Baibel Ena Kara Maoromaoro Taravatudia be Hereadae, A?
“TANOBADA besedia idia ura taunimanima ese idia badinaia diba taravatu idia haginia, bena unai ese edia tano taudia ia naria bona gimaia diba.” Unai be Germany ena diba bada toretore tauna bona televisen dekenai ia hereva tauna ena hereva. Momokani, unai hereva be maoro. To, tanobada besena ia gini goada bona namo ia davaria totona, taunimanima ese idia badinaia diba taravatudia idia haginia be namo, bena unai amo dahaka be maoro eiava kerere, namo eiava dika be idia gwauraia diba. Henanadai be inai: Tanobada besedia bona edia tano taudia ese edena taravatu idia badinaia be namo?
Bema Baibel dekenai idia noho kara maoromaoro taravatudia idia badinaia, unai ese idia ta ta do ia durua mauri namona bona moale idia abia totona. To unai dainai, taravatu idia laloa bada tanobada besedia be moale bona lalo-goada do idia davaria. Unai be momokani, a? Namona be ita ese Baibel ena hereva inai mai anina bada karadia rua dekenai ita laloa: headava lalonai badinaia heheni karana bona dina ta ta ai kara momokani badinaia karana.
Emu Adavana Oi Badinaia
Iseda Havaraia Tauna be Adamu ia karaia bena Heva ia karaia iena turana ai do ia lao. Taunimanima edia histori lalonai, unai be headava ginigunana bona hanaihanai do ia noho hetura karana. Dirava ia gwau: “Tau ese tamana sinana do ia rakatania, iena adavana dekenai do ia noho.” Lagani 4,000 murinai, Iesu Keriso be ia murinai idia raka taudia ibounai totona unai headava taravatuna ia gwauraia lou. Unai sibona lasi, to ia ese headava lasi mahuta hebou karana ia gwauraia dika.—Genese 1:27, 28; 2:24; Mataio 5:27-30; 19:5.
Baibel ia gwau, headava lalonai moale ia vara totona headava taudia idia lalokau heheni bona matauraia heheni be gau badadia rua. Headava tauna, ruma bese ena kwarana unai, be sibona ena namo ia tahua lasi lalokauna do ia hahedinaraia totona, iena adavana ena namo do ia tahua. Ia be ena adavana ida idia noho hebou dalana do ia “laloa namonamo,” bona do ia “dagedage henia lasi” be namo. Hahine be ena adavana “do ia matauraia.” Bema headava taudia ese unai hakaua herevadia idia badinaia, headava lalonai idia vara hekwakwanai idauidau momo do idia hanaia eiava koua diba. Tau do ia ura iena adavana do ia badinaia bona hahine do ia ura ena adavana do ia badinaia.—1 Petero 3:1-7; Kolose 3:18, 19; Efeso 5:22-33.
Baibel ena taravatu, ta ese ena adavana do ia badinaia noho taravatuna, ese taunimanima ia durua headava lalonai moale ia noho totona, a? Germany dekenai tahua gaukarana ta amo idia davaria gauna mani oi laloa. Taunimanima idia nanadaia headava lalonai edena kara be mai anina bada. Idia momo idia gwau headava taudia idia badinaia heheni be mai anina bada gauna. Bema headava taudia idia diba edia adavana do idia heudahanai lasi, oi gwau diba unai ese edia moale do ia habadaia, ani?
Edena Bamona Bema Hekwakwanai Ia Vara?
To, edena bamona bema headava tauna ta bona ena adavana idia hepapahuahu? Bema edia lalokau ia boio ia lao be edena bamona? Unai badina idauidau dainai headava idia hadokoa be namo, a? Eiava Baibel ena taravatu, ta ese ena adavana do ia badinaia noho be lalohadai namona?
Baibel torea taudia idia diba taunimanima idia goevadae lasi dainai, headava taudia iboudiai ese hekwakwanai do idia davaria. (1 Korinto 7:28) To, Baibel ena kara maoromaoro taravatudia idia laloa bada headava taudia be dika idia gwauatao toho bona idia gaukara hebou edia hekwakwanai idia hanamoa totona. To momokani, nega haida, kara haida—hegeregere heudahanai eiava tauanina hahisia karana—dainai Keristani ta be ia laloa diba ena adavana amo do ia parara eiava ena headava do ia hadokoa be maoro. (Mataio 5:32; 19:9) To badina maragina ta dainai eiava adavana ma ta abia totona headava ia hadokoa haraga tauna ia hahedinaraia ia be sibona ena namo ia tahua bona ma haida ia laloa lasi. Unai ese ta ena mauri lalonai noho namo bona moale ia havaraia lasi. Mani inai haheitalai ita laloa.
