KUYUUJI 45
WAAÑI 138 Los cabellos blancos, son una hermosa corona
Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa jeʼm in̈an̈pɨgam an̈matyiyaj nɨmyajwɨʼɨp jeʼm Dios iyooxakɨʼɨwiñyaj
«¿Dyaʼ iniityyaj joodon̈oʼoyi jempɨk tsaamiyajam? ¿y dyaʼ iniityyaj kutɨʼɨyɨyoʼoyi iga jaʼyan̈am amtyɨy ityyaj?» (JOB 12:12).
AN̈KEJAYOʼOYI
Siiga tan̈kupɨktaʼmpa Jehová tampɨktson̈taʼmpa kumaykedoʼoyiyaj sɨɨ y tuum ityi dyapɨk kuyajpa jeʼm tannɨgɨyoʼoyijom.
1. ¿Tyiʼiga jempɨk tsaamiyajam wɨap tayooxpaʼtyaj?
IGA tan̈wɨpɨktaʼmiñ tanjɨɨxi tansuntaʼmpa iga tajɨɨxian̈chiʼityamtaiñ. Jeʼm ancianos y tun̈gak cristianos iga mɨjaneyajum espiritualmente wɨap tayooxpaʼtyaj mex iga maaj tsaamiyajam que taɨchtyam. Odoy tanjɨɨstaʼmiñ iga jeʼm ijɨɨxian̈chioʼoyiyaj dyam tyi kumeskuy. Jehová ixunba iga tan̈kumaton̈taʼmiñ jempɨk tsaamiyajam, iga pekam sɨʼ ikuyooxayaj Jehová iniityyajum kutɨʼɨyɨyoʼoyi y joodon̈oʼoyi (Job 12:12).
2. ¿Tyi tan̈kɨʼpin̈taʼmpa yɨʼp kuyujijom?
2 Pekaʼ Jehová ipɨk pɨxiñtyam iga tsaamiyajam idyɨk iga ianmajan̈chiʼiyajiñ y ijɨɨxian̈chiʼiyajiñ jeʼm ikumun. Juʼuts Moisés, David y jeʼm apóstol Juan. Mex iga dyaʼ tumtyi amtyɨy jaʼy ityiyaj y kukakneyaj idyɨk jeʼm iityi, jesɨk dyam idyɨk jaʼyñeʼ kaʼayajpa in̈kiʼmtsakyaj jempɨk dyanam idyɨk jaʼamoyñeyaj. Yɨʼpyaj tres pɨxiñtyam tsaamiyajpɨgam iga tsaam kupɨgoyyaj in̈kejtsakyaj juʼtspɨy tawɨnɨgaʼyba siiga tan̈kupɨkpa Dios, dyaʼ tyi ijoo siiga tamaañityam o tatsaamityamam tantumpɨytyam wɨap tawɨwadaytyam jempɨk jeʼeyaj nɨmyaj. Jeʼyukmɨ Jehová iwat iga jeʼm in̈matyiyaj jaykamyajtaiñ iga wɨaiñ tayooxpaʼttaʼm (Rom. 15:4; 2 Tim. 3:16). Yɨʼp kuyujijom tan̈kɨʼpin̈taʼmpa jeʼm in̈an̈pɨgam an̈matyiyaj iga nɨmyaj yɨʼpyaj tres pɨxiñtyam tsaamiyajpɨgam.
«MIITYTYAʼMPA JAʼYAN̈ TIEMPO»
3. ¿Juʼptam yooxakuy iwat Moisés?
3 Moisés jexpam kaʼ iwɨkuyooxa Jehová. Jeʼ kuyooxaoy juʼuts profeta, juez, escritor y comandante. Iniity idyɨk jaʼyan̈ joodon̈oʼoyi jeʼm iityijom, jeʼyukmɨ wɨa mu iyooxpaʼt jeʼm israelitajyaj iga putyajiñ de Egipto. Iaʼmtyim jeʼm milagros iwatwɨʼɨp Jehová. Jeʼyukmɨ Dios ijɨɨxian̈chiʼ iga ijaykamiñ jeʼm wiñtyipɨk cinco libros itywɨʼɨp Bibliajom, jeʼm Salmo 90 y wɨapsɨ iga ijaytyim jeʼm Salmo 91 y jeʼm libro de Job.
4. ¿Ityam ianmajan̈chiʼ Moisés y tyiʼiga?
