Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr20 mayo págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2020)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • MAYO 4-10
  • MAYO 11-17
  • MAYO 18-24
  • MAYO 25-31
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2020)
mwbr20 mayo págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

MAYO 4-10

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 36, 37

“Josean jilanakapajj wal jupat envidiasipjjäna”

(Génesis 37:3, 4) Israelasti Josearuw wali munasïnjja maynïri wawanakapat sipansa, jupajj kunapachatejj chuymanëjjan ukkha Josean nacitap layku. Ukatwa Joseatakejj mä suma isi lurarapïnjja. 4 Jilanakapasti awkipan Josearu sinti munatapatsti uñisipjjänwa, janirakiw Josearojj aruntapjjerïkänsa.

w14 8/1 pág. 12 párrs. 3, 4

“Istʼapjjeta, kuntejj samkaskta ukwa avistʼapjjama”

Bibliajj akham siwa: “Jilanakapasti awkipan Josearu sinti munatapatsti uñisipjjänwa, janirakiw Josearojj aruntapjjerïkänsa” sasa (Génesis 37:4). Joseyataki colerapjjañapajj walikïskchispasa, envidiasisin kuntï qhepat lurapkäna ukajj janiw walïkänti (Proverbios 14:30; 27:4). ¿Jumajj ukhaman uñjasirïtati? ¿Mayniruki wal munapjjatap laykojj envidiasirïtati? Ukhamächëjja, Joseyan jilanakapat amtañamapuniwa. Jupanakajj envidiasipjjatap laykojj jan walinakwa lurapjjäna, ukampis qhepatjja arrepentisipjjänwa. Uka sarnaqäwejja, cristianonakarojj ‘khitinakatï kusisitäpki ukanakampi kusisiñwa’ amtayi (Romanos 12:15).

Jilanakapan uñisitapjja, Joseyajj amuyaspachänwa. Jupanakampïkasajj ¿suma isip apsusjjerïpachati? Inas apsusjjañ munirïchïna. Ukampis awkipajj jupar askit uñjatapa ukat munasitap laykuw uka isi lurayarapïna, Joseyajj kusisitaw uchtʼasïna, janiw apsusirïkänti. ¿Kunsa ukat yateqsna? Diosajj taqenirus munaskchejja, servirinakaparojj jukʼamp sumwa awisajj uñji. Qʼañu lurañanakamp phoqantat akapachat mayjapjjañapwa munaraki. Cheqpach cristianonakan sarnaqatapajj Joseyan suma isipar uñtatawa: jupanakat sipanjja, mayjapjjewa. Ukhamïpansti yaqheppachajj uñisita, envidiasita ukhamaw uñjasipjje (1 Pedro 4:4). Ukhamanakan jan uñjasiñ laykojj ¿jupanakjamakit sarnaqjjapjjañapa? Janiwa, Joseyatwa yateqasipjjañapa, janiw cheqpach cristianöpjjatap imtʼapjjañapäkiti (Lucas 11:33).

(Génesis 37:5-9) Joseajj mä kutejj mä samka samkasitayna, uksti jilanakaparuw avistʼäna, ukatsti jilanakapajj jukʼampwa uñisrantapjjäna, 6 samkapatjja akham satapata: “Istʼapjjeta, kuntejj samkaskta ukwa avistʼapjjäma. 7 Samkansti taqe jiwasanakaw pampankaskayätan trigo marqanaqasa; akatjamat mayakwa nayan trigo marqajjajj cheqaki saythapi, ukatsti jumanakan trigo marqanakamajj saythapirakiwa, nayan trigo marqajjarkamakiw muyuntasin altʼasipjje” sasa. 8 Jilanakapasti ukjjarojj sapjjarakïnwa: “¿Jumajj nanakan reyejjäsmati, ukatti nanakarusti apnaqapjjetäta?” sasa. Ukatsti jukʼampiw uñisipjjäna, samkasitapatjja, ukhamarak kunjämtï cuentkatayna ukatsa. 9 Uka qhepatsti Joseajj yaqha samkampi samkasjjarakikïnwa, jilanakaparusti cuenttʼarakïnwa: “Yaqha samka samkasirakiktwa. Ukansti nayajj uñjtwa intimpi, phajjsimpi, tunka mayani warawaranakampisti nayaruw altʼasipjjetu” sasa.

(Génesis 37:11) Jilanakapasti walipuniw envidiasipjjäna, ukampis awkipajj uka samkat wali lupʼiskarakïna.

w14 8/1 pág. 13 párrs. 2-4

“Istʼapjjeta, kuntejj samkaskta ukwa avistʼapjjama”

Joseyan uka samkanakapajja, Jehová Diosan pä profecianakapänwa. Kuntï uka samkanakajj sañ munki uk Joseyan qhanañchañapwa Diosajj munäna. Mä arunjja, kunjamtï Diosan profetanakapajj juchañchäwi arunakap jan istʼasir markapar yatiyapjjerïkänjja, ukhamarakiw Joseyajj yatiyañapäna.