Peter ia laloa iena headava lalonai moale mamina be ia boio.a Unai dainai, iena adavana ia rakatania bona Monika, ia danu be ena adavana ia rakatania hahinena, ida idia noho hebou. Dahaka ia vara? Hua haida murinai, Peter ia gwau, Monika ida ia noho “be auka, guna lau laloa bamona lasi.” Dahaka dainai? Hahine matamata ida ia noho neganai goevadae lasi taudia edia kerere idia hedinarai, guna ena adavana ida ia noho neganai idia hedinaraia hegeregerena. Unai hekwakwanai ia habadaia gauna be, ia naria namonamo lasi bona sibona ena namo ia tahua haraga dainai, moni dekenai hekwakwanai badana ia davaria. Ma danu, Monika ena ruma bese maurina ia idau dainai, iena natudia idia lalohisihisi bada.
Unai haheitalai ese ia hahedinaraia bamona, bema headava lalonai medu badana eiava lai dikana bamona hekwakwanai idia vara, bouti idia rakatania ese unai hekwakwanai do ia hanamoa lasi. To, nega momo unai bamona lai dikana negadia lalonai, bema headava taudia ese Dirava ena Hereva, Baibel, ena kara maoromaoro taravatudia idia badinaia, edia headava do ia mutu lasi bona hurehure lasi gabuna dekenai idia do ia hakaua lao. Thomas bona Doris dekenai unai ia vara.
Thomas bona Doris edia headava laganidia be 30 ia hanaia neganai, Thomas be inuinu kekero karana ia hamatamaia. Doris ia lalo-metau, bona idia ruaosi idia herevahereva edia headava do idia hadokoa totona. Doris be Iehova ena Witnes hahinena ta dekenai iena lalohadai ia gwauraia. Witnes hahinena ese Doris dekenai Baibel ena hereva headava dekenai ia gwauraia hedinarai, bona ia hagoadaia namona be headava hapararaia totona ia karaharaga lasi, to iena adavana ida unai hekwakwanai hamaoromaoroa dalana do idia tahua guna. Doris ese unai bamona ia karaia. Hua haida murinai, headava hadokoa karana idia laloa noho lasi. Thomas bona Doris idia gaukara hebou edia hekwakwanai idia hamaoromaoroa totona. Baibel ena sisiba idia badinaia dainai edia headava idia hagoadaia bona nega ia henia edia hekwakwanai idia hanamoa totona.
Nega Ibounai Kara Momokani Karaia
Headava taudia idia badinaia heheni totona, gau badana be kara namo idia goadalaia bona hakaua herevadia idia ura henia be namo. Unai kara be mai anina bada inai koikoi tanobadana dekenai bema ita ura kara momokani ita karaia noho. Baibel be kara momokani ia herevalaia momo. Aposetolo Paulo be Iudea ena Keristani taudia ginigunadia dekenai ia gwau: “Ai ura be nega ibounai kara maoromaoro do ai karaia.” (Heberu 13:18) Unai ena anina be dahaka?
Kara momokani tauna be hereva momokani ia gwauraia bona ia koikoi lasi. Haida ia kara henia neganai, sibona ena namo ia tahua lasi—ia hereva maoromaoro, mai hemataurai ida, bona ia koikoi lasi eiava ia hakaudia kerere lasi. Unai sibona lasi, kara momokani tauna be kara maoromaoro ia badinaia tauna, bona taunimanima do ia koidia lasi. Taunimanima ese kara momokani taudia idia abidadama henia bona laloa bada, bona edia kara ese lalohadai namodia idia havaraia bona taunimanima edia hetura karana ia hagoadaia momokani.
Kara momokani taudia idia moale, a? Oibe, idia moale be mai badina. Ena be kara gageva bona koikoi be gabu momo dekenai idia vara—eiava reana unai ia vara dainai—to taunimanima momo ese kara momokani taudia idia laloa bada noho. Matamata taudia idia henanadai henia, bona idia nanadaia taudia 100 100 amo 70 70 idia gwau kara momokani be mai anina bada. To, herevana iseda mauri lagani be hida, ita ura bada iseda turadia be koikoi lasi taudia.
Christine ena mauri laganidia be 12 neganai, henaohenao karana idia hadibaia. Gabeai, taunimanima edia poketi amo moni henaoa karana ia manadalaia. Ia gwau: “Dina haida lau be ruma dekenai moni DM 5,000 [K5,500] lau mailaia.” To pulisi ese nega haida Christine idia abia vadaeni, bona hanaihanai do ia naria namonamo dibura rumana dekenai do idia siaia garina. Iehova ena Witnes taudia ese Christine dekenai Baibel ena hereva kara momokani dekenai idia gwauraia hedinarai neganai, Baibel ena kara maoromaoro taravatudia ese ena lalona idia veria. Ia hekwarahi bada inai sisiba ia badinaia totona: “Henaoa tauna be do ia henaoa lou lasi.”—Efeso 4:28.
