¿Jaruʼ komä rubʼiʼ Dios kʼo?
Ri nuʼij le Biblia
Dios xa xuʼ jun rubʼiʼ kʼo. Chpan ri chʼaʼäl hebreo ke reʼ rubʼanik ntzʼibʼäx rubʼiʼ Dios יהוה y pa kaxlän nbʼix «Jehová».a Dios xksaj ri profeta Isaías rchë xuʼij reʼ: «Rïn yïn Jehová. Ya riʼ nbʼiʼ» (Isaías 42:8). Ri rubʼiʼ Dios kʼo jun 7,000 mul chkipan ri naʼäy taq rollos ri akuchï xtzʼibʼäx wä le Biblia. Más kʼïy mul nilitäj re bʼiʼaj reʼ chwäch xa bʼa achkë chik jun tzij ri nksäx chrij Dios o chwäch xa bʼa achkë chik jun bʼiʼaj.b
¿Kʼo komä nkʼaj chik rubʼiʼ Jehová?
Tapeʼ le Biblia nuʼij chë Dios xa xuʼ jun rubʼiʼ kʼo, ye kʼa kʼo nkʼaj chik nbʼix che rä ri nkikʼüt achkë runaʼoj. Chpan ri recuadro ri kʼo qa chuxeʼ kʼo jojun tzʼetbʼäl chrij ri nbʼix che rä Dios. Tatzʼetaʼ chë chkijujnal ri tzij riʼ nukʼüt jun utziläj naʼoj ri kʼo rkʼë Jehová.
Ri nbʼix chrij Dios |
Akuchï nilitäj wä chpan le Biblia |
Ri ntel chë tzij |
---|---|---|
Alá |
(Majun akuchï nilitäj wä) |
Ri tzij Alá petenäq rkʼë ri chʼaʼäl árabe. Reʼ ma jun ta bʼiʼaj, xa kan ya riʼ jun tzij ri ntel chë tzij «Dios». Chkipan ri Biblias pa chʼaʼäl árabe —chqä chkipan jojun chik chʼaʼäl— Alá ntel chë tzij Dios. |
Alfa y Omega |
Alfa ya riʼ ri naʼäy letra ri kʼo chpan ri alfabeto griego, y omega ya riʼ ri rukʼisbʼäl. Reʼ ntel chë tzij chë Jehová ya riʼ «ri naʼäy chqä ri rukʼisbʼäl», ntel chë tzij chë majun ta jun dios ri xjeʼ naʼäy chwäch ryä y majun ta chik jun ri xtjeʼ ta (Isaías 43:10). |
|
Alfarero |
Reʼ ntel chë tzij chë kʼo uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ pa kiwiʼ ri winäq chqä pa kiwiʼ ri tinamït, achiʼel jun ajbʼanöy bʼojoʼy ri nsmajin ri chʼabʼäq (Romanos 9:20, 21). |
|
Altísimo |
Ye ryä ri kʼo pa ruwiʼ ronojel. |
|
Anciano de Días |
Majun ta jun xbʼanö rchë. Ryä kan kʼo wä chik taq majajün ta na kʼo (Salmo 90:2). |
|
Celoso |
Ma nrajoʼ ta chë nyaʼöx kiqʼij nkʼaj chik dioses. Re tzij reʼ ntel chë tzij chë «xa xuʼ ryä nrajoʼ nyaʼöx ruqʼij» (Traducción del Nuevo Mundo). |
|
Creador |
Ri xbʼanö jontir ri kʼo. |
|
Dios |
Najin ntzjon chrij xa bʼa achkë jun ri nyaʼöx ruqʼij chqä chrij jun ri kʼo uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ. Ri tzij hebreo ʼElohím ya riʼ jun tzij ri kʼo pa plural chqä nukʼüt chë Jehová kan nüm ruqʼij. |
|
Dios bendito |
1 Timoteo 1:11, Reina-Valera |
Reʼ ntel chë tzij chë ryä ronojel mul kiʼ rukʼuʼx (Salmo 104:31). Chqä, ütz nbʼix «ri Dios ri kʼo kiʼkʼuxlal rkʼë» (Traducción del Nuevo Mundo). |
Dios de dioses |
Xa xuʼ ryä ri Dios ri nimaläj ruqʼij. Ryä ma junan ta kikʼë ri «dioses ri majun yekʼatzin wä» (Isaías 2:8). |
|
Maestro |
Isaías 30:20, 21, La Biblia de las Américas |
Ryä nukʼüt chqawäch achkë bʼey kʼo chë nqakʼwaj (Isaías 48:17, 18). Chqä, ütz nbʼix Nimaläj Tijonel che rä (Traducción del Nuevo Mundo). |
Magnífico Hacedor |
Ri xbʼanö jontir ri kʼo (Apocalipsis 4:11). |
|
Oidor de la oración |
Kan yë ryä nkʼoxan kichë ri winäq ri kan rkʼë kʼuqbʼäl kʼuʼx yechʼö rkʼë. |
|
Padre |
Yë ryä nyaʼö kikʼaslemal jontir. |
|
Pastor |
Ryä yeruchajij rusamajelaʼ ri nkiyaʼ ruqʼij. |
|
Redentor, Recomprador |
Isaías 41:14 Reina-Valera |
Yë ryä xkolö kichë ri winäq chwäch ri mak chqä ri kamïk rkʼë rukʼaslemal xyaʼ Jesús pa qawiʼ (Juan 3:16). |
Rey de la eternidad |
Ye ryä ri kʼo ronojel uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ y majun ta jun ri xtkowin xtesan che rä. |
|