Joseyajj wali amuyumpiw jilanakapar akham säna: “Istʼapjjeta, kuntejj samkaskta ukwa avistʼapjjäma” sasa. Kuntï Joseyajj siskäna ukjja, sum amuyapjjäna ukampis jupanakatakejj janiw askïkänti ukatwa akham sapjjäna: ‘¿Jumajj nanakan reyejjäsmati, nanakaruti apnaqapjjetäta?’ sasa. “Ukatsti jukʼampiw uñisipjjäna, samkasitapatjja, ukhamarak kunjamtï cuentkatayna ukatsa” sasaw Bibliajj qhanañcharaki. Payïr samkap jupanakaru ukat awkipampir yatiykäna ukhajja, janirakikiw askïkänti, awkipajj akham sasaw toqenoqäna: “¿Kun sañsa uka samkasitamampejj munta? ¿Taykamasa, jilanakamasa, nayasa jumaruti alkatapjjäma?” sasa. Ukampis Jacobojj uka toqet wal lupʼïna. ¿Jehová Diosat José wawapampi parlaskpachäna? (Génesis 37:6, 8, 10, 11.)

Diosajj arunakap yatiyañatak khitkäna ukanakatjja, waljaniw José waynjam tʼaqhesiyata, arknaqata uñjasipjjäna. Jesusat amtañäni, jupajj Jehová Diosan nayrïri yatiyiripawa. Jupajj arkirinakaparojj akham sänwa: “Nayarojj uñisipjjetuwa, jumanakarojj uñisipjjarakïtamwa” sasa (Juan 15:20). Taqe cristianonakaw waynappasa, chuymankipstatappasa Joseyan iyawsäwipata ukat jan ajjsartʼirïtapat yateqasipjjaspa.

(Génesis 37:23, 24) ukampisa, kunapachatejj Joseajj jilanakapan ukar purinïna ukkhasti jupanakajj uka suma isipwa lluchʼsupjjäna, 24 katuntasinsti mä uma phuchʼuruw jaqontapjjäna, uka pʼiyasti wañänwa.

(Génesis 37:28) Madianita, alakipa jaqenakajj uka cheqa paskipansti, jilanakapajj uka phuchʼut Josearojj irpsunipjjäna, uka ismaelita jaqenakaruw pä tunka qollqeru alj-jjapjjäna. Ukhamwa Josearojj Egipto markar irpasjjapjjäna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Génesis 36:1) Akanakaw Esaú chachan wawanakapajja, kawkïritï Edom satäkaraki ukana wawanakapajja.

it-1-S pág. 735

Edom

(Rojo), EDOMITAS.

Edom era el sobrenombre que recibió Esaú, el hermano gemelo de Jacob, debido a que vendió su primogenitura por un guisado rojo. (Gé 36:1; 25:30-34.) Casualmente, Esaú era muy rubicundo cuando nació (Gé 25:25) y algunas de las regiones en donde él y sus descendientes se establecieron más tarde se distinguieron por su color rojizo.

(Génesis 37:29-32) Rubenajj phuchʼur kuttanjjän ukkhasti janiw Josearojj ukan jikjjatkjjänti, ukat isipa chʼiyanoqasïna llakisitap uñachtʼayañataki. 30 Jilanakapan ukar kuttasinsti sänwa: “¡Janirakis Joseajj ukankjjetejjä! ¿Kunarak lurä jichhasti?” sasa. 31 Jupanakasti Josean isip katusinjja, mä cabrito jiwayasin uka wilaruw chillsupjjäna, 32 ukat awkipan ukaruw apayapjjäna akham sasa: “Aka iswa jikjjatapjjta. Uñtʼasim wawamankit janicha” sasa.

it-1-S pág. 618 párrs. 1, 2

Custodia

Cuando un pastor se comprometía a guardar o vigilar un rebaño, aceptaba legalmente la custodia de esos animales. Garantizaba al dueño que se les alimentaría y que no serían robados; en caso de que esto ocurriera, pagaría una compensación. Sin embargo, su responsabilidad no era absoluta, pues la ley supracitada absolvía al guardián de responsabilidad si intervenían factores que se escapaban al control humano, como el ataque de bestias salvajes. De todos modos, para que se exonerara al custodio de responsabilidad, tenía que presentar pruebas al dueño, como, por ejemplo, el cuerpo desgarrado del animal. Después de examinar las pruebas, el dueño debía declarar inocente al custodio.

El mismo principio aplicaba en general a cualquier propiedad que se confiaba a otra persona, incluso en lo que tenía que ver con las relaciones familiares. Por ejemplo, se consideraba al hermano mayor el guardián legal de sus hermanos y hermanas menores. Esto ayuda a entender la preocupación del primogénito Rubén por la vida de José cuando los demás hermanos hablaron de matarlo, según se registra en Génesis 37:18-30: “Por eso dijo: ‘No hiramos mortalmente su alma’. [...] ‘No viertan sangre. [...] no pongan sobre él mano violenta’. Era su propósito librarlo de la mano de ellos a fin de devolverlo a su padre”. Y cuando Rubén descubrió la ausencia de José, fue tal su ansiedad, que “rasgó sus prendas de vestir” y exclamó: “¡El niño ha desaparecido! Y yo... ¿adónde realmente he de ir yo?”. Sabía que se le podía considerar responsable de la pérdida de José. Para evitar tal responsabilidad, los hermanos astutamente prepararon una prueba falsa de que una fiera había despedazado a su hermano. Metieron la prenda de vestir de José en sangre de cabra y luego se la presentaron a Jacob, su padre y juez patriarcal, quien absolvió a Rubén de cualquier responsabilidad porque la prueba presentada le llevó a la conclusión de que una fiera había matado a José. (Gé 37:31-33.)