4 Jesɨk Moisés iniityum idyɨk ciento veinte iamtyɨy y dyam idyɨk jaʼyñeʼ kaʼaba, in̈tuʼumawat ityumpɨy jeʼm israelitajyaj iga ikjɨɨs tyityam iaʼmneyaj idyɨk y tyityam iñaskaneyaj. Weeñi de jeʼeyaj jesɨk dyanam idyɨk jaʼamoyñeyaj iaʼmyaj juʼptam milagros iwat Jehová y juutypɨk ichiʼ castigo jeʼm egipcios (Éx. 7:3, 4). Wityñeyajtyim idyɨk jeʼm Tsabats lamar an̈kukmɨ y iaʼmyajtyim juutypɨk akkukaʼayyajta jeʼm faraón iejército (Éx. 14:29-31). Y jesɨk nukyajum jeʼm tɨtsɨnaxyukmɨ ijaamyaj juutypɨk Jehová ikuixyaj y ikupujyaj (Deut. 8:3, 4). Y jesɨk dyam idyɨk jaʼyñeʼ iga tɨgɨyyajpam jeʼm naxyukmɨ jempɨk jɨykamayñeyajta, Moisés ianmajan̈chiʼ jeʼm israelitajyaj kun jeʼm in̈an̈pɨgam in̈matyiyaj.a
5. Kun jempɨk nɨmpa Deuteronomio 30:19, 20. ¿Juʼutspɨk ityi ipɨktson̈yajpa idyɨk jeʼm israelitajyaj?
5 ¿Tyi iñɨʼmay Moisés? (Maayɨʼ Deuteronomio 30:19, 20).b Jeʼm israelitajyaj ipɨktson̈yajpa idyɨk tuum wɨbɨk ityi kun jeʼm Jehová ikumaykedoʼoyi y wɨap idyɨk iityyaj jaʼyan̈ tiempo jeʼm naxyukmɨ iga jɨykamayñeyajta. ¡Y juʼuts idyɨk jeʼm nas! ¡Tsaam idyɨk wɨkoom! Moisés iwɨan̈mat juʼutskoom: «Tuum nas iga iniity mɨjtampɨk tɨgan̈juj iga dyaʼ mich in̈watneʼ, wɨtampɨk tɨkyaj iga dyaʼ mich in̈watneʼ, muutɨyaj iga dyaʼ iñtyajneʼ y ñipñiboʼoyiyaj iga dyaʼ mich iññipneʼ» (Deut. 6:10, 11).
6. ¿Tyiʼiga Jehová iaʼmchiʼ iga jeʼm asirios y jeʼm babilonios ikooñwɨyyajiñ Israel?
6 Moisés iñɨʼmay jeʼm israelitajyaj tyi wɨɨ iga iwatyajiñ siiga duroj ityyajtoʼoba jeʼm wɨbɨk naxyukmɨ, ikupɨkyajiñ idyɨk jeʼm Jehová ian̈kiʼmayoʼoyi. Moisés ianmajan̈chiʼ jeʼeyaj iga ikupin̈yajiñ jeʼm ityi, ikumaton̈yajiñ Jehová y iwɨkupɨkyajiñ. Pero jeʼm israelitajyaj dyaʼ kupɨgoyyaj, jeʼyukmɨ Jehová iaʼmchiʼ iga maaj okmɨ jeʼm asirios y jeʼm babilonios iyaʼachwatyajiñ y kooñwɨyyajtaiñ (2 Rey. 17:6-8, 13, 14; 2 Crón. 36:15-17, 20).
7. ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa jempɨk nɨm Moisés? (Aʼmɨtyim jeʼm imagenyaj).
