DIˈIB MIIMP MÄ NYIˈAK: ¿WIˈIX XYTYUKˈOYˈATÄˈÄNYË DIOSË YˈANAˈAM KYUTUJKËN?
¿Tiko Jesus jëjpˈam tpëjtaˈagyë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën?
Ko Jesus jyukyˈajty yä Naxwiiny, kanäk pëky tijaty tyukniˈˈijxë. Extëm nˈokpëjtakëm, ojts tˈanëëmë ja yˈëxpëjkpëty wiˈix nyuˈkxtäˈäktët, ti mbäät ttundë parë Dios tyukjotkëdäˈägëdët ets wiˈix mbäät yˈittë jotkujk (Matewʉ 6:5-13; Markʉs 12:17; Lukʉs 11:28). Perë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën, yëˈë diˈib mas nyimaytyak (Lukʉs 6:45).
Extëm të nˈijxëm mä jatuˈukpë artikulo, Jesus yajtuunë jyukyˈäjtën mä ojts “tkäjxwaˈxy ja oybyë ayuk diˈibë nyigajxypy ja Diosë kyutujkën” (Lukʉs 8:1). Jesus tyuunë mëjää ets kanäk mëgoˈpx kilometrë ojts ttukˈyoˈoyë yˈit lyugäärë Israel parë tnimaytyakyë tyäˈädë gobiernë. Mä taxkpë Evangelios diˈib nyimaytyakypy tijatyë Jesus tyuun, ja jap tmaytyaˈagyë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën naxy 100, ets may yëˈë diˈibë Jesus këˈëm nyigäjpx. Per kyaj yajkujäˈäyëtyaay tijatyë Jesus myaytyak mä Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën (Fwank 21:25).
¿Tiko Jesus jëjpˈam dyajnäjxyë tyäˈädë Anaˈam Kutujkën? Tim jawyiin, yëˈko yëˈë Dios winˈijxë parë tyunët rey (Isaías 9:6; Lukʉs 22:28-30). Perë Jesus kyaj yëˈëyë tˈëxtääyë kutujkën etsë mëjˈäjtën (Matewʉ 11:29; Markʉs 10:17, 18). Kyaj ojts tkäjpxwaˈkxy ja Anaˈam Kutujkën parë këˈëm ttukˈoyˈatäˈäny, yëˈë duˈun parë ttukˈoyˈatët pënaty mas tsyejpy: ja yˈëxpëjkpëty etsë Tyeety. Ets axtë tyambäät duˈunyëm ttuny.a
¿WIˈIXË JESUSË TYEETY TTUKˈOYˈATÄˈÄNYË ANAˈAM KUTUJKËN?
Jesus tsyejpyë Tyeety amumduˈukjot (Proverbios 8:30; Fwank 14:31). Yëˈë yˈoyˈijxypy wiˈixë Tyeety jyaˈayˈaty, extëm ko tmëdatyë tsojkën, paˈˈayoˈojën ets ko ttunyë tëyˈäjtën (Deuteronomio 32:4; Isaías 49:15; 1 Fwank 4:8). Pääty mëk tˈaxëkˈixy ko Tyeety yajniwäämbety. Extëm ko jäˈäy jyënäˈändë ko Dios kyaj tkuentëty ko naxwinyëdë jäˈäy yˈayoy, ets diˈib mas axëëk, yëˈë ko jyënäˈändë ko yëˈë yajjaˈäjtypy. Tyäˈädë yëˈë ja tuk pëky tiko Jesus ojts “tkäjxwaˈxy ja oybyë ayuk diˈibë nyigajxypy ja tsäjpotmëdë kutujkën”, pesë tyäˈädë Anaˈam Kutujkën yëˈë diˈib yajwäˈätsaambyë Diosë xyëë (Mateo 4:23; 6:9, 10). ¿Wiˈix ttunäˈäny?
Mët yëˈëgyëjxmë Jesusë yˈAnaˈamën, Jyobaa mëjwiin kajaa tijaty dyajtëgatsäˈäny parë ttukˈoyˈatëdë naxwinyëdë jäˈäy. Dyajtëˈëtsäˈänyë winëë. Kyaj nyekyjaˈˈatäˈäny diˈib xyajjëˈëy xyajˈyaxëm, “kyaj yˈokˈijnët ja oˈkën, jëˈëy yaxën o ja pëjk adoˈonën” (Diˈibʉ Jatanʉp [Apocalipsis] 21:3, 4). Ninäˈä jäˈäy kyanekyˈayowäˈäny mä Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën.b
Päätyë Jesus tjantsy nyimaytyäˈäganyë Diosë Kyutujkën, pes yëˈë yajnigëxëˈëgaampy ko Tyeety paˈˈayoop ets myëdäjtypyë mëkˈäjtën (Santya̱ˈa̱gʉ 5:11). Perë tyäˈädë Anaˈam Kutujkën nan tyukˈoyˈatandëbë jäˈäy diˈib kyaj tmastuˈuttë Dios.