Biblia liyiñataki (Génesis 36:1-19)

MAYO 11-17

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 38, 39

“Jehová Diosajj janipuniw Josear jaytanukkänti”

(Génesis 39:1) Kunapachatejj Joseajj Egiptor apatäkän ukkhajj, mä egipcio jaqew alasitaynajja ismaelit jaqenakatjja. Uka jaqesti Potifar satänwa. Jupasti faraonan palaciopanjja wali aytat jaqënwa, guardiapan capitanaparaki.

w14 11/1 pág. 12 párrs. 4, 5

Jupajj janiw jan walinak lurañ munkänti

Egipto markar purisajja, Potifar sat mä egipcio jaqeruw aljapjjäna sasaw Bibliajj qhanañchi. Potifar chachajja, faraón reyir uñjapkän uka soldadonakan pʼeqtʼiripänwa (Génesis 39:1). Joseyajj wali jiskʼachataw amuyaspachäna, kunattejj wasitampiw yaqha jaqer alj-jjapjjäna. Uka markan callenakajj jaqenakampi tiendanakampi phoqantatawa, uka taypnämwa Joseyajj jupar alaski uka Potifar chachar arkaski, kawkhantï jichhajj jakasjjani ukaruw saraski.

Jakaskani uka utajj janiw kunjamtï Joseyajj jakaskäna ukhamäkaniti. Joseyan familiapajja, mä cheqat yaqha cheqar uywanakapamp sarir jaqenakäpjjewa. Ukampis Potifar chachan utapajj janiw ukhamäkiti, jan ukasti wali qamir egipcionakan utapjama suma pinttʼata ukat suma kʼachachtʼatawa. Arqueología toqet yatjjatatanakajj akham sapjje: ‘Nayra tiempon jakasir egipcionakan utapan utjki uka jardinanakapanjja, qoqanakani, papironakan estanquenakani, loto sat panqaranakani ukat uman alir walja alinakani ukhamänwa. Yaqhep utanakajj mä jachʼa jardín taypinkänwa, jachʼa ventananakani, walja cuartonakani, manqʼañatak mä jachʼa cuartoni, uywatanakatak cuartonakani ukat thayartʼasiñatak terrasas utjarakïnwa’ sasa.

(Génesis 39:12-14) ukatwa warmejj Josearojj isit waythapi, sarakïnwa: “Iktʼaskañäni” sasa. Joseasti ukham luratajj jalsunjjänwa, isipsa uka warmin amparaparuw aptʼanïna. 13 Warmisti ukham Josean jalsuwayjjatapatjja, ukhamarak isipas amparapar qheparatapatjja, 14 utan uywatanakaruw jawsi, sarakïnwa: “Akajj uñjapjjam; chachajjajj mä hebreo jaqe akar irpasini, jichhasti jupajj jiwasat burlasiwa. Utaruw mantani, ukat nayampi ikintañ munejja, ukampis nayajj jachʼat warartatta,

(Génesis 39:20) Josear katusinsti carcelaruw uchantayi, kawkhankapkäntejj reyin presonakapajj ukaru; ukampisa carcelansa,

w14 11/1 págs. 14, 15

Jupajj janiw jan walinak lurañ munkänti

Arqueología toqet yatjjatatanakajja, uka tiempon utjkäna uka mä qhawqha carcelanak jikjjatapkchisa, janiw kunjamänsa nayra Egipto markan carcelanakajj ukajj sum yatiskiti. Amuyatajj oraq manqhan walja celdanakanïpachänwa. Joseyajj uka ‘carcelat’ parlkasajja, ‘mä pʼiyänwa’ sasaw säna, ukhamajj uka carcelankañajj wali llakisiñjama chʼamaka ukhamäpachänwa (Génesis 40:15). Joseyan tʼaqhesïwipat parlkasajja, “cadenanakampiw kayunakapat ñachʼantapjjäna, ¡carcelaruw uchantapjjäna!” sasaw Salmo qellqatajj qhanañchi (Salmo 105:17, 18). Awispachajja, presonakarojj jikhan qhepäjjaruw amparanakap ñachʼantapjjerïna, ukatjja cadenanakampiw mujllinakapat (codos) chinuntapjjerïna, yaqhanakarusti kunkatwa chinuntapjjerïna. Ukhaman uñjasisajj Joseyajj walpun tʼaqhespachäna.

Janiw ukakïkänti, Bibliarjamajja, Joseyajj walja tiempow carcelan jistʼantatäskäna. Uka llakiskañ lugarat mistunit janicha uk janiw jupajj yatkarakïnti. Urunakasa, phajjsinakasa ukat maranakas ratukiw pasjjäna. Llakimp jan aynachtʼañatakejj ¿kunsa Joseyajj lurpachäna?