7 ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa? Siiga takupɨgoytyaʼmpa tampɨktson̈taʼmpa tuum wɨbɨk ityi. Juʼutstyim jeʼm israelitajyaj iga dyam idyɨk jaʼyñeʼ tɨgɨyyajpa jeʼm Naxyukmɨ iga Jɨykamayñeyajta, taɨchtyam dyamtyim jaʼyñeʼ tatɨgɨytyaʼmpa jeʼm jomnaxyukmɨ, jempɨk Dios tajɨykamayñetaʼm. Jeem tanaʼmtaʼmpa juutypɨk yɨʼp Nas tsɨʼyba en tuum paraíso (Is. 35:1; Luc. 23:43). Jeʼm Wokkɨʼɨwiñ y jeʼm idemonios dyam ityyajpa jeem (Apoc. 20:2, 3). Dyam ipa jeʼm religión mɨgoyyajpaʼap iga yɨʼp jaama dyaʼ iaʼmchiʼiyajpa iga tun̈gakyaj ikunuʼkyajiñ Jehová (Apoc. 17:16). Dyamtyim itypa jeʼm an̈jagoʼoyiyaj iga tsaam yaʼachwadoyyajpa (Apoc. 19:19, 20). Y jempɨk dyaʼ kupɨgoyyajpa dyatyim tɨgɨyyajpa en jeʼm paraíso (Sal. 37:10, 11). Ityumpɨy jempɨk ityyajpa jeem ikupɨkyajpa jeʼm Jehová ian̈kiʼmayoʼoyiyaj, nawɨnanɨgayyajtaap, natoyyajtaap, naidyayyajtaap confianza y itypa paz (Is. 11:9). ¡Tuum wɨbɨk ityi! Siiga duroj tan̈kupɨktaʼmpa Jehová, dyaʼ numaaj taitytyaʼmpa jaʼyan̈ tiempo, dyam keman takaʼataʼmpa (Sal. 37:29; Juan 3:16).
Siiga tan̈kupɨktaʼmpa Jehová taitytyaʼmpa en jeʼm paraíso, dyaʼ numaaj jaʼyan̈ tiempo, dyam keman takaʼataʼmpa. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 7).
8. ¿Juutypɨk iyooxpaʼt tuum misionero iga ijɨɨskupak jeʼm ityi dyapɨk kuyajpa? (Judas 20, 21).
8 Siiga tanjɨɨskupaknetaʼmpa iga wɨap tañitytyaʼm juchixkej, tayooxpaʼttaʼmpa iga odoy tanjagan̈tsaktaʼmiñ Dios, dyaʼ tyi ijoo juʼp kutɨʼɨchi tanan̈teeñkamoktaʼmpa (maayɨʼ Judas 20, 21). Yɨʼp jɨykamoʼoyi tapɨɨmchiʼiba iga wɨaiñ tan̈kak jeʼm tanjɨɨxi y tantsaguiñ jempɨk wɨap takmalwat. Jeempɨgam iñaskaʼ tuum misionero iga jaʼy kuyooxaoʼoyi en África. Jeʼ nɨm: «Jesɨk an̈kutɨʼɨyɨy iga wɨap idyɨk ampatstogoy jeʼm ityi dyapɨk kuyajpa, an̈waʼgay Jehová iga ayooxpaʼdyiñ an̈kak anjɨɨxi. Jeʼ ayooxpaʼt, jeʼyukmɨ duroj wɨa mu an̈kuyooxa Jehová kun tuum jɨɨxi kuaʼyñewɨʼɨp».
«MIWƗNƗGAʼYBA»
9. ¿Juʼptam kutɨʼɨchiyaj in̈teeñkamok David?
9 Jeʼm an̈jagoʼoyi David jeʼ idyɨk músico, poeta, guerrero y profeta. In̈teeñkamok jaʼyan̈ kutɨʼɨchiyaj. Iga jeʼm an̈jagoʼoyi Saúl ikkaʼatoʼoba idyɨk jaʼyan̈ amtyɨy jaʼy iyamay. Jesɨk David tsɨʼyñeum idyɨk juʼuts an̈jagoʼoyi, eybɨktyim yam, iga jeʼm ijaymaanɨk Absalón ikkaʼatoʼoba idyɨk iga jeegam tsɨʼytyoʼoba juʼuts an̈jagoʼoyi. Mex iga in̈an̈kamok kutɨʼɨchiyaj y tan̈kawat, jeʼ ni keman ijagan̈tsak Dios jexpam kaʼ. Jehová nɨm iga jeʼ idyɨk tuum pɨɨxiñ iga imaymaywadaʼyba jeʼm ianmaj. Jeʼyukmɨ wɨɨ iga tan̈kumaton̈taʼmiñ jempɨk nɨm David (Hech. 13:22; 1 Rey. 15:5).
10. ¿Tyiʼiga David ijɨɨxian̈chiʼ imaanɨk Salomón?