Roca |
Rkʼë ryä ütz nqatoʼ wä qiʼ chqä ri akuchï nqïl wä kolotajïk. |
|
Salvador |
Ryä nkolö qchë: chkiwäch ri kʼayewal, chwäch ri mak chqä ri kamïk. |
|
Santísimo |
Kan yë ryä ri más loqʼoläj (kan chʼajchʼöj) chwäch jontir ri kʼo kikʼaslemal. |
|
Señor |
Ri Ajaw. Pa chʼaʼäl hebreo nbʼix ʼAdhóhn chqä ʼAdhoním. |
|
Señor Soberano |
Kʼo ronojel uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ. Ri tzij hebreo ri nksäx rchë nbʼix riʼ ya riʼ ’Adhonái. |
|
Supremo |
Xa xuʼ ryä ri Nimaläj Ruqʼij. |
|
Todopoderoso |
Majun ta jun ri kʼo más uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ chwäch ryä. Ri tzij hebreo ’El Schaddái, ri ntel chë tzij «Dios ri kʼo ronojel uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ», nilitäj 7 mul chpan le Biblia. |
|
Yahvé Sebaot, Señor de los ejércitos |
Isaías 1:9, Romanos 9:29, Biblia de Jerusalén, 1998 |
Yë ryä ri ukʼwayon bʼey chkiwäch ri ángeles. Ke reʼ chqä ütz nbʼix che rä re tzij reʼ «Jehová, ri ukʼwayon bʼey chkiwäch ri ángeles» o «AJAW, ri ukʼwayon bʼey chkiwäch ri ángeles» (Romanos 9:29, Traducción del Nuevo Mundo, Nueva Traducción Viviente). |
Yo soy el que soy |
Éxodo 3:14, Biblia de Jerusalén |
Re tzij reʼ ma najin ta nukʼüt chë kʼo Dios. Pa chʼaʼäl hebreo, reʼ ntel chë tzij chë Dios nbʼeʼok ri najowatäj rchë nuʼän ri nrajoʼ. Ke reʼ chqä ütz nbʼix che rä ri tzij riʼ «Rïn Xkibʼeʼok ri Xtinwajoʼ Rïn chë Xkinok» (Traducción del Nuevo Mundo). Reʼ nqrtoʼ rchë nqʼax chqawäch achkë ntel chë tzij rubʼiʼ Jehová, ri nilitäj chpan ri jun chik versículo (Éxodo 3:15). |
Kibʼiʼ jojun tinamït chkipan ri Escrituras Hebreas
Chpan le Biblia, kʼo kibʼiʼ jojun tinamït ri kikʼwan rubʼiʼ Dios. Ye kʼa ma ya riʼ ta nkʼaj chik rubʼiʼ Dios kʼo.
Tinamït |
Akuchï nilitäj wä chpan le Biblia |
Ri ntel chë tzij |
---|---|---|
Jehová-Nisí |
«Ri ntzʼaq, ri akuchï ntoʼ wä wiʼ». Jehová ya riʼ jun Dios ri akuchï ütz nutoʼ wä riʼ rutinamit chqä nrïl rutoʼik (Éxodo 17:13-16). |
|
Jehová-Salom |
«Jehová kʼo uxlanen rkʼë». |
|
Jehová-sama |
Ezequiel 48:35, Reina-Valera |
«Yë Jehová kʼo chriʼ». |
Jehová-Yiré |
«Yë Jehová xtyaʼö». |
¿Achkë rma kan kʼo ruqʼij nqatamaj chqä nqaksaj rubʼiʼ Dios?
Chwäch Jehová, ri rubʼiʼ kan kowan ruqʼij, rma riʼ kan pa mil xyaʼ qa chpan le Biblia (Malaquías 1:11).
Jesucristo, ri Rukʼajol Dios, kan kʼïy mul xkʼüt chë kan kʼo ruqʼij rubʼiʼ Rutataʼ. Jun tzʼetbʼäl, taq ryä xchʼö rkʼë Jehová, xuʼij: «Xtchʼajchʼobʼëx ta kʼa abʼiʼ» (Mateo 6:9; Juan 17:6).
Ri naʼäy nkʼatzin nuʼän jun winäq rchë ntok rachiʼil Jehová, ya riʼ nutamaj chqä nuksaj rubʼiʼ (Salmo 9:10; Malaquías 3:16). Riʼ nuʼän chë xtkowin xtrïl re utzil reʼ, ri rutzjun qa Dios: «Rma ryä yirajoʼ, rïn kan xtinköl. Xtinchajij rma retaman nbʼiʼ» (Salmo 91:14).
Le Biblia nuʼij: «Chlaʼ chkaj chqä chwäch le Ruwachʼulew ye kʼo kʼïy ri nbʼix dioses chkë, chqä ye kʼo kʼïy ‹dioses› chqä ye kʼïy ‹ajaw›» (1 Corintios 8:5, 6). Ye kʼa, taq le Biblia nuksaj ri bʼiʼaj Jehová, najin nukʼüt achkë riʼ ri kantzij Dios (Salmo 83:18).
a Ye kʼo jojun winäq ri kʼo kitamabʼal chrij ri chʼaʼäl hebreo nkiʼij chë, chkiwäch ryeʼ, más ütz we nbʼix «Yahweh» o «Yahvé».
b Jun rubʼanik más koʼöl ntzʼibʼäx rubʼiʼ Dios ya riʼ Jah, y nilitäj jun 50 mul chpan le Biblia. Jun tzʼetbʼäl, ri tzij riʼ kʼo äl chpan ri tzij Aleluya, ri ntel chë tzij «Tiyaʼ ruqʼij Jah» (Apocalipsis 19:1; Reina-Valera).