“[Jehová] Tatitojj Joseampïskakïnwa, munasiñapsa uñachtʼayarakïnwa” sasaw Bibliajj qhanañchi. Ukhamajj Jehová Diosajja, wali munasiñampiw Joseyar uñjäna (Génesis 39:21). Diosajj servirinakapar munasiwa ukat yanaptʼarakiwa, uk lurañapatakejj janipuniw kuna carcelasa ni kuna celdasa jarkʼkaspati (Romanos 8:38, 39). Kunjamsa Joseyajj alajjpachankir Awkipar taqe llakinakap yatiyirïna ¿uk amuyasmati? Kunjamsa Diosajj Joseyar ‘chuymachi’ ukat khuyaptʼayaraki ¿uk amuyarakismati? (2 Corintios 1:3, 4; Filipenses 4:6, 7). Ukampis Jehová Diosajj janiw ukanakampik Joseyar yanaptʼkänti. Cárcel uñjirimpis sum uñjatäñapatakiw yanaptʼäna sasaw Bibliajj qhanañchi.

(Génesis 39:21-23) Tatitojj Joseampïskakïnwa, munasiñapsa uñachtʼayarakïnwa, cárcel uñjirimpis Joseajj wali sumankänwa, 22 ukat cárcel uñjirejj Josearuw presonak uñjañ trabajo churäna. Joseaw ukanjja taqe kunsa ordenarakirïna, 23 cárcel uñjiristi janirakiw Josean luratanakapjja wasitat uñakipirikänti, Tatitusti jupampïskarakïnwa, taqe kunas Joseatakejj walikïskarakïnwa.

w14 11/1 pág. 15 párr. 2

Jupajj janiw jan walinak lurañ munkänti

“[Jehová] Tatitojj Joseampïskakïnwa, munasiñapsa uñachtʼayarakïnwa” sasaw Bibliajj qhanañchi. Ukhamajj Jehová Diosajja, wali munasiñampiw Joseyar uñjäna (Génesis 39:21). Diosajj servirinakapar munasiwa ukat yanaptʼarakiwa, uk lurañapatakejj janipuniw kuna carcelasa ni kuna celdasa jarkʼkaspati (Romanos 8:38, 39). Kunjamsa Joseyajj alajjpachankir Awkipar taqe llakinakap yatiyirïna ¿uk amuyasmati? Kunjamsa Diosajj Joseyar ‘chuymachi’ ukat khuyaptʼayaraki ¿uk amuyarakismati? (2 Corintios 1:3, 4; Filipenses 4:6, 7). Ukampis Jehová Diosajj janiw ukanakampik Joseyar yanaptʼkänti. Cárcel uñjirimpis sum uñjatäñapatakiw yanaptʼäna sasaw Bibliajj qhanañchi.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Génesis 38:9, 10) Ukampis Onán chachajj amuyasïnwa wawanak naskaspän ukanakajj janiw jupan wawapa satäkasapänti. Ukatwa sapa kuti jilapan viudapampi ikintkän ukkhajj janiw usuriptayañ munkänti, jan ukasti oraqerukiw waranukünjja, ukhamat jilapajj jan jupa toqe wawanïñapataki. 10 Tatitusti Onán chachan ukham luratapatjj wal colerasïna, ukatwa juparus jiwayarakïnjja.

it-2-S pág. 550

Onán

(de una raíz que significa: “facultad generativa; energía dinámica”).

Segundo hijo que Judá tuvo con una mujer cananea, la hija de Súa. (Gé 38:2-4; 1Cr 2:3.) Jehová dio muerte a Er, hermano mayor de Onán, por su maldad. Como Er había muerto sin hijos, Judá le dijo a Onán que realizara el matrimonio de cuñado con Tamar, la esposa de Er. Si de esta unión nacía un hijo, este no sería el fundador de la familia de Onán, por lo que la herencia de primogénito le correspondería a este hijo como heredero de Er; en tanto que si no nacía ningún heredero, Onán obtendría la herencia para sí. Cuando Onán tuvo relaciones con Tamar, “desperdició su semen en la tierra”. Esta frase no puede interpretarse en el sentido de que se masturbara, pues el relato dice que derramó su semen “cuando sí tuvo relaciones con la esposa de su hermano”. Al parecer fue un caso de coitus interruptus, de modo que Onán evitó deliberadamente la eyaculación en la vagina de Tamar. Por su desobediencia a su padre, su codicia y su pecado contra la institución divina del matrimonio, no porque se hubiese masturbado, Jehová dio muerte a Onán, que también murió sin descendencia. (Gé 38:6-10; 46:12; Nú 26:19.)