10 Tan̈kɨʼpin̈taʼmiñ jempɨk David iñɨʼmay jeʼm ijaymaanɨk Salomón, iga jeegam idyɨk tsɨʼyba juʼuts an̈jagoʼoyi. Jehová ikupin̈neʼ idyɨk yɨʼp traytyipɨxiñ iga duroj ikuyaʼgɨyiñ jeʼm koosteñoʼoyi kuaʼyñewɨʼɨp y iwadyiñ idyɨk tuum templo (1 Crón. 22:5). Salomón in̈teeñkamokpa idyɨk weeñi kutɨʼɨchiyaj. Tanaʼmtaʼmiñ tyi iñɨʼmay David.
11. ¿Tyi iñɨʼmay David jeʼm imaanɨk Salomón y juutypɨk kupak jeʼm an̈matyiyaj? (1 Reyes 2:2, 3; aʼmɨtyim jeʼm imagenyaj).
11 ¿Tyi iñɨʼmay David? (Maayɨʼ 1 Reyes 2:2, 3).c David iñɨʼmay jeʼm imaanɨk iga siiga ikupɨkpa idyɨk Jehová iwɨnɨgaʼyba jeʼm iityijom y jeempɨgam iwat watyña amtyɨy (1 Crón. 29:23-25). Salomón iwat tuum mɨjpɨk templo, ijaykunuʼk waatyi libros ityyajwɨʼɨp Bibliajom y yooxpadoytyim iga jayyajtaiñ tun̈gakyaj. Tsaam idyɨk ixpɨktaap iga iniity jaʼyan̈ joodon̈oʼoyi y tsaam idyɨk tumiñɨy (1 Rey. 4:34). David iñɨʼmayñeʼ idyɨk Salomón iga numaaj iwɨnɨgaʼyba siiga ikupɨkpa Jehová, pero maaj okmɨ Salomón moj ikoosteñay tun̈gak diosyaj. Jeʼyukmɨ Jehová dyam iyooxpaʼt Salomón, dyam ichiʼ jeʼm joodon̈oʼoyi nasuntapaʼap iga tsɨʼyiñ juʼuts tuum wɨbɨk an̈jagoʼoyi (1 Rey. 11:9, 10; 12:4).
Jeʼm in̈an̈pɨgam an̈matyiyaj iga David iñɨʼmay Salomón tayooxpaʼttaʼmpa iga tan̈kutɨʼɨyɨytyaʼmiñ iga siiga tan̈kupɨktaʼmpa Jehová, jeʼ tachiʼityaʼmpa joodon̈oʼoyi iga tan̈wɨpɨktaʼmin tanjɨɨxi. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 11, 12).d
12. ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa jeʼm an̈matyiyaj nɨmwɨʼɨp David?
12 ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa? Siiga takupɨgoytyaʼmpa tawɨnɨgaytyaʼmpa (Sal. 1:1-3). Jehová dyaʼ tajɨykamaytyaʼmpa iga jespɨytyim tatumiñɨytyaʼmpa y taixpɨktamtaap juʼuts Salomón. Pero siiga tan̈kupɨktaʼmpa tachiʼityaʼmpa jeʼm joodon̈oʼoyi iga wɨaiñ tan̈wɨpɨktaʼm tanjɨɨxi (Prov. 2:6, 7; Sant. 1:5). Jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyiyaj tsaam tayooxpaʼttaʼmpa iga tan̈wɨpɨktaʼmiñ tanjɨɨxi jesɨk tan̈kuaʼmtaʼmpa tuum yooxakuy, juʼtsan̈ takuyujtaʼmpa, tyi tanaʼmtaʼmpa y juutypɨk tampɨktaʼmpa jeʼm tumiñ. Siiga tantsaktaʼmpa iga Dios tajɨɨxian̈chiʼityaʼmiñ, dyaʼ jespɨy tayaʼachataʼmpa (Prov. 2:10, 11). Jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyi tayooxpaʼttaʼmpa iga tanaitytyaʼmiñ wɨtampɨk amigojyaj y tamaymayataʼmiñ kun tanfamilia.
13. ¿Tyi iwat Carmen iga iwɨnɨgaʼyiñ jeʼm iityijom?
