Helpim Ol Pikinini i Gat Hevi Long Lain Gut
DISPELA STORI I KAM LONG MEKSIKO
Steven i gat hevi long ritim gut ol tok. Taim em i save olsem em i mas ritim ol tok long skul, long olgeta taim em i kisim bel pen.
Maria i gat hevi long raitim gut ol tok maski ol tisa i strongim em. Em i mas lusim planti aua long pinisim homwok bilong em.
Noah i save ritim wankain skul wok planti taim. Tasol em i save lusim tingting long ol samting em i bin ritim na em i hatwok long kisim ol gutpela mak.
STEVEN, Maria, na Noah i gat hevi long lain gut. Planti bilong ol manmeri i gat hevi long lain gut, ol i hatwok long ritim gut ol tok. Ol manmeri i gat hevi long ritim gut ol tok (dyslexics), planti taim ol i save paul long ol leta i luk wankain liklik. Narapela hevi long lain gut em hevi long raitim gut ol tok (dysgraphia) na hevi long matematiks (dyscalculia). Tasol planti manmeri em ol i gat hevi long lain gut ol inap wokim gut tingting o kisim kwik save.
Sampela mak bilong hevi bilong lain gut i olsem: ol pikinini i no save lain hariap long toktok, planti taim ol i no inap kolim gut ol tok, ol i save toktok yet olsem bebi, ol i gat hevi long lain long ol leta na namba, ol i paulim ol tok em krai bilong ol i wankain liklik, na ol i hatwok long bihainim ol tok.a
Helpim Pikinini Bilong Yu Long Karim Hevi
Yu inap mekim wanem sapos i luk olsem pikinini bilong yu i gat hevi long lain gut. Pastaim, larim dokta i skelim yau na ai bilong em na yu ken save olsem em i gat hevi long dispela o nogat.b Orait nau kisim ripot bilong dokta. Sapos pikinini bilong yu i gat hevi long lain gut, orait yu mas strongim bel bilong em. Tingim, sapos pikinini i gat hevi long lain gut, dispela i no makim olsem em i no inap save kwik long ol samting.
Sapos i gat, mekim wok long ol spesel program i stap long skul bilong pikinini bilong yu, olsem kisim sampela skul moa bihain long skul i pinis. Askim tisa long helpim yu. Ating pikinini bilong yu inap sindaun long namba wan lain sia bilong klasrum, na kisim sampela haptaim moa long pinisim skul wok bilong em. Tisa inap tokim pikinini long wok em i mas mekim na raitim tu long wanpela notbuk samting, na tisa inap larim pikinini long kolim ol bekim bilong tes. Ol pikinini i gat hevi long lain gut, planti taim ol i save lusim tingting long ol samting ol i mas mekim na ol i no putim gut ol skul buk samting, olsem na i gutpela sapos ol i gat tupela kopi bilong ol skul buk na ol i ken yusim wanpela long haus. Na tu, long skul na long haus ol inap mekim wok long kompiuta i gat program bilong sekim ol tok olsem ol i spelim stret o nogat.
Long olgeta de inap liklik hap taim papamama i ken ritim ol buk samting wantaim pikinini. Sapos pikinini i gat hatwok long ritim stret ol tok, orait em i ken ritim ol tok long maus na yu ken harim na stretim. Pastaim yu yet i ken ritim ol tok long maus, na pikinini i ken lukluk tasol long ol tok yu ritim. Orait nau, yutupela wantaim i ritim strong ol wankain tok. Bihain larim pikinini yet i ritim ol tok. Larim em i putim wanpela rula aninit long ol wan wan lain em i ritim, na yusim kala pen long makim ol tok i hatwok long kolim. Yu inap mekim dispela wok inap 15 minit long olgeta de.