(Génesis 38:15-18) Kunapachatejj Judá chachajj uñjän ukkhasti mä jan wali sarnaqer warmïkaspas ukhamwa amuyäna, velon chʼoqtʼatätap layku. 16 Thakit maysaru saraqtasinsti uka warmiruw jikjjati, janirakiw yojjchʼapätapjja yatkänti, ukatsti sänwa: “Nayajj jumampiw ikintañ munta” sasa. “¿Nayampi ikintasasti kunsa churitäta?” sasaw warmejj sarakïna. 17 “Tamanakajjat mä cabrito irpayanïma” sasaw Judäjj sarakïna. “Walikiwa, ukampisa mä prenda jaytita, jumankirit kunäpasaya, uka cabrito irpayaniñamkama” sasaw warmejj sarakïna. 18 “¿Kunsa munta nayan jaytañajj-jja?” sasaw Judäjj jisktʼarakïna. Warmisti: “Sellompi, cordonapamppacha, thujrumampi jaytawayita” sasaw sarakïna. Judästi taqe ukanakjja churjjänwa, ukatsti uka warmimpiw ikintäna, usur jaqeptayarakïnwa.

w04-S 15/1 pág. 30 párrs. 4, 5

Preguntas de los lectores

Judá obró mal al no dar a Tamar a su hijo Selah como había prometido. Además, mantuvo relaciones íntimas con una mujer que tomó por prostituta de templo, lo cual iba en contra del propósito de Dios de que las relaciones sexuales se limitaran solo al matrimonio (Génesis 2:24). Pero en realidad, Judá no tuvo relaciones con una ramera, sino que inadvertidamente reemplazó a su hijo Selah en el matrimonio de cuñado y engendró hijos legítimos.

Respecto a Tamar, ella no obró de manera inmoral. A sus hijos gemelos no se les consideró hijos de fornicación. Cuando Boaz de Belén tomó a Rut, la moabita, en matrimonio de cuñado, los ancianos de Belén hablaron favorablemente del hijo de Tamar, Pérez, al decir a Boaz: “Llegue a ser tu casa como la casa de Pérez, que Tamar le dio a luz a Judá, de la prole que Jehová te dé de esta joven” (Rut 4:12). Pérez también está incluido entre los antepasados de Jesucristo (Mateo 1:1-3; Lucas 3:23-33).

Biblia liyiñataki (Génesis 38:1-19)

MAYO 18-24

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 40, 41

“Jehová Diosajj Josearuw qhespiyi”

(Génesis 41:9-13) Ukatwa coperonakan jilïripajj faraonarojj säna: “Jichhajj amtastwa jumar colerayatajja. 10 Kunapachatejj jumajj coleraskayäta panaderonakan jilïripataki, ukhamaraki naya servirimatakisa, ukapachasti guardian capitanapan carcelaparuw panpachani apayapjjestajja. 11 Mä arumaw panaderonakan jilïripajj mä samka samkasïna, ukatsti nayas samkasirakïyätwa, sapa samkasa qhanañchäwinïnwa. 12 Uka carcelan nanaka chika mä hebreo waynaw ukankaskarakïna, jupasti guardianakan capitanapan esclavopänwa. Nanakasti juparuw samkanakajj avistʼapjjta, ukat jupajj sum qhanañchapjjetu. 13 ¡Taqe kunas kunjämtï jupajj sapkitäna ukhamarupuniw phoqhasiraki! Nayajj wasitatwa trabajojjar kuttanjjta, maynisti jaychkatatarakiw uñjasi” sasa.

w15 2/1 pág. 14 párrs. 3, 4

“¿Janit Diosasti uka samka qhanañchirïkisti?”

Inas coperojj Joseyat armaschïna, ukampis Jehová Diosajj janiw armaskänti. Mä arumajja, faraonarojj jan armkay pä samkanakwa samkasiyäna. Nayraqatjja, faraonajj Nilo jawirat paqallqo suma likʼi wakanak mistuskirwa uñji, ukjjarusti paqallqo phiru tʼukha wakanakaw mistunipjjarakïna. Uka tʼukha wakanakajj likʼi wakanakaruw manqʼantäna. Payïr samkapansti mä sapa trigo alinjja paqallqo suma achuni trigo puyanakwa uñjäna, ukjjarusti paqallqo chʼusu wañsuta trigo puyanakarakwa uñjarakïna, ukatjja, suma trigo puyanakaruw manqʼantäna. Qheparmanthisti, faraonajj wali mayjtʼataw ukham samkasisajj sartasïna, ukatsti taqe yatiñan jaqenakaru ukat yatirinakaruw samkap qhanañchapjjañapatak jawsayäna, ukampis janipuniw khitis qhanañchañ puedkänti (Génesis 41:1-8). Uka samkat inas jan parlañanak parlapjjchïna jan ukajj amukëjjapjjchïna uk janiw yatktanti. Ukampis janipuniw khitis uka samkap qhanañchkänti, faraonasti walpun samkapat yatiñ munarakïna.

Coperojj qhepatakwa Joseyat amtasi. Chuymap wal pesayasisajja, kunjamsa pä maranak nayrajj panaderonakan jilïriparu ukat juparusa samkanakap Joseyajj qhanañchäna ukwa faraonar yatiyi. Faraonasti, ukaratpachaw Joseyar jawsayanïna (Génesis 41:9-13).

(Génesis 41:16) “Ukajj janiw nayat wakiskiti, ukampisa Diosaw jumarojj askimataki qhanañchätam” sasaw Joseajj sarakïna.