13 Carmen iga ity Mozambique, ijɨɨspa idyɨk iga maaj iwɨnɨgaʼyba siiga majnam kuyujpa. Jeʼyukmɨ ijɨɨs iga nɨkpa universidad, moj ikuyujkaʼ Arquitectura. Jeʼ nɨm: «Tsaam idyɨk an̈kusuʼnɨyñeʼ jempɨk sɨʼ an̈kuyujkaʼ, pero tsaam idyɨk atsɨksopspa. Mojpa idyɨk akuyuuji temprano a las siete y media y aputpa idyɨk tsuan̈ a las seis. Jeʼyukmɨ dyam idyɨk ajaya nɨkpa jeʼm an̈tuʼumaaji y akuponaket espiritualmente. An̈kutɨʼɨyɨyñeum idyɨk iga an̈kuyooxatoʼoba wɨsteen omi» (Mat. 6:24). Jeʼ in̈wejpaʼt Jehová y ikuaʼm información jeʼm totjaayijomyaj. ¿Y juʼuts iñɨgay? Jeʼ nɨmpa: «Okmɨ iga anaapa y jeʼm tɨwɨtam ajɨɨxian̈chiʼiyaj, ampɨk anjɨɨxi iga antsakpa jeʼm universidad y moj an̈kuyooxa Jehová a tiempo completo. An̈kutɨʼɨyɨy iga yɨʼbam jeʼ jeʼm maaj wɨbɨk jɨɨxi».
14. ¿Tyi nɨmyaj moisés y David?
14 Moisés y David ityoyyajpa idyɨk Jehová y iwɨjoodon̈yaj iga numaaj tawɨnɨgaʼyba siiga takupɨgoʼyba. Kun jeʼm in̈an̈pɨgam an̈matyiyaj iga nɨmyaj ianmajan̈chiʼiyaj jempɨk sɨʼ idyɨk ikumaton̈yaj iga kupɨgoyyajiñ y duroj ikuyooxayajiñ Jehová. Ikwɨstɨkyaj nɨmyaj iga Jehová dyaʼ iyooxpaʼtpa jempɨk ijagan̈tsakyajpa y dyamtyim chiʼiyajtaap jeʼm kumaykedoʼoyiyaj iga jɨykamayñeyajta. Yɨʼpyaj an̈matyiyaj tsaamtyim tayooxpaʼtyajpa. Jaʼyan̈ amtyɨy okmɨ, tun̈gak Jehová iyooxakɨʼɨwiñ nɨmtyim iga tyiʼiga wɨɨ iga tan̈kupɨktaʼmiñ Dios.
«PƗƗMI AMAYMAYAP»
15. ¿Tyityam iaʼm jeʼm apóstol Juan?
15 Jesús tsaam idyɨk ityoyba jeʼm apóstol Juan (Mat. 10:2; Juan 19:26). Jeʼ juchixkej iwaganasɨ Jesús jeʼm an̈matkuyjom, iaʼm jesɨk iwat jeʼm milagros y dyaʼ ijagan̈tsak. Iwaganaitytyim idyɨk jesɨk akkaʼata y okmɨ iaʼmtyim jesɨk aktsukumnetawum. En jeʼm wiñtyipɨk siglo iaʼm jutsa iga moj jaʼyan̈aajiyaj jeʼm cristianos, dende jesɨk ity idyɨk tuum xutyu grupo hasta jesɨk an̈matta ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ jeʼm wɨtampɨk an̈maatyi (Col. 1:23).
16. ¿Ityam iwɨwadayñeʼ jeʼm cartas ijaywɨʼɨp Juan?
16 Jesɨk dyam idyɨk jaʼyñeʼ kaʼaba jeʼm apóstol Juan, jeʼ ipɨktson̈ jeʼm wɨbɨk xaaja iga ijaykaʼm weeñi jaakayaj de jeʼm Dios in̈maatyi. Ijaykaʼm jempɨk iwatpa Jesucristo (Apoc. 1:1). Ijaykamtyim jeʼm Evangelios iga iñɨɨyi Juan y tres cartas (3 Juan 1). Jeʼm in̈an̈pɨgam carta ijaywɨʼɨp, ikutsaday tuum cristiano iga iñɨɨyi Gayo iga tsaam idyɨk ityoyba y iaʼmpa idyɨk juʼuts tuum imaanɨk espiritual. Peʼm tiempo jeʼm apóstol Juan iniityum idyɨk jaʼyan̈ imanɨktam espirituales. Yɨʼp jaama jeʼm Jesús ikuyujkɨʼɨwiñ tsaam ianmajan̈chiʼiyajpa jempɨk nɨm Juan.