¿WIˈIX TTUKˈOYˈATÄˈÄNDË ANAˈAM KUTUJKËN PËNATY KYAJ TMASTUˈUTTË DIOS?
Mä netyë Jesus kyakëdaˈakynyëm yä Naxwiiny, jantsy jeky jyukyˈajty jam tsäjpotm mëdë Tyeety. Ojts tpudëkë parë dyajkojtääytyë tukëˈëyë tijaty jaˈäjtp, extëmë may myëtsäˈä etsë galaxia diˈib yajwindujkypyë tsäjp, etsë tyäˈädë Naxwinyëdë jantsy tsujpë diˈib yajtuktsënäˈäyëp (Kolosʉ 1:15, 16). Per mä tukëˈëyë tijaty ojts dyajkojtë, Jesus yëˈë niˈigyë tsyojkë naxwinyëdë jäˈäy (Proverbios 8:31).
Ko ttsejkyë naxwinyëdë jäˈäy, yëˈë mëjämooyë parë ojts kyäjpxwaˈkxy. Ets jyënany ko päätyë nety të myiny yä Naxwiiny parë tkäjpxwäˈkxäˈäny “ja oybyë ayuk” (Lukʉs 4:18). Perë Jesus tyuun extëm ojts kyäjpxwaˈkxy. Extëm nˈokpëjtakëm, ko tuk grupë jäˈäy tyuˈukmujktë parë tmëdooˈitäˈändë wiˈixë Jesus jyënaˈany, ta “tmëdäjty ja paˈˈayoˈon mët yëˈëjëty, es dyaˈˈagëdaky ja päˈäm jäˈäyëty” (Matewʉ 14:14). Jatëgok, duˈun yˈanmääyë tuˈugë yetyëjk diˈibë nety myëdäjtypy tuˈugë axëk päˈäm: “Pën mtsejpy, mbäädëts xyaˈˈagëdaˈaky”. Ta Jesus tpaˈˈayooy mët ko ttsejky, ets tˈanmääy: “Ntsejpyëts es nyaˈˈagëdäˈägët” (Lukʉs 5:12, 13). Ets ko tˈijxy ja myëtnaymyaayëbë María tjantsy nyijëˈëy tjantsy nyiyaˈaxyë myëgaˈax Lázaro, diˈibë nety të yˈooky, ta “Jesus nyayjäˈäjë jotmaymyëët es yˈamutskˈäjty” ets “jyëëy” yaxy (Fwank 11:32-36). Ta dyajjukypyejky ja Lázaro, oyë nety tyaxk xëëjëp të yˈoˈknë (Fwank 11:38-44).
Jesus nyijäˈäwëbë nety ko ja mëjˈäjtënë diˈib tyuun jeˈeyë tuk tiempë jäˈäy ttukˈoyˈatäˈändë. Ja diˈib yaˈˈagëdak, päˈämbatäämbë nety jatëgok ets ja diˈib yajjukypyëjk oˈk jatëgok. Per nyijäˈäwëbë nety ko tijaty tyunaambyë Dios yˈAnaˈam Kyutujkën, winë xëë nety yajtukˈoyˈatäˈäny. Pääty kyaj jeˈeyë ttuunyë mëjˈäjtën, nanduˈunën tjotmooy ko ojts tkäjpxwaˈkxy “ja oybyë ayuk diˈibë nyigajxypy ja tsäjpotmëdë kutujkën” (Matewʉ 9:35). Ja mëjˈäjtën diˈib tyuun, yëˈë yajnigëxëˈk ti tyunaampy tim tsojkë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën abëtsemy nyaxwinyëdë. Min nˈokˈijxëm wiˈixë Biiblyë tmaytyaˈaky.
Jyëjptëgoyaˈanyë päˈäm.
“Mä tadë tiempë ja wiints yˈijxpëkäˈäny ets ja nat yˈawäˈätsäˈänyë tyatsk. Mä tadë tiempë ja tekymyäˈät kyëxpatäˈäny mumaty extëmë jatsyuˈu, etsë uum kyäjpxëˈëgäˈäny mëdë xondakën.” Ets “ni tuˈuk diˈib tsëënëyäämp kyajënäˈänäˈäny: Pëjkëbëts” (Isaías 33:24; 35:5, 6).