(Génesis 41:29-32) Jichhajj paqallqo suma maranakaw Egiptonjja utjani, 30 ukjjarusti paqallqo machʼa maranakaw jutarakini. Janiw khitis paqallqo suma maranakan utjatapjja amtaskjjaniti, machʼajj Egipto markarusti qʼalwa aynachtʼayarakini. 31 Uka machʼasti sinti jachʼäniwa, janirakiw kuna señalas utjkaniti Egipton paqallqo suma maranaka utjatapatjja. 32 Jumajj aka pachpa samkjja pä kutiw samkastajja, Diosajj uka lurañ amtatap layku, ukatsti jankʼakiw lurarakini.

w15 2/1 pág. 14 párr. 6

“¿Janit Diosasti uka samka qhanañchirïkisti?”

Jehová Diosajj altʼat chuymaninakaru ukat Jupat jan jitheqtirinakarojj wali askitwa uñji, ukatwa Joseyarojj kuntï faraonan yatirinakapasa sacerdotenakapas wal yatiñ munapkäna uk yatiyäna. ‘Uka pä samkanakajj pachpakiwa’ sasaw Joseyajj faraonar säna. ‘Pä kuti samkaskta ukajja, kuntï Diosajj lurañ amtki ukjja, phoqapuniniwa sañwa muni. Suma likʼi wakanakasa, suma trigo puyanakasa, paqallqo maranakawa, uka maranakan taqe kunas jilarkiriw Egipton utjani. Ukjjarusti, paqallqo machʼa maranakaw utjarakini, ukwa phiru tʼukha wakanakasa, wañsuta chʼusu trigo puyanakas sañ munaraki. Manqʼat pistʼañaw utjani, uksti jaqenakajj janipuniw armapkaniti’ sasaw sarakïna (Génesis 41:25-32).

(Génesis 41:38-40) ukatwa faraonajj jupanakar saraki: “¿Aka jaqjam yaqha jaqjja Diosan ajayupani kuna jikjjatsnati?” sasa. 39 Josearusti sarakïnwa: “Janiw jumjam chʼikhi, yatiñani jaqejj utjkiti, Diosarakiw jumarojj taqe akanak yatiytam. 40 Jumajj jichhajj palaciojjan jachʼa jilïrïyätawa, jumaw apnaqäta. Taqe jaqenakasti jumaruw jaysapjjarakïtam. Nayasti juman jilïrimakïyäwa reyïtajj layku.

w15 2/1 pág. 15 párr. 2

“¿Janit Diosasti uka samka qhanañchirïkisti?”

Faraonajj arsutaparojj phoqänwa. Suma lino isimpi isthapiyapjjam sasin jankʼakiw säna, ukat amparapat anillop apsusisaw Joseyar churäna. Ukat mä qori collar churarakïna. Taqe markpachar viajañapatakejj jupankïrit payïri suma carropwa churäna ukhamat kuntï lurañapäki uk phoqañapataki. (Génesis 41:42-44). Joseyajj carcelankänwa, jichhasti reyin palaciopanwa irnaqjjäna; prisionerönwa jichhasti Egipto marka reyin yanapiripäjjänwa. Jehová Diosar confiyañajj kunja askis uk Joseyajj sum yatïna. Kunjamsa Joseyajj walja maranak tʼaqhesïna uk Diosajj sum uñjaskäna ukat horasaparuw wakiski ukarjam taqe ukanak askichäna. Ukampis janiw askichañ amtampik uk lurkänti, jan ukasti jutïr Israel markar jarkʼaqañ laykuw ukanak luraskäna. Uka toqetjja, akar uñtasit jutïr yatichäwinwa qhanañchasiskani.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Génesis 41:14) Ukat faraonajj Josear jawsayani, ukatsti jankʼakiw carcelat irpsunipjjäna. Joseasti ñikʼutap mururasïna, isipsa trocsusirakïna, ukat faraón reyin nayraqatapar uñstäna.

w15 11/1 pág. 9 párrs. 1-3

¿Yatiyätati?

Faraonar uñjir sarañatakejja, ¿kunatsa Joseyajj mururasiwayäna?

Génesis qellqatarjamajja, faraonajj jankʼakiw hebreo waynar jawsayanïna, ukhamat kuntï samkaskäna uk qhanañchañapataki. Ukhatakejj walja maranakaw Joseyajj carcelar llawintat uñjasjjäna. Faraonajj jankʼakis sarañap munkchïnjja, Joseyajj janïr sarkasajj nayraqat mururasiwayänwa (Génesis 39:20-23; 41:1, 14). ¿Kunatsa ukajj Bibliar qellqaspachäna? Joseyajj egipcionakan costumbrenakap sum uñtʼatapwa ukajj uñachtʼayistu.

Nayra tiemponjja, walja markanakanwa jaqenakajj sunkha jilayasipjjerïna, hebreonakas ukhamarakiw jilayasipjjerïna. Ukampis Comentario exegético y explicativo de la Biblia sat qellqatajj “egipcionakatakejj janiw sunkha jilayasiñajj walïkänti” sasaw qhanañchi.

Egipcionakajj ¿sunkhakti khuchurasipjjerïna? Biblical Archaeology Review sat revistarjamajja, egipcionakan costumbrenakaparjamajj mä chachajj faraonan nayraqatapar sarañatakejja, nayraqatajj sumwa wakichtʼasiñapäna, kunjamtï maynejj mä templor mantañatak wakichtʼasiñapäkäna ukhama. Ukhamasti, Joseyajj pʼeqet kayukamaw qʼal khuchurasiwaypachäna.