17. Juʼuts nɨmpa 3 Juan 4, ¿tyi tamaymaywatpa?
17 ¿Tyi ijaykaʼm jeʼm apóstol Juan? (Maayɨʼ 3 Juan 4). Juan in̈mat iga jesɨk tan̈kupɨkpa Dios tsaam tamaymayaap. Jesɨk ijay jeʼm in̈an̈pɨgam carta weeñi sɨʼ idyɨk in̈matyaj mɨgoʼoyiyaj y sɨʼ idyɨk iniwekyajta. Pero tun̈gakyaj duroj ikupɨkyajpa idyɨk Jehová y jeʼm ian̈kiʼmayoʼoyiyaj (2 Juan 4, 6). Yɨʼpyaj cristianos kupɨgoyyaj dyaʼ numaaj iga imaymaywatyajpa idyɨk Juan, imaymaywatyajpatyim idyɨk Jehová (Prov. 27:11).
18. ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa jeʼm an̈matyiyaj nɨmwɨʼɨp Juan?
18 ¿Juutypɨk tayooxpaʼttaʼmpa? Siiga dyaʼ tanjagan̈tsaktaʼmpa Jehova tamaymayataʼmpa (1 Juan 5:3).Tammaymaywatpatyim Jehová jesɨk tanakuixtyamtaap iga odoy tammalwattaʼmiñ y jesɨk tampɨktson̈taʼmpa jeʼm nuntapɨk an̈kejayoʼoyi (Prov. 23:15). Jeʼm sɨn̈pɨxiñtyam y taɨchtyam tamaymayataʼmpatyim jesɨk jeʼm tɨwɨtam dyaʼ ijagan̈tsakyajpa Jehová, mex iga sɨʼ in̈an̈kamokyaj tuum kutɨʼɨchi y dyatyim imalwatyajpa (Luc. 15:10). Jesɨk aktogoytyawum ityumpɨy jempɨk in̈jakneʼ jeʼm Wokkɨʼɨwiñ tamaymayataʼmpa iga dyaʼ tanjagan̈tsaktaʼm Jehová (2 Tes. 1:4).
19. ¿Juʼuts in̈jaam tuum yoomtɨwɨ iga iyooxpaʼt tun̈gakyaj? (Aʼmɨtyim jeʼm imagenyaj).
19 Tsaam tamaymaywattaʼmpa jesɨk tanan̈kejaytyaʼmpa tun̈gakyaj jeʼm nuntapɨk an̈kejayoʼoyiyaj. Rachel iga ity en República Dominicana, tsaam ichoowaixpa iga wɨap iyooxpaʼt tun̈gakyaj iga iixpɨkyajiñ Jehová. Jesɨk ijɨɨspa jeʼm imanɨktam espirituales jeʼ nɨmpa: «Dyaʼ wɨap anan̈mat juʼtspɨy amaymaywatpa jesɨk anaʼmpa jeʼm an̈kuyujkɨʼɨwiñyaj iga ityoyyajpa Jehová, iniidyayyajpa confianza y iwatyajpa kukakiyaj jeʼm iityijom. Jempɨk anjaampa pɨɨmi antsoowaixpa dyaʼ tyi ijoo tyityam an̈wat iga wɨaiñ anakkuyujyaj».
Tsaam tamaymaywattaʼmpa iga tanan̈kejayyajpa tun̈gakyaj iga ityoyyajiñ Jehová y ikupɨkyajiñ. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 19).
TAN̈KUPƗKTAʼMIÑ JEʼM IN̈AN̈PƗGAM AN̈MATYIYAJ NƗMYAJWƗʼƗP YƗPYAJ PƗXIÑTYAM
20. Juʼutstyim Moisés, David y Juan, ¿tyityam tan̈wattaʼmpa sɨɨ?
20 Moisés, David, y Juan kukakneyaj idyɨk jeʼm iityiyaj y dyaʼ jeexkom idyɨk ityyaj juʼuts taɨchtyam. Jeʼeyaj ikuyooxayajpa idyɨk jeʼm nuntapɨk Dios y sɨɨ taɨchtyam juʼutstyim jeʼeyaj tanan̈wejpaʼttaʼmpatyim Jehová, tanaidyaytyaʼm confianza, tan̈kuamaytyampatyim jeʼm ijɨɨxian̈chioʼoyi y juʼutstyim yɨʼpyaj pɨxiñtyam tan̈wɨkupɨktaʼmpa iga Jehová ikumayketpa jempɨk ikupɨkyajpa.
