Ar Jėzus norėjo, kad jo Tėvą visi vadintų vardu? Be abejo. Kai kurie anų dienų religiniai vadovai galbūt manė, kad tarti Dievo vardą būtų šventvagystė. Jėzui toks prietaringas požiūris buvo nepriimtinas. Jis norėjo, kad Tėvo vardas skambėtų kuo plačiau. Prisimink, pavyzdžiui, epizodą, kai jis išvadavo iš demonų vieną vyrą geraziečių krašte. Tenykščiai persigandę prašė Jėzų keliauti iš ten ir jis pasitraukė (Mk 5:​16, 17). Bet kad Dievo vardas plačiai nuskambėtų, paragino išgydytą vyrą: „Eik namo pas saviškius ir papasakok jiems visa, ką Jehova tau padarė“ (Mk 5:19). To paties Jėzus siekia ir šiandien – kad išgarsintume jo Tėvo vardą po visą žemę (Mt 24:14; 28:20). Jeigu taip darome, mūsų Karalius Jėzus džiaugiasi. w24.02 10 ¶10

Kokia laimė, kad šiais sunkiais laikais priklausome prie Jehovos organizacijos! Esame vieningoje tikėjimo brolių ir sesių šeimoje (Ps 133:1). Dievas mums padeda išsaugoti šiltą atmosferą (Ef 5:​33–6:1). Jis duoda įžvalgumo ir išminties, tad išlaikome vidinę ramybę. Tiesa, mūsų ištikimybė Jehovai gali būti stipriai išmėginta. Pavyzdžiui, jei nuvilia kitų trūkumai. Arba jeigu sunkiai sekasi kovoti su savo pačių silpnybėmis. Tad turime likti ištikimi Jehovai, kai (1) įžeidžia bendratikis, (2) nuvilia sutuoktinis, (3) graužiamės dėl savo paties klaidų. w24.03 14 ¶1–2

Gali mokytis iš brolių ir sesių, kurie ėmėsi daugiau nuveikti tarnyboje. Vieni baigė evangelizuotojų tobulinimosi kursus, kiti persikėlė į teritoriją, kur reikia daugiau skelbėjų. Jeigu tau aplinkybės leidžia darbuotis daugiau, būtinai taip ir daryk. Jehovos tarnai noriai imasi naujų užmojų tarnyboje (Apd 16:9). O kaip, jeigu kol kas tokie tikslai nepasiekiami? Nemanyk, kad esi prastesnis už kitus. Svarbiausia tarnauti Dievui pagal savo gebėjimus ir aplinkybes (Mt 10:22). Tavo pastangos liudija, kad ir po krikšto seki Jėzumi (Ps 26:1). w24.03 10 ¶11