se ponía “fajas para los pechos” y un vestido blanco espléndidamente bordado, dependiendo de su condición social. (Jer 2:32; Rev 19:7, 8; Sl 45:13, 14.) Si podía, se engalanaba con adornos y joyas (Isa 49:18; 61:10; Rev 21:2), y después se cubría con una prenda fina, una especie de velo, que se extendía de la cabeza a los pies. (Isa 3:19, 23.) Esto explica por qué Labán pudo engañar fácilmente a Jacob, de manera que este no se dio cuenta de que se le daba a Lea en lugar de a Raquel. (Gé 29:23, 25.) Rebeca se puso una mantilla cuando se dirigía al encuentro de Isaac. (Gé 24:65.) Este acto simbolizaba la sumisión de la novia a la autoridad del novio. (1Co 11:5, 10.)
(Génesis 29:27, 28) Leampi casarasiñ semänjja phoqhakimaya, ukat Raqueljja churapjjarakïma, jumatejj nayataki yaqha paqallqo marampi trabajäta ukkhajja” sasa. 28 Jacobusti ukjja jaysänwa, ukatsti Leampi casarasïña semana phoqhasjjepansti, Labanajj Raquel phuchapjja churjjarakïnwa Jacobun warmipäñapataki.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Génesis 30:3) Ukatsti Raquelajj sarakïnwa: “Bilha sat esclavajjampi ikintam, ukatsti wawapajj nayan wawajjäkaspas ukhamäniwa. Ukhamat wawanïyä” sasa.
it-1-S pág. 56
Adopción
Tanto Raquel como Lea consideraron a los hijos que sus siervas le dieron a luz a Jacob como si fueran suyos propios, ‘dados a luz sobre sus rodillas’. (Gé 30:3-8, 12, 13, 24.) Estos hijos participaron de la herencia igual que los nacidos a las esposas legales de Jacob. Eran hijos que él había engendrado, y puesto que las esclavas eran propiedad de las esposas, tanto Raquel como Lea tenían derecho de propiedad sobre esos hijos.
(Génesis 30:14, 15) Mä urusti Rubenajj pamparuw saraskäna, trigo yawthapiñ pachana, ukansti mandrágoras sat frutanak jikjjati, ukanaksti Lea taykapan ukaruw aparakïna. Kunapachatejj Raquelajj uka frutanak uñjän ukkhasti Learojj sänwa: “Wawamajj apanirapktam uka frutanakay wajjtʼita” sasa. 15 Leasti ukatjja sarakïnwa: “¿Chacha irpaqkista ukat jukʼampsa munaskaktati? ¿Jichhajj kuntejj wawajjajj apanki uka frutamppachti aparañ munista?” sasa. Ukjjarusti Raquelajj sarakïnwa: “Wawaman mandrágoras sat frutanakam churatamatsti Jacobojj jichhärmajj jumampiw ikiskani” sasa.
w04-S 15/1 pág. 28 párr. 7
Puntos sobresalientes del libro de Génesis (parte 2)
30:14, 15. ¿Por qué cambió Raquel la oportunidad de concebir por unas mandrágoras? En la antigüedad, la mandrágora tenía usos medicinales como narcótico y antiespasmódico. También se la consideraba afrodisíaca, así como estimulante de la fertilidad y la concepción (El Cantar de los Cantares 7:13). Aunque la Biblia no revela por qué hizo el cambio, Raquel tal vez pensara que las mandrágoras la ayudarían a concebir y así acabar con el oprobio de ser estéril. No obstante, pasaron algunos años antes que Jehová ‘le abriera la matriz’ (Génesis 30:22-24).
Biblia liyiñataki (Génesis 30:1-21)