21. Siiga tan̈wɨkuman̈ton̈taʼmpa jempɨk nɨm Moisés, David y Juan, ¿juʼptam kumaykedoʼoyiyaj tampɨktson̈taʼmpa?
21 Jeʼyukmɨ tan̈wɨkumaton̈taʼmiñ jeʼm in̈an̈pɨgam an̈matyiyaj iga nɨmyaj yɨʼpyaj pɨxiñtyam tsaamityampɨk y tan̈kupɨktaʼmiñ jeʼm Jehova ian̈kiʼmayoʼoyi. Jeempɨgam tawɨnɨgaytyaʼmpa kun ityumpɨy jempɨk tan̈wattaʼmpa. «Taitytyaʼmpa jaʼyan̈ tiempo», dyam keman takaʼataʼmpa (Deut. 30:20). Y tamaymayataʼmpa iga sɨʼ tammaymaywattaʼm tanJaatun̈ sɨn̈yukmɨpɨk iga ikkupakpa ityumpɨy jeʼm ijɨykamoʼoyiyaj. ¡Dyaʼ wɨap tan̈kujɨɨs ityumpɨy jeʼm kumaykedoʼoyiyaj iga tachiʼityamtaap! (Efes.3:20).
WAAÑI 129 Servimos con aguante
a Jaʼyan̈ israelitajyaj iga iaʼmyaj juutypɨk Jehová iwat jeʼm milagro iga in̈aʼy jeʼm Tsabats lamar, dyaʼ wɨa mu ityɨgɨyyaj jeʼm Naxyukmɨ iga Jɨykamayñeyajta idyɨk (Núm. 14:22, 23). Jehová nɨm iga kukaʼayyajpa idyɨk jeʼm tɨtsɨnaxyukmɨ jempɨk jaykamneyajta iga iniityyajum veinte iamtyɨyyaj o maaj (Num. 14:29). Pero Josué, Caleb, jeʼm Leví itribu y jaʼyan̈yaj jempɨk dyanam idyɨk jaʼamoyñeyaj iaʼmyaj juutypɨk Jehová ikkupak jeʼm ijɨykamoʼoyi jesɨk jeʼm israelitajyaj nasyaj jeʼm río Jordán y tɨgɨyyaj jeʼm Canaán iñaxyukmɨ (Deut. 1:24-40).
b Deuteronomio 30:19,20: 19 Sɨɨ antsakpa jeʼm sɨn̈ y jeʼm nas juʼuts testigos contra mimichtyam iga in̈kupin̈taʼmiñ jeʼm ityi y jeʼm kaʼiʼ, jeʼm kumaykedoʼoyi y jeʼm maldición. Iga wɨaiñ iñitytyaʼm mimichtyam y jeʼm immanɨktam, wɨɨ iga in̈kupin̈taʼmiñ jeʼm ityi. 20 Toytyaʼamɨ Jehová iñDios, kumaton̈taʼamɨ y wɨkupɨktaʼamɨ, iga jeʼ michiʼityaʼmpa iñityi y iwatpa iga miitytyaʼmiñ jaʼyan̈ tiempo jeʼm naxyukmɨ iga Jehová ijɨykamay iga ichiʼiba jeʼm iñjaatun̈wewejtam Abrahán, Isaac y Jacob.
c 1 Reyes 2:2, 3: 2 Ɨch dyam jaʼyñeʼ akaʼaba, naityi pɨɨmi y waatɨ juʼuts tuum pɨɨxiñ. 3 Kupɨɨkɨ Jehová iñDios iga mixɨiñ ityun̈jom, kupɨɨkɨ jeʼm ian̈kiʼmayoʼoyiyaj jempɨk michiʼiñetam y ityumpɨy jempɨk jaykamneta en jeʼm Moisés in̈kiʼmayoʼoyi. Yɨʼɨmpɨgam miwɨnɨgaʼyba kun ityumpɨy jempɨk in̈watpa y jutykej iga miñɨkpa.
d JEMPƗK NASPA IXƗʼ EN JEʼM IMAGENYAJ: Izquierda: David sɨʼ in̈kiʼmtsak jeʼm imaanɨk Salomón. Derecha: Waatyi tɨwɨtam kuyujpa ixɨʼyaj jeʼm Escuela del Servicio de Precursor.