(Génesis 41:33) “Walïspaw jumajj mä suma amuytʼani chʼikhi jaqe chhijllañama, jupan taqe markpacha apnaqañapataki.

w09 11/15 pág. 28 párr. 14

Diosan loqtirinakapajj respetomp sarnaqerïpjjañasawa

14 Diosan nayra loqtirinakapajj wawanakaparojj respetompi sarnaqerïpjjañapatakiw utan yatichapjjäna. Kunjamsa Abrahamampi Isaacampejj maynit mayniru munasiñampi parltʼasipjjäna ukaw Génesis 22:7 qellqatan jikjjatasi. Joseyat parlkasinjja awk taykapajj jupar sum yatichapjjatapwa amuyasiraki, kunattejj carcelan jistʼantat uñjasïna ukhajja mayni presonakarojj respetompiw parläna (Gén. 40:8, 14). Ukat kunjamtï faraonamp parltʼäna ukajj apnaqerinakarus respetomp parlañ yateqatap uñachtʼayaraki (Gén. 41:16, 33, 34).

Biblia liyiñataki (Génesis 40:1-23)

MAYO 25-31

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | GÉNESIS 42, 43

“Joseajj pacienciampiw aguantäna”

(Génesis 42:5-7) Israelan yoqanakapasti mayni saririnakampi chikaw trigo altʼasiri sarapjjarakïna, machʼasti taqe Canaán oraqen utjarakïna. 6 Joseasti Egipto markan gobernadorapänwa, ukhamaraki jupaw trigo aljäna taqe cheqata jaqenakajj purinipkän ukanakaru. Kunapachatejj jilanakapajj uñstapjjän jupa nayraqataru ukapachasti, Josean nayraqataparuw altʼasipjjäna, ajanunakapas oraqer puriñkama. 7 Joseasti jilanakaparojj may uñkatasakiw uñtʼjjatayna, ukampis jan uñtʼiriw tuküna, qhoru arumpiw jisktʼarakïna: “Jumanakajj, ¿kawkits jutapjjta?” sasa. “Nanakajj Canaán oraqet jutapjjta, trigo altʼasiri” sasaw jupanakajj sapjjarakïna.

w15 5/1 pág. 13 párrs. 5-7

“Janiw nayajj Dios lanti tukkiristti”

Ukampis Joseyajj jilanakapätap amuyänwa. Nayraqatapan altʼasipjjäna ukhajja, waynakän ukhajj kuntï Jehová Diosajj samka toqe yatiykäna uk amtasïna. Qellqatan akham siwa: “Joseajj kuna samkanaktejj samkasirïkän ukanakwa amtasïna” sasa, ukanjja jilanakapar jupa nayraqatan altʼasir uñjäna, kunjamtï jichhajj lurapkäna ukhama (Génesis 37:2, 5-9; 42:7, 9). ¿Kunsa Joseyajj lurpachäni? ¿Sumti katoqpachäni, jan ukajj phoqsuspachänicha?

Joseyajj janiw colerampi apayasiñapäkänti uk jupajj yatïnwa. Jehová Diosajj Jacobun wawanakapajj mä jachʼa markar tukupjjañap munäna, ukhamajj kunanakatï paskäna ukajj Diosan munañaparjamaw lurasiskäna (Génesis 35:11, 12). Jilanakapatï jan wali jaqenaka, jupatakik kuns muniri, jan phenqʼani ukhamäsipkakisapäna ukhajja, ¿kunjamatsa Diosan amtanakapajj phoqasispäna? Joseyatï phoqsusispäna ukhajja, sullka jilapasa, awkipas jan walinwa uñjasispäna. Jupanakajj jakasipkänti janicha uksa janiw yatkarakïnti. Jilanakapajj pachpakïsipkiti janicha, uk yatiñatakejj yantʼañwa amtäna, ukhamatwa kun lurañapsa Jehová Diosajj muni uk yatispäna.

Cheqas janiw ukhampun jikjjataskañäniti, ukampis jichha tiemponjja, familianak taypin chʼajjwañasa, jaljtañas waliw utji. Ukhamanakan uñjasisajja, maynejj jankʼakiw coleramp apayasisajj kuns luraspa, ukatakejj Joseyat amtañaw yanaptʼistaspa, ukat Jehová Diosajj kunjam lurañassa muni ukwa amuyañasaraki (Proverbios 14:12). Cheqas familiampi sum apasiñajj wali askiwa, ukampis Jehová Diosampi Jesusampi sum apasiñaw jukʼampi wakiskirejja (Mateo 10:37).