Yu inap lainim pikinini long matematiks long rot bilong mekim sampela wok olsem skelim plaua na suga samting taim yu wokim kek samting, o mekim wok long meta taim yu mekim sampela wok kapenta, o taim yu go baim ol samting long stua. Graf pepa na ol piksa inap helpim pikinini long lain long matematiks. Sapos pikinini i hatwok long raitim gut ol tok, mekim wok long pepa i gat ol lain long en na ol pensil i raitim strong ol tok. Sapos yu putim ol leta i gat magnet long bokis ais, dispela inap helpim pikinini long lain long pasin bilong spelim stret ol tok.
Na i gat sampela samting moa bilong helpim ol pikinini i gat ADHD. Paslain long toktok long wanpela pikinini i gat hevi long putim gut tingting long wanpela samting, lukluk long ai bilong pikinini. Painim ol ples we i no gat planti nois na pikinini i ken mekim homwok, na larim pikinini i malolo planti taim. Sapos pikinini i gat hevi long i stap isi, givim sampela wok long em, olsem rekim ol lip.
Ol Gutpela Samting Inap Kamap
Ol pikinini i gat strong na save bilong mekim sampela wok, olsem na strongim ol long mekim wok long dispela save. Tok amamas na praisim olgeta wok ol i mekim, maski em liklik wok tasol. Skelim wanpela bikpela wok i go liklik liklik na i isi moa long mekim, na pikinini i ken amamas taim wok i kamap gutpela. Droim ol piksa long ol wok em i mas mekim bilong pinisim wanpela bikpela wok.
Em i bikpela samting long ol yangpela i save gut long rit, rait, na matematiks. Yu ken save olsem sapos yu strongim na helpim pikinini, em inap long lain gut—ating pasin bilong em long lainim ol samting bai i no wankain long ol narapela pikinini na em bai kisim longpela taim liklik long mekim.
[Ol Futnot]
a Planti pikinini i gat hevi long lain gut, ol i gat narapela hevi tu, em Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD). Ol pikinini i gat dispela hevi ol i hatwok long stap isi, ol i mekim kwik ol samting, na ol i hatwok long putim gut tingting long ol tok. Lukim Awake! bilong Februeri 22, 1997, pes 5-10; na Kirap! bilong Mas 8, 1997, pes 17, 18.
b Long dispela stori planti taim mipela i toktok long ol mangi, long wanem, planti mangi moa i gat hevi long ritim gut ol tok na ol i hatwok long i stap isi, winim ol pikinini meri inap 3-pela taim.
[Blok long pes 17]
HEVI LONG LAIN GUT I KAMAPIM OL GUTPELA SAMTING
“Taim mi lukim ol tok long wanpela pes, ol i luk olsem kain kain lain i krungut nabaut. I kain olsem narapela tok ples. Mi no klia gut long ol tok inap long wanpela i ritim strong na mi harim. Ol tisa i ting mi les, o mi no rispektim ol, o mi no wok strong, o mi no putim gut yau long ol tok. Tasol dispela i no tru, nogat. Mi putim gut yau na mi trai hat tru, tasol mi no inap long rit na rait. Ol narapela wok, olsem matematiks, i no bin hatwok long mi. Taim mi stap pikinini, kwiktaim mi lain long ol spot, wok kapenta samting, droim ol piksa, na ol narapela wok mi ken mekim long han. Mi inap mekim gut ol wok we i no gat wok long mi mas rit na rait.
“Bihain, mi mekim wok long han bilong mi, olsem na mi mekim wok konstraksen. Long dispela rot mi mekim wok konstraksen bilong ol Witnes Bilong Jehova long 5-pela kantri. Mi mas wok hat tru long ritim ol tok, olsem na mi save tingim planti samting mi ritim. Mi wanpela sumatin bilong Baibel, olsem na dispela i helpim mi gut tru, na moa yet long wok Kristen bilong mi long autim tok. Mi no save tingim dispela hevi long lain gut olsem samting nogut, nogat, mi ting dispela i kamapim ol gutpela samting.”—Peter, em i gat hevi long ritim gut ol tok na em i mekim wok autim tok fultaim olsem wanpela Witnes Bilong Jehova.
[Piksa long pes 16]
Ol pikinini i save gut long droim ol piksa bilong tingim ol tok taim ol i putim gut yau