Jyëjptëgoyaˈanyë oˈkën.
“Pënaty jukyˈäjttëp tëyˈäjtën myëët tjaˈˈatäˈändë naxwinyëdë, ets ttuktsëënëyäˈändë xëmëkyëjxm.” (Salmo 37:29.)
“[Dios] jyëënaambyë oˈkën winë xëë winë tiempë, etsë Jyobaa, ja Wintsën diˈib Yajkutujkp yajtëˈëtsaambyë winëë mä niˈamukë jäˈäyë wyiin jyëjp.” (Isaías 25:8.)
Jyukypyëkäˈändë oˈkpë.
“Ja oˈkpëty diˈibë të nyaxtëkëdë myëdowëp kots ëj ngäjxët [...] yëˈë jikypyëkëp.” (Fwank 5:28, 29.)
“Dios dyajjikypyëkäˈäny tëgekyë oˈkpë.” (Apostʉlʉty 24:15.)
Niˈamukë tmëdatäˈändë jyëën tyëjk etsë tyuunk.
“Tkojäˈändë jëën tëjk ets ttuktsëënëyäˈändë, ets tniˈibäˈän tkojäˈändë uubës ets tjëˈxäˈändë tyëëm. Kyaj tyëjkojäˈändë parë wiinkpë ttuktsëënët, kyaj nyiˈibäˈän kyojäˈändë parë wiinkpë tjëˈxët [...] ets pënatyëts të nwinˈixy ttukxondäˈägäˈändë mëjwiin kajaa diˈib të ttuny ja kyëˈë.” (Isaías 65:21, 22.)
Kyaj nyekyjaˈˈatäˈänyë tsip.
“[Dios] yajjëjptëgoyaambyë tsip abëtsemy nyaxwinyëdë.” (Salmo 46:9.)
“Kyaj tkäjpëˈëgäˈändë yˈespäädë tuˈugë nasionk mët ja tuˈugë nasionk, kyaj pën tnekynyiˈëxpëkëyaˈanyë tsip.” (Isaías 2:4.)
Jyaˈˈatäˈänyë käˈäy ukën parë niˈamukë.
“Yëˈë naxwinyëdë dyakäˈänyë tyëëm; Dios, diˈib nDiosˈäjtëm, xykyunuˈkxäˈänëm.” (Salmo 67:6.)
“Jaˈˈatäämbë jeˈxy pëky mëjwiin kajaa yä naxwiiny; tungëjxy kopkëjxy jyamˈatäˈäny jantsy mëjwiin kajaa.” (Salmo 72:16.)
Kyaj nyekyjaˈˈatäˈänyë ayoobë jäˈäy.
“Ayoobë jäˈäy xëmë yajjamyatsäˈäny.” (Salmo 9:18.)
“Yëˈë yaˈˈawäˈätspëtsëmaambyë ayoobë jäˈäy diˈib pyëjktsoobyë naybyudëkë, nanduˈun diˈib moon tujkp ets diˈib kyaj tpääty pën pudëkëdëp. Pyaˈˈayowaampy ja diˈib kyaj ti tmëdaty tjaygyepy ets ja diˈib ayoop, ets ja ayoobë jäˈäyë jyukyˈäjtën yajnitsoˈogaampy.” (Salmo 72:12, 13.)
Extëm të nˈijxëm tukëˈëyë tyäˈädë wandakën, ¿mjaygyujkëbë net tiko Jesus jëjpˈam tpëjtakyë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën? Yëˈë myëtmaytyak niˈamukë pënaty myëdowandë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën, pes nyijäˈäwëbë nety ko yëˈëyë yaˈoyëyaambyë amay jotmay diˈib nmëdäjtëm.
¿Mˈoymyëdoobyë tyäˈädë Diosë wyandakën? Pën duˈun, ¿ti mbäät xytyuny parë niˈigyë xyˈaknijawët ja Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën ets parë xypyäädët ja kunuˈkxën? Mä jatuˈukpë artikulo yaˈˈatsoojëmbitäˈäny.
a Ko mä tyäˈädë artikulo jyënaˈany duˈunyëm ttuny, yëˈë duˈun ko Jesukristë jukypyëjk ets tam tyam tsäjpotm. Ets duˈunyëm mëj dyajnaxyë Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën (Lukʉs 24:51).
b Pën mˈaknijawëyaampy tiko Dios tnasˈixë ayoˈon, ixë liibrë ¿Ti tëyˈäjtën jantsy tukniˈijxëbë Biiblyë? kapitulo 11, diˈib yajpëtsëëmdëbë Jyobaa tyestiigëty.