Christine ia bapatiso bona Iehova ena Witnes hahine ta ai ia lao neganai, henaohenao karana ia hadokoa vadaeni. Witnes taudia dekenai kara momokani bona Keristani karadia ma haida be mai anina bada, unai dainai ia hekwarahi iena kara ibounai dekenai ia kara momokani totona. Niuspepa ta Lausitzer Rundschau ia gwau: “Witnes taudia edia abidadama karana dekenai kara maoromaoro herevadia, hegeregere kara momokani, laloa maoromaoro, bona dekena tauna lalokau henia karana be mai anina bada.” Christine ese ena mauri ia haidaua dainai, iena hemami be edena bamona? “Hari henaohenao karana lau hadokoa dainai, lau moale bada. Lau mamia taunimanima be lau idia matauraia bada.”
Taunimanima Ibounai ese Namo Idia Davaria
Edia adavana idia badinaia bona kara momokani idia karaia taudia ese moale idia davaria, to taunimanima ma haida idia durua danu. Gaukara biagudia idia ura edia gaukara taudia be koikoi lasi taudia. Ita ibounai ita ura iseda dekena taudia ita abidadama henia diba, bona ita ura bisinesi idia haheaua maoromaoro taudia edia sitoa dekenai ita hoihoi. Kara gageva idia dadaraia politikol taudia, pulisi taudia, bona hahemaoro taudia ita matauraia, ani? Bema hanua taudia ta ta idia kara momokani, bona idia badinaia diba negadia sibona lasi to idia karaia hanaihanai, hanua ibounai ese namo bada do ia davaria.
To, edia adavana idia badinaia taudia ese ruma bese namodia idia havaraia. Bona taunimanima momo be Europe ena politikol tauna ta ena hereva idia abia dae, ia gwau: “Guna ema bona hari, ruma besena [tamana, sinana, bona natudia] be gau badana, bona ia be taunimanima edia noho namo bona edia ura idia guguru gabuna namona.” Maino ia noho ruma besena lalonai taunimanima badadia bona natudia ese hemami namona idia davaria. Headava lalonai idia badinaia heheni taudia ese tanobada besedia edia oromana namona idia haginia.
Mani oi laloa, bema adavana rakatania kava karana, headava hadokoa ena kota, eiava natuna do ia naria tauna hepapahuahulaia karana be lasi, taunimanima ibounai be namo bada do idia davaria. Bona taunimanima edia poketi amo moni henaoa karana, sitoa dekenai henaohenao karana, ta ena moni henaoa karana, kara gageva gavamani taudia, eiava koikoi herevadia idia halasia saiens taudia idia noho lasi neganai be edena bamona? Unai be lalohadai kavakavana sibona, a? Baibel bona ena hereva iseda vaira negana dekenai idia laloa bada taudia idia diba unai be lalohadai kavakavana lasi. Dirava ena Hereva ia gwauhamata, kahirakahira Iehova ena Mesia Basileiana ese tanobada besedia ibounai do ia lohiaia matamaia. Unai Basileia henunai idia noho taudia be do ia hadibaia bona Baibel ena kara maoromaoro taravatudia hegeregerena do idia noho. Unai nega dekenai, “kara maoromaoro taudia ese, Dirava ia henidia tano dekenai do idia noho ela bona hanaihanai.”—Salamo 37:29.
Baibel Ena Kara Maoromaoro Taravatudia be Hereadae
Buka Helaga ena anina idia tahua namonamo taudia milioni momo ese idia abia dae Baibel ena sisiba be Dirava ena aonega, taunimanima edia laloa dalana ia hanaia gauna, amo ia havaraia. Hari inai negai, unai taudia ese Baibel idia abidadama henia bona edia mauri dalana lalonai ia be mai anina bada. Idia diba Dirava ena Hereva ena sisiba idia badinaia neganai namo do idia davaria.
Unai dainai, unai taudia be mai edia kudouna ibounai ida Baibel ena sisiba idia abia dae, ia gwau: “Lohiabada do oi abidadama henia, mai emu kudouna ibounai. Oi sibona oiemu diba do oi abidadama henia lasi. Oi karaia gaudia ibounai lalonai, Lohiabada do oi laloa, vadaeni ia ese dala maorona, be oi dekenai do ia hadibaia.” (Aonega Herevadia 3:5, 6) Unai bamona idia karaia dainai edia noho dalana ia hanamoa bada, bona unai ese edia dekena taudia edia noho dalana ia hanamoa bada danu. Bona idia diba momokani ‘gabeai do idia abia maurina’ lalonai, taunimanima ibounai be Baibel ena kara maoromaoro taravatudia do idia badinaia.—1 Timoteo 4:8.
[Footnote]
a Inai hereva dekenai ladana ai haidaua.