(Génesis 42:14-17) Joseasti saskakïnwa: “Kunjämtejj nayajj sistjja, jumanakajj uñaqanakäpjjtawa, 15 jichhasti yantʼañäniwa, faraonan sutipjjaruw sapjjsma, jichhajj janiw akat mistupkätati sullka jilama puriniñapkama. 16 Jumanakat mayni khitapjjam sullka jilamar irptiri. Mayninakasti presow qheparapjjäta. Ukhamat yatiñäni cheqat janicha kuntejj sapkta uka; janitejj cheqäkchi ukasti, jumanakajj uñaqanakäsipkapuntawa. Faraonan sutipjjaruw juramento luräna. 17 Joseasti jilanakaparojj kimsa uruw, preso carcelar uchayäna,

w15 5/1 pág. 14 párr. 1

“Janiw nayajj Dios lanti tukkiristti”

Joseyajj kunjam chuymanïpjjes jilanakapajj uk yatiñatakejja, jankʼakiw yantʼäna. Nayraqatjja, uñaqerïpjjtawa sasaw kʼarintäna, ukatsti janiw pachpa arupat parljjaykänti, jan ukasti mayni toqew qhoru arunakampi säna. Jilanakapajj familiapat yatiyapjjäna, sullka jilajajj awkijampiw qhepari sasaw sapjjarakïna. Joseyajj sullkapan jakaskatap yatisajja, ¡wal kusispachäna! Jilanakaparojj akham sänwa: ‘Jichhasti yantʼatapjjätawa, janiw akat mistupkätati sullka jilama puriniñapkama’ sasa. Mä qhawqha urunak qhepatjja, Benjaminar irptanipjjañapatakiw mayïna, ukampis jupanakat mayniw puriniñapkam qheparañapäna (Génesis 42:9-20).

(Génesis 42:21, 22) Jupanakasti “Walikiw” sapjjänwa, ukatsti jupanakkamaw parlarasipjjarakïna: “Cheqpachansa jiwasanakajj jan walpun jilasampejj lurapjjayätanjja. Kunapachatejj rogtʼaskäna ‘Khuyaptʼayasipjjeta’ sasajja, ukapachasti jiwasajj janiw jupatjja khuyaptʼayaskäyätanti, llakita uñjkchïyätan ukasa. Ukatwa jichhajj jiwasaru waktʼarakistu tʼaqhesiñajja” sasaw jilanakapajj parlarasipjjäna. 22 Ukjjarusti Rubenajj sarakïnwa: “Nayajj sasipkapunsmajjaya: ‘Jan kuns lurapjjamti’ sasajja, ukampis jumanakajj janiw nayarojj istʼapkäyästatejja, jichhasti jiwatapat phoqhañasaw waktʼistojja” sasa.

it-2-S pág. 125 párr. 1

José

Al ver cómo se había desarrollado la situación, los medio hermanos de José empezaron a sentir sobre sí mismos la retribución divina por haberlo vendido en esclavitud años antes y reconocieron su culpabilidad delante de su hermano, a quien todavía no habían reconocido. Cuando José los oyó y se dio cuenta de su arrepentimiento, se conmovió tan profundamente que tuvo que retirarse a llorar. Después que volvió, hizo atar a Simeón hasta que los demás regresaran con su hermano menor. (Gé 42:21-24.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Génesis 42:22) Ukjjarusti Rubenajj sarakïnwa: “Nayajj sasipkapunsmajjaya: ‘Jan kuns lurapjjamti’ sasajja, ukampis jumanakajj janiw nayarojj istʼapkäyästatejja, jichhasti jiwatapat phoqhañasaw waktʼistojja” sasa.

(Génesis 42:37) Ukat Rubenajj awkipar sarakïna: “Benjaminjja nayar katuyita, nayaw kuttayanirapjjäma. Janitejj kuttayanirapïm ukkhasti, pani wawajja jiwarayäta” sasa.

it-2-S pág. 873 párr. 5

Rubén

Algunas de las buenas cualidades de Rubén se demostraron cuando persuadió a sus nueve hermanos para que arrojasen a José en una cisterna seca en vez de darle muerte, con la idea de volver a librarlo a escondidas. (Gé 37:18-30.) Más de veinte años después, cuando estos mismos hermanos razonaron que el que se les hubiera acusado de ser espías en Egipto se debía a la falta de compasión con que habían tratado a José, Rubén les recordó que no había participado en el complot contra la vida de José. (Gé 42:9-14, 21, 22.) Luego, cuando Jacob no dejó que Benjamín acompañase a sus hermanos en su segundo viaje a Egipto, Rubén ofreció a sus propios dos hijos como fianza y dijo: “Puedes [darles] muerte si no te lo traigo [a Benjamín] de vuelta”. (Gé 42:37.)

(Génesis 43:32, TNM) A él le sirvieron en una mesa, a ellos en otra y a los egipcios que estaban con José en otra. Y es que los egipcios no podían comer con los hebreos porque eso es algo detestable para los egipcios.

w04-S 15/1 pág. 29 párr. 1

Puntos sobresalientes del libro de Génesis (parte 2)

43:32. ¿Por qué era detestable para los egipcios comer con los hebreos? Tal vez se debiera principalmente al orgullo racial y al prejuicio religioso. Además, los egipcios detestaban a los pastores (Génesis 46:34). ¿Por qué razón? Posiblemente porque el sistema de castas egipcio colocaba a los pastores en uno de los últimos lugares, o quizás porque sintieran un fuerte rechazo hacia quienes buscaban pastos para los rebaños, pues escaseaba la tierra de cultivo.

Biblia liyiñataki (Génesis 42:1-20)

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki