IŠĖJIMO KNYGA

1 Štai vardai Izraelio sūnų, atkeliavusių drauge su Jokūbu į Egiptą. Visi jie atsikėlė su savo šeimynomis:+ 2 Rubenas, Simeonas, Levis ir Judas;+ 3 Isacharas, Zabulonas ir Benjaminas; 4 Danas ir Naftalis; Gadas ir Ašeras.+ 5 Iš viso iš Jokūbo kilo* 70 žmonių; Juozapas jau buvo Egipte.+ 6 Ilgainiui mirė Juozapas+ ir visi jo broliai, išmirė ir visa ana karta. 7 Izraelitai buvo labai vaisingi, jų sparčiai daugėjo. Tauta greitai augo, darėsi vis galingesnė ir pripildė visą šalį.+

8 Laikui bėgant Egipte iškilo kitas valdovas. Apie Juozapą jis nieko nežinojo. 9 „Žiūrėkite, – sakė jis savo žmonėms, – Izraelio tauta už mus gausesnė ir galingesnė.+ 10 Imkimės prieš juos kokios nors gudrybės! Antraip jų ir toliau daugės, o kilus karui, susivieniję su mūsų priešais, jie kovos prieš mus ir pabėgs iš mūsų krašto.“

11 Taigi buvo paskirti prižiūrėtojai, kad spaustų izraelitus prie darbų.+ Izraelitai statė Pitomą ir Ramzį+ – miestus faraono gėrybėms sandėliuoti. 12 Tačiau kuo labiau egiptiečiai juos engė, tuo labiau jų gausėjo ir tuo labiau jie plito. Egiptiečiams izraelitai tiesiog kėlė siaubą.+ 13 Tad jie dar labiau spaudė izraelitus vergiškai dirbti,+ 14 ir šiems gyvenimas visai apkarto. Jie dirbo prie molio ir plytų, plūkėsi laukuose. Egiptiečiai krovė izraelitams įvairiausius vergiškus darbus.+

15 Vėliau Egipto valdovas dviem hebrajų pribuvėjoms, Šifrai ir Pūvai, įsakė: 16 „Padėdamos hebrajei gimdyti+ ir stebėdamos ją gimdymo kėdėje, žiūrėkite, kas gims: jei berniukas, jį nužudykite, jei mergaitė, palikite gyvą.“ 17 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir Egipto valdovo nurodymui nepakluso. Jos palikdavo berniukus gyvus.+ 18 Tada Egipto valdovas pasikvietė pribuvėjas ir paklausė: „Kodėl paliekate berniukus gyvus?“ – 19 „Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, – atsakė šios faraonui. – Jos stiprios ir pagimdo pribuvėjai dar nespėjus ateiti.“

20 Užtat pribuvėjoms Dievas buvo maloningas, o tauta darėsi vis gausesnė ir stipresnė. 21 Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, jis apdovanojo jas palikuoniais. 22 Galiausiai faraonas visiems savo žmonėms įsakė: „Visus hebrajų naujagimius berniukus meskite į Nilą, o mergaites palikite gyvas.“+

2 Maždaug tuo metu vienas vyras iš Levio namų vedė moterį iš Levio giminės.+ 2 Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Matydama, kad berniukas labai gražus, tris mėnesius jį slėpė.+ 3 Kai slėpti vaiką pasidarė nebeįmanoma,+ ji paėmė papiruso pintinę, ištepė bitumu ir derva ir, paguldžiusi joje vaikelį, paliko Nilo pakrantėje tarp nendrių. 4 O berniuko sesuo+ stovėjo atokiai ir žiūrėjo, kas su juo bus.

5 Netrukus prie Nilo nusimaudyti atėjo faraono duktė; jos tarnaitės vaikštinėjo paupiu. Nendrėse ji pastebėjo pintinę ir tuojau paliepė savo vergei ją atnešti.+ 6 Nudengusi pintinę, pamatė verkiantį berniuką. Jai pagailo vaikelio. „Tai hebrajų kūdikis“, – tarė ji. 7 Tada vaikelio sesuo faraono dukters paklausė: „Gal man nueiti ir pakviesti kokią hebraję, kad žindytų šitą kūdikį?“ – 8 „Pakviesk“, – atsakė faraono duktė. Mergaitė tuojau nuskubėjo ir pašaukė vaikelio motiną.+ 9 Faraono duktė moters paprašė: „Paimk šį kūdikį ir žindyk jį man. Aš tau atsilyginsiu.“ Ji paėmė kūdikį ir tapo jo žindyve. 10 Vaikui paaugus, atvedė jį pas faraono dukterį ir jis tapo jos sūnumi.+ Faraono duktė pavadino berniuką Moze*, sakydama: „Aš ištraukiau jį iš vandens.“+

11 Kartą Mozė, jau būdamas suaugęs*, nuėjo aplankyti savo brolių, nešančių sunkią vergystės naštą.+ Jis pamatė, kaip vienas egiptietis muša jo brolį hebrają. 12 Apsidairęs, ar nieko aplink nėra, užmušė tą egiptietį ir užkasė smėlyje.+

13 Kitą dieną eidamas jis pamatė du hebrajus besimušant. „Kodėl muši savo bičiulį?“ – paklausė kaltojo.+ 14 Šis atrėžė: „Kas tave paskyrė mūsų valdovu ar teisėju? Gal ketini ir mane nužudyti, kaip nužudei aną egiptietį?“+ Mozė nusigando. „Vadinasi, viskas jau žinoma“, – pagalvojo jis.

15 Apie tai išgirdo ir faraonas. Jis norėjo Mozę nužudyti, bet šis nuo faraono pabėgo į Midjano kraštą.+ Priėjęs vieną šulinį, Mozė prie jo atsisėdo. 16 Midjano kunigas+ turėjo septynias dukteris. Kaip tik tuo metu jos atėjo prie šulinio semti vandens, norėdamos pripilti lovius ir pagirdyti savo tėvo kaimenę. 17 Bet, kaip dažnai būdavo, atėjo piemenys ir jas nuvarė. Mozė pakilęs padėjo merginoms*, pagirdė jų kaimenę. 18 Kai jos grįžo pas savo tėvą Reuelį*,+ šis nustebęs paklausė: „Kodėl šiandien grįžote taip anksti?“ 19 Merginos atsakė: „Vienas egiptietis+ apgynė mus nuo piemenų. Jis netgi prisėmė vandens ir pagirdė kaimenę.“ – 20 „Kur jis yra? Kodėl jį palikote? – paklausė tėvas. – Pakvieskite, tepasivaišina su mumis.“ 21 Taip Mozė liko gyventi pas tą vyrą. Šis atidavė jam į žmonas savo dukterį Ciporą.+ 22 Ji pagimdė Mozei sūnų ir jis pavadino jį Geršomu*,+ sakydamas: „Esu svetimšalis, gyvenu svetimoje žemėje.“+

23 Praėjo daug laiko*. Egipto valdovas mirė,+ bet izraelitai ir toliau turėjo nešti vergystės jungą. Jie dejavo ir skundėsi, ir jų pagalbos šauksmas pasiekė Dievą.+ 24 Dievas išgirdo jų dejones+ ir prisiminė sandorą, kurią buvo sudaręs su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.+ 25 Taigi Dievas pažvelgė į izraelitus, atkreipė dėmesį, kaip jie kenčia.

3 Mozė ėmėsi ganyti savo uošvio Jetro,+ Midjano kunigo, kaimenę. Sykį jis varė gyvulius į vakarinę dykumos pusę ir atėjo iki Dievo kalno, iki Horebo.+ 2 Ten jam pasirodė Jehovos angelas degančio dygiakrūmio liepsnose.+ Matydamas, kad krūmas dega ir nesudega, 3 Mozė tarė sau: „Eisiu to neįprasto reginio pažiūrėti. Įdomu, kodėl tas krūmas nesudega.“ 4 Pamatęs, kad Mozė eina artyn, Jehova pašaukė jį iš dygiakrūmio: „Moze! Moze!“ – „Aš čia“, – atsiliepė šis. 5 Dievas tarė: „Arčiau nebeik. Nusiauk sandalus, nes žemė, ant kurios stovi, yra šventa.“

6 Jis kalbėjo: „Aš esu tavo protėvių* Dievas – Abraomo Dievas,+ Izaoko Dievas+ ir Jokūbo Dievas.“+ Mozė prisidengė veidą, nes bijojo į Dievą pažvelgti. 7 Jehova tęsė: „Aš mačiau, kaip mano tauta vargsta Egipte, ir girdėjau, kaip jie skundžiasi engėjų spaudžiami prie darbo. Gerai žinau, kaip jie kenčia.+ 8 Aš atėjau išvaduoti jų iš egiptiečių rankų+ ir išvesti iš tos šalies į gerą, erdvų kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių kraštą.+ 9 Izraelio žmonių šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau, kaip negailestingai egiptiečiai juos engia.+ 10 Taigi dabar siunčiu tave pas faraoną – tu išvesi Izraelį, mano tautą, iš Egipto.“+

11 Mozė tarė Dievui: „Kas aš toks, kad galėčiau eiti pas faraoną ir išvesti izraelitus iš Egipto?“ 12 Dievas atsakė: „Aš būsiu su tavimi.+ Tu išvesi tautą iš Egipto ir jūs garbinsite Dievą ant šito kalno.+ Tai bus tau įrodymas*, kad aš tave siunčiau.“

13 Mozė Dievo klausė: „Jeigu aš eisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas siuntė mane pas jus’, ir jie manęs paklaus: ‘Koks jo vardas?’,+ ką turėsiu jiems atsakyti?“ 14 Dievas atsakė Mozei: „Aš būsiu, kuo norėsiu būti.“+ Ir pridūrė: „Izraelitams pasakysi štai ką: ‘„Aš būsiu“ siuntė mane pas jus.’“+ 15 Dievas Mozei toliau kalbėjo:

„Štai ką sakysi izraelitams: ‘Jehova, jūsų protėvių Dievas – Abraomo Dievas,+ Izaoko Dievas+ ir Jokūbo Dievas,+ – siuntė mane pas jus.’ Tai mano amžinas vardas.+ Šiuo vardu būsiu vadinamas* per kartų kartas. 16 O dabar eik, sukviesk Izraelio seniūnus ir sakyk jiems: ‘Man apsireiškė Jehova, jūsų protėvių Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, ir pasakė: „Aš atkreipiau dėmesį į jus+ ir į tai, kaip su jumis elgiamasi Egipte. 17 Todėl pažadu išvaduoti jus+ iš egiptiečių priespaudos ir nuvesti į kanaaniečių, hetitų, amoritų,+ perizų, hivų ir jebusiečių kraštą+ – kraštą, tekantį pienu ir medumi.“’+

18 Jie paklausys tavo balso+ ir tu drauge su Izraelio seniūnais nueisi pas Egipto valdovą. Sakysite jam: ‘Mus aplankė Jehova, hebrajų Dievas.+ Tad prašome leisti mums keliauti trijų dienų kelią į dykumą, kad galėtume aukoti Jehovai, savo Dievui, aukas.’+ 19 Žinau, kad Egipto valdovas jūsų neišleis, kol nebus galingos rankos priverstas,+ 20 todėl pakelsiu ranką ir smogsiu Egiptui – padarysiu ten nepaprastų darbų. Tada jis leis jums išeiti.+ 21 Aš nuteiksiu egiptiečius taip, kad jie bus jums palankūs, ir išeisite ne tuščiomis.+ 22 Moterys paprašys savo kaimynių ir tų, kurios bus pas jas apsistojusios, sidabro ir aukso dirbinių, taip pat drabužių. Jais aprengsite savo sūnus ir dukteris. Taip jūs apiplėšite egiptiečius.“+

4 Mozė atsakė: „O jeigu jie manimi netikės ir mano balso neklausys?+ Juk jie gali sakyti: ‘Jehova tau neapsireiškė.’“ 2 Jehova jo paklausė: „Ką laikai rankoje?“ – „Lazdą“, – atsakė šis. 3 „Mesk ją ant žemės“, – paliepė Dievas. Mozė numetė lazdą ir ji pavirto gyvate;+ Mozė atšoko nuo jos. 4 Jehova tarė: „Ištiesk ranką ir stverk ją už uodegos.“ Mozė stvėrė gyvatę ir ši jo rankoje vėl atvirto į lazdą. 5 Tada Dievas tarė: „Tai padarysi, idant jie patikėtų, kad tau apsireiškė Jehova,+ jų protėvių Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.“+

6 Jehova jam toliau kalbėjo: „Nagi, kišk ranką sau į užantį.“ Mozė įkišo ranką į užantį, o kai ištraukė, ji buvo visa raupsuota, balta kaip sniegas.+ 7 Dievas paliepė: „Darsyk kišk ranką į užantį.“ Šis įkišo ranką į užantį ir kai ištraukė, ji buvo švari, kaip ir visas kūnas. 8 „Jeigu jie tavimi netikės ir jų neįtikins pirmasis ženklas, tikrai įtikins antrasis,+ – pasakė Dievas. – 9 O jei nepatikėtų netgi šiais dviem ženklais ir tavo balso neklausytų, pasemsi iš Nilo vandens ir išpilsi jį ant žemės. Tas vanduo, kurį pasemsi iš Nilo, išpiltas ant žemės pavirs krauju.“+

10 Tada Mozė tarė Jehovai: „O Jehova, aš niekada nebuvau iškalbus – nei anksčiau, nei dabar, tau kalbantis su savo tarnu. Aš juk žmogus lėtos kalbos*, mano liežuvis nerangus.“+ 11 Jehova jam atsakė: „Kas gi davė žmogui burną? Ir kas padaro jį nebylį ar kurčią, regintį ar aklą? Argi ne aš, ne Jehova? 12 Tad dabar eik. Aš būsiu su tavimi tau kalbant* ir pamokysiu, ką turi sakyti.“+ – 13 „O Jehova, malonėk siųsti ką nors kitą, ką tik nori“, – prašė Mozė. 14 Jehova užsirūstino ant Mozės ir pasakė: „Tu juk turi brolį, levitą Aaroną.+ Žinau, kad tas vyras labai iškalbus. Jis kaip tik eina tavęs pasitikti ir labai džiaugsis* tave išvydęs.+ 15 Viską jam papasakosi ir perduosi mano žodžius.+ Aš būsiu su tavimi ir su juo, kai kalbėsite,+ ir pamokysiu, ką turite daryti. 16 Aaronas kalbėsis su žmonėmis už tave. Jis bus tavo burna, o tu būsi jam tarsi Dievas*.+ 17 Paimk į ranką šią lazdą – ja darysi ženklus.“+

18 Sugrįžęs pas savo uošvį Jetrą,+ Mozė paprašė: „Leisk man keliauti pas brolius į Egiptą. Turiu grįžti ir pažiūrėti, ar jie dar gyvi.“ – „Eik ramybėje“, – atsakė Jetras. 19 Mozei tebesant Midjane, Jehova tarė: „Grįžk į Egiptą, nes visi, kurie norėjo tave nužudyti*, jau mirę.“+

20 Mozė užsodino savo žmoną ir sūnus ant asilo ir leidosi atgal į Egipto žemę. Jis pasiėmė ir Dievo lazdą. 21 Jehova Mozei tarė: „Kai sugrįši į Egiptą, faraono akivaizdoje būtinai padaryk visus stebuklus, kuriuos įgalinau tave padaryti.+ Tačiau aš leisiu jo širdžiai užkietėti*,+ ir jis žmonių neišleis.+ 22 Faraonui perduosi tokį žodį: ‘Štai ką sako Jehova: „Izraelis yra mano sūnus, mano pirmagimis.+ 23 Aš tau įsakau: leisk mano sūnui išeiti, kad galėtų mane pagarbinti. Jeigu neišleisi, atimsiu gyvybę tavo sūnui, tavo pirmagimiui.“’“+

24 Kelionės metu, jiems sustojus nakvynės, štai pasirodė Jehova*+ ir norėjo jį nužudyti,+ 25 tačiau Cipora+ čiupo titnagą*, apipjaustė savo sūnų ir jo apyvarpe palietė jam* kojas. „Tai todėl, kad tu esi mano kraujo jaunikis“, – tarė ji. 26 Tada jis jį paleido. Žodžius „kraujo jaunikis“ Cipora pasakė dėl apipjaustymo.

27 Jehova Aaronui paliepė: „Keliauk į dykumą pasitikti Mozės.“+ Šis iškeliavo ir pasitikęs jį prie Dievo kalno+ pasveikino pabučiavimu. 28 Mozė persakė Aaronui visus žodžius, kuriuos Jehova, jį siųsdamas, jam kalbėjo,+ taip pat papasakojo, kokius ženklus įsakė padaryti.+ 29 Tada Mozė drauge su Aaronu nuėjo ir sukvietė visus Izraelio seniūnus.+ 30 Aaronas perdavė jiems visus žodžius, kuriuos Jehova Mozei kalbėjo; tautiečių akivaizdoje jis parodė visus anuos ženklus.+ 31 Žmonės jais patikėjo.+ Išgirdę, kad Jehova atkreipė į juos dėmesį+ ir kad pastebėjo jų vargus,+ izraelitai parpuolė ant kelių ir nusilenkė.

5 Mozė su Aaronu nuėjo pas faraoną ir tarė: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad ji galėtų dykumoje surengti šventę mano garbei.’“ 2 Bet faraonas atsakė: „Kas tas Jehova,+ kad turėčiau jo klausyti ir išleisti Izraelį?+ Nepažįstu aš jokio Jehovos ir nė nemanau Izraelio išleisti.“+ 3 Tada aniedu tarė: „Mus aplankė hebrajų Dievas. Prašome leisti mums keliauti trijų dienų kelią į dykumą ir aukoti mūsų Dievui Jehovai aukas,+ kad jis nesiųstų mums kokios ligos ar nepakeltų prieš mus kalavijo.“ 4 Egipto valdovas atsakė: „Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo darbų?! Grįžkite prie plytų*!“+ 5 Jis tęsė: „Ar nematote, kiek daug tų žmonių gyvena krašte? O jūs norite atleisti juos nuo darbo!“

6 Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų vadovams ir jų padėjėjams: 7 „Nebeduokite žmonėms šiaudų plytoms dirbti.+ Tegul eina ir patys prisirenka. 8 O plytų reikalaukite tiek pat, kiek ir anksčiau. Kiekio nesumažinkite, nes jie dykinėja, todėl ir rėkia: ‘Leisk mums eiti ir aukoti Dievui aukas!’ 9 Spauskite juos prie darbo, kad būtų užsiėmę. Tada neklausys visokių prasimanymų.“

10 Taigi darbų vadovai+ su savo padėjėjais nuėjo ir pranešė žmonėms: „Štai ką sako faraonas: ‘Šiaudų nebegausite. 11 Eikite ir patys prisirinkite, iš kur tik norite, bet plytų turite padirbti tiek pat, kiek ir anksčiau.’“ 12 Žmonės pasklido po visus Egipto laukus rinkti ražienose šiaudų. 13 „Kasdien turite padaryti tiek pat, kiek ir tada, kai gaudavote šiaudų“, – reikalavo darbų vadovai. 14 Savo padėjėjus, kuriuos buvo paskyrę iš Izraelio sūnų, faraono darbų prižiūrėtojai nuplakė.+ „Kodėl nei vakar, nei šiandien nepadirbote nustatyto kiekio plytų, kaip kad anksčiau padirbdavote?!“ – klausė jie.

15 Izraelio sūnūs, darbų vadovų padėjėjai, nuėjo ir skundėsi faraonui: „Kodėl taip elgiesi su savo tarnais? 16 Mums neduoda šiaudų ir vis tiek reikalauja: ‘Dirbkite plytas!’ Tavo žmonės muša tavo tarnus, nors dėl visko patys kalti!“ 17 Bet faraonas į tai atsakė: „Jūs dykinėjate, neturite ką veikti,+ todėl ir sakote: ‘Leisk mums eiti ir aukoti Jehovai aukas.’+ 18 Nešdinkitės! Prie darbo! Šiaudų negausite, bet plytų vis tiek privalote padirbti tiek pat.“

19 Išgirdę atsakymą „kasdienio plytų skaičiaus nemažinsite“, darbų vadovų padėjėjai suprato, kad yra pakliuvę į didelę bėdą. 20 Išėję iš faraono rūmų jie sutiko Mozę su Aaronu, stovinčius lauke ir jų laukiančius, 21 ir iškart juos užsipuolė: „Temato Jehova, ką padarėte, ir tegul jus teisia! Juk jūs ant mūsų užtraukėte faraono ir jo tarnų neapykantą! Įdavėte jiems kalaviją į rankas, kad mus išžudytų!“+ 22 Tada Mozė kreipėsi į Jehovą: „Jehova, kodėl užtraukei šiems žmonėms tokią nelaimę?! Kodėl išvis mane siuntei?! 23 Juk nuo to laiko, kai stojau faraono akivaizdoje kalbėti tavo vardu,+ su šia tauta jis elgiasi vis blogiau,+ o tu jos negelbėji.“+

6 Taigi Jehova Mozei tarė: „Dabar tu pamatysi, ką aš padarysiu faraonui.+ Galingos rankos priverstas jis paleis juos, galingos rankos priverstas varu juos išvarys iš savo krašto.“+

2 Dievas kalbėjo Mozei: „Aš esu Jehova. 3 Abraomui, Izaokui ir Jokūbui apsireiškiau kaip visagalis Dievas,+ tačiau vardu Jehova+ nedaviau jiems savęs pažinti.+ 4 Taip pat sudariau su jais sandorą, kad atiduosiu jiems Kanaano kraštą – kraštą, kuriame jie gyveno kaip svetimšaliai.+ 5 Aš išgirdau, kaip mano tauta Izraelis vaitoja egiptiečių vergijoje, aš atsimenu savo sandorą.+

6 Todėl sakyk izraelitams: ‘Aš esu Jehova ir aš išvaduosiu jus iš egiptiečių jungo, išgelbėsiu iš vergystės;+ pakelsiu ranką, bausiu juos sunkiomis bausmėmis ir jus atsiimsiu.+ 7 Priimsiu jus ir būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas.+ Ir jūs žinosite, kad aš esu Jehova – jūsų Dievas, kuris išvadavo jus iš Egipto jungo. 8 Nuvesiu jus į kraštą, kurį prisiekiau* atiduoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. Tą kraštą atiduosiu jums, jis bus jūsų nuosavybė.+ Aš esu Jehova.’“+

9 Šiuos žodžius Mozė perdavė izraelitams, bet jie nenorėjo nieko girdėti, nes sunki vergystė buvo palaužusi jiems dvasią.+

10 Jehova Mozei tarė: 11 „Eik pas faraoną, Egipto valdovą, ir jam sakyk, kad išleistų izraelitus iš savo krašto.“ – 12 „Manęs net izraelitai neklauso,+ tai kaipgi paklausys faraonas? Juolab kad aš neaiškiai kalbu*“,+ – sakė Mozė Jehovai. 13 Tačiau Jehova Mozei ir Aaronui pakartojo, kokius įsakymus šie turi perduoti izraelitams ir faraonui, Egipto valdovui, idant išvestų izraelitus iš Egipto žemės.

14 Štai jų protėvių šeimų vyriausieji. Izraelio pirmagimio Rubeno+ sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.+ Šios giminės kilo iš Rubeno.

15 Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius.+ Šios giminės kilo iš Simeono.

16 O štai vardai Levio+ sūnų (iš jų kilo levitų giminės): Geršonas, Kehatas ir Meraris.+ Levis gyveno 137 metus.

17 Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis (jie buvo giminių vyriausieji).+

18 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.+ Kehatas gyveno 133 metus.

19 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis.

Tai yra Levio sūnų giminės ir jų palikuoniai.+

20 Amramas vedė savo tėvo seserį Jochebedą.+ Ji pagimdė jam Aaroną ir Mozę.+ Amramas gyveno 137 metus.

21 Iccharo sūnūs: Korachas,+ Nefegas ir Zichris.

22 Uzielio sūnūs: Mišaelis, Elcafanas+ ir Sitris.

23 Aaronas vedė Aminadabo dukterį Elišebą, Nachšono+ seserį. Ji pagimdė jam Nadabą, Abihuvą, Eleazarą ir Itamarą.+

24 Koracho sūnūs: Asiras, Elkana ir Abiasafas.+ Tai korachų giminės.+

25 Aarono sūnus Eleazaras+ vedė vieną iš Putielio dukterų. Ji pagimdė jam Finehasą.+

Šie vyrai, giminių vyriausieji, kilo iš Levio sūnų.+

26 Tokia yra giminė, iš kurios kilo Aaronas ir Mozė – tie patys, kuriems Jehova liepė: „Išveskite Izraelio tautą iš Egipto krašto, būrį po būrio*.“+ 27 Tai tie patys Mozė ir Aaronas, kurie pareikalavo, kad faraonas, Egipto valdovas, leistų išvesti izraelitus iš Egipto.+

28 Taigi tą dieną Jehova kalbėjosi su Moze Egipto žemėje 29 ir tą dieną Jehova Mozei tarė: „Aš esu Jehova. Perduok faraonui, Egipto valdovui, visa, ką tau sakau.“ – 30 „Bet aš neaiškiai kalbu*, – atsakė Mozė Jehovos akivaizdoje. – Nejau faraonas manęs klausysis?“+

7 Jehova Mozei pasakė: „Štai padariau tave Dievu faraonui, o Aaronas, tavo brolis, bus tavo pranašas.+ 2 Tu perduosi savo broliui Aaronui visa, ką tau įsakysiu, o jis kalbės faraonui, ir galiausiai šis išleis izraelitus iš savo šalies. 3 Aš leisiu faraono širdžiai užkietėti*+ ir padarysiu daug ženklų ir stebuklų Egipto šalyje.+ 4 Faraonas tavęs neklausys, tačiau aš uždėsiu ranką ant Egipto, bausiu jį sunkiomis bausmėmis ir išvesiu savo būrius, savąją tautą Izraelį, iš Egipto krašto.+ 5 Kai pakelsiu ranką prieš Egiptą ir išvesiu iš ten izraelitus, egiptiečiai sužinos, kad aš esu Jehova.“+ 6 Mozė su Aaronu padarė visa, ką Jehova jiems įsakė. Viską jie taip ir padarė. 7 Kai jiedu nuėjo kalbėtis su faraonu, Mozei buvo 80 metų, o Aaronui – 83.+

8 Jehova kalbėjo Mozei ir Aaronui: 9 „Jeigu faraonas jums sakytų: ‘Padarykite stebuklą’, tada paliepk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir mesk ją žemėn faraono akivaizdoje.’ Ji pavirs didele gyvate.“+ 10 Taigi Mozė su Aaronu nuėjo pas faraoną ir viską padarė taip, kaip Jehova nurodė. Aaronas metė lazdą faraono ir jo tarnų akivaizdoje, ir ši pavirto didele gyvate. 11 Tada faraonas susikvietė savo išminčius ir kerėtojus. Tie Egipto žyniai+ savo kerais padarė tą patį+ – 12 metė kiekvienas savo lazdą žemėn, ir jos pavirto didelėmis gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda surijo jų lazdas. 13 Vis dėlto faraono širdis liko kieta,+ faraonas jų neklausė, kaip Jehova ir buvo sakęs.

14 Jehova Mozei tarė: „Faraono širdis nepalenkiama,+ jis nė nemano žmonių išleisti. 15 Rytą vėl eik pas faraoną. Pasiėmęs lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate,+ atsistok Nilo pakrantėje ir tenai jo palauk – jis ateis prie vandens. 16 Tada faraonui sakyk: ‘Jehova, hebrajų Dievas, siuntė mane tau pasakyti:+ „Išleisk mano tautą, kad galėtų dykumoje mane pagarbinti.“ Bet tu iki šiol nepaklausei. 17 Todėl Jehova sako: „Štai kaip sužinosi, kad aš esu Jehova:+ šia lazda suduosiu per Nilo upės vandenį, ir jis pavirs krauju. 18 Žuvys Nilo vandenyse išgaiš, ir upė pradės dvokti. Egiptiečiai nebegalės gerti Nilo vandens.“’“

19 Taigi Jehova paliepė Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir ištiesk ranką virš Egipto vandenų+ – upių, kanalų, pelkių+ ir visų tvenkinių, – kad jie pavirstų krauju.’ Vanduo pavirs krauju visoje Egipto žemėje, net mediniuose ir akmeniniuose induose.“ 20 Kaip Jehova įsakė, taip Mozė su Aaronu ir padarė. Aaronas pakėlė lazdą, sudavė per Nilo vandenis faraono ir jo tarnų akivaizdoje, ir visas upės vanduo pavirto krauju.+ 21 Žuvys upėje išgaišo+ ir upė pradėjo dvokti. Egiptiečiai nebegalėjo Nilo vandens gerti.+ Vanduo visame Egipto krašte pavirto krauju.

22 Tačiau Egipto žyniai savo paslaptingais kerais padarė tą patį+ ir faraono širdis liko užkietėjusi. Kaip Jehova ir buvo sakęs, Mozės ir Aarono jis neklausė.+ 23 Faraonas grįžo į namus; jis nekreipė į tai jokio dėmesio. 24 Kadangi Nilo vandens gerti negalėjo, egiptiečiai geriamo vandens ieškojo kasinėdami palei upę. 25 Nuo tada, kai Jehova siuntė šią negandą, praėjo septynios dienos.

8 Tada Jehova Mozei tarė: „Eik pas faraoną ir kalbėk jam: ‘Štai ką sako Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti,+ 2 o jeigu ne, visą tavo šalį užleisiu varlėmis.+ 3 Nilas knibždėte knibždės varlių. Iš upės jos šokuos į tavo namus, į tavo miegamąjį, į tavo lovą, į tavo tarnų namus, lips ant tavo krašto žmonių, lįs į tavo krosnis ir duonkubilius.+ 4 Varlės apniks tave, visus žmones ir visus tavo tarnus.“’“

5 Paskui Jehova tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Pakelk savo lazdą virš upių, Nilo kanalų ir pelkių, kad Egipto kraštą užplūstų varlės.’“ 6 Taigi Aaronas ištiesė ranką virš Egipto vandenų ir iš jų ėmė lįsti varlės. Jos užplūdo visą Egipto žemę. 7 Bet žyniai savo kerais padarė tą patį. Jie irgi užleido Egipto kraštą varlėmis.+ 8 Faraonas pasišaukė Mozę su Aaronu ir prašė: „Maldaukite Jehovą, kad išvaduotų mane ir mano tautą nuo varlių.+ Aš sutinku jus išleisti, kad galėtumėte Jehovai aukoti.“ 9 Mozė faraonui tarė: „Tegul valdovas teikiasi pasakyti, kada turėčiau maldauti Dievą, kad tu, tavo tarnai, visi žmonės ir namai būtų išvaduoti nuo varlių ir kad jos liktų Nilo upėje.“ 10 Faraonas atsakė: „Rytoj.“ – „Tebus, kaip sakai, – tarė Mozė. – Tada tu žinosi, kad nėra kito tokio kaip mūsų Dievas Jehova.+ 11 Varlės pasitrauks nuo tavęs, tavo namų, tavo tarnų ir kitų žmonių. Jų liks tik Nilo upėje.“+

12 Ir Mozė su Aaronu faraoną paliko. Mozė meldė Jehovą pašalinti varles, kuriomis jis buvo užleidęs faraoną,+ 13 ir Jehova Mozę išklausė. Varlės namuose, kiemuose ir laukuose išgaišo. 14 Žmonės jų privertė krūvų krūvas, ir kraštas ėmė dvokti. 15 Matydamas, kad gali lengviau atsikvėpti, faraonas užkietino savo širdį+ ir jų neklausė, kaip Jehova ir buvo sakęs.

16 Jehova tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Paimk lazdą, suduok į žemės dulkes, ir visame Egipto krašte jos pavirs mašalais.’“ 17 Jie taip ir padarė: Aaronas ištiesęs ranką sudavė lazda į žemės dulkes. Tada žmones ir gyvulius apniko mašalai. Žemės dulkės visame Egipto krašte virto mašalais.+ 18 Žyniai mėgino padaryti tą patį – kerais bandė užleisti mašalų,+ – bet nesugebėjo. Mašalams apipuolus žmones ir gyvulius, 19 žyniai kalbėjo faraonui: „Tai Dievo pirštas!“+ Bet faraono širdis liko kieta, jis jų neklausė, kaip Jehova ir buvo sakęs.

20 Paskui Jehova Mozei liepė: „Atsikelk anksti rytą ir pasitik faraoną. Jis ateis prie vandens. Kalbėk jam: ‘Štai ką sako Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti. 21 Jeigu neišleisi, tave, tavo tarnus, tavo krašto žmones ir tavo namus užleisiu sparvomis. Sparvos užplūs visus egiptiečių namus, nuklos visą žemę jiems po kojomis. 22 Tačiau Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta, tą dieną aš išskirsiu. Ten sparvų nebus,+ ir tu žinosi, kad aš, Jehova, esu čia, šiame krašte.+ 23 Padarysiu skirtumą tarp savo tautos ir tavo tautos. Šį ženklą pamatysi rytoj.“’“

24 Jehova taip ir padarė: faraono namus, jo tarnų namus ir visą Egipto kraštą užplūdo didžiuliai sparvų spiečiai.+ Sparvos nualino kraštą.+ 25 Galiausiai faraonas pasikvietė Mozę su Aaronu ir tarė: „Eikite ir aukokite savo Dievui mūsų krašte.“ 26 Tačiau Mozė atsakė: „Tai neįmanoma, nes egiptiečiai piktinsis matydami, ką aukojame savo Dievui Jehovai.+ O jeigu egiptiečiai pasipiktins matydami, ką jų akyse aukojame, argi neužmėtys mūsų akmenimis? 27 Mes eisime trijų dienų kelią į dykumą ir ten aukosime savo Dievui Jehovai, kaip jis mums paliepė.“+

28 Tada faraonas tarė: „Aš leisiu jums eiti aukoti savo Dievui Jehovai dykumoje, tik neikite taip toli. Ir maldaukite man malonės.“+ 29 Mozė atsakė: „Išėjęs aš maldausiu Jehovą ir jau rytoj sparvos pasitrauks nuo faraono, jo tarnų ir jo krašto žmonių. Bet tegul faraonas mūsų neapgauna* ir tenesukliudo tautai išeiti aukoti Jehovai.“+ 30 Palikęs faraoną, Mozė maldavo Jehovą+ 31 ir Jehova jo prašymą įvykdė – sparvos nuo faraono, jo tarnų ir jo krašto žmonių pasitraukė, neliko nė vienos. 32 Tačiau ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir izraelitų neišleido.

9 Jehova Mozei paliepė: „Eik pas faraoną ir jam kalbėk: ‘Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti.+ 2 Jeigu nepaklausysi ir jų neišleisi, 3 žinok, kad Jehova pakels ranką+ prieš tavo gyvulius, besiganančius laukuose. Tavo arklius, asilus, kupranugarius, galvijų bandas ir avių kaimenes ištiks pražūtingas maras.+ 4 Jehova padarys skirtumą tarp izraelitams priklausančių gyvulių ir egiptiečių gyvulių. Nė vienas iš izraelitų gyvulių nenugaiš.“’“+ 5 Ir Jehova nustatė tam laiką: „Tą dalyką Jehova padarys šiame krašte rytoj.“

6 Kitą dieną Jehova taip ir padarė. Egiptiečių gyvuliai ėmė gaišti,+ o izraelitai neprarado nė vieno. 7 Faraonas pasiteiravęs sužinojo, kad nė vienas izraelitų gyvulys nenugaišo. Vis dėlto jo širdis liko kieta ir žmonių jis neišleido.+

8 Jehova tarė Mozei ir Aaronui: „Pasemkite iš degyklos rieškučias suodžių ir Mozė tegul meta juos į orą faraono akivaizdoje. 9 Jų dulkelės pasklis po visą Egipto kraštą ir visame Egipte žmonėms ir gyvuliams nuo jų iškils pūliuojančios votys.“

10 Taigi jie pasėmė iš degyklos suodžių ir stojo faraono akivaizdon. Mozė švystelėjo suodžius į orą, ir krašto žmonės ir gyvuliai apteko pūliuojančiomis votimis. 11 Žyniai negalėjo pasirodyti Mozės akivaizdoje, nes, kaip ir visi egiptiečiai, buvo votimis aptekę.+ 12 Bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,* ir šis jų neklausė, kaip Jehova ir buvo Mozei sakęs.+

13 Tada Jehova paliepė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir jam kalbėk: ‘Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti. 14 Aš baudžiu visokiomis rykštėmis tave patį, tavo tarnus ir tavo krašto žmones, idant žinotum, kad nėra kito tokio kaip aš visoje žemėje.+ 15 Juk jau anksčiau galėjau ištiesti ranką, galėjau siųsti tau ir tavo žmonėms pražūtingą marą ir nušluoti tave nuo žemės paviršiaus. 16 Vis dėlto palikau tave gyvą – tam, kad parodyčiau savo galią ir kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę.+ 17 Nejau tu ir toliau laikysiesi išdidžiai ir neišleisi mano tautos? 18 Štai rytoj maždaug šiuo laiku paleisiu tokią smarkią krušą, kokios Egipte nėra buvę nuo pat jo atsiradimo iki šios dienos. 19 Todėl paliepk tarnams suvaryti visus tavo gyvulius po stogu ir pasirūpink, kad laukuose neliktų nieko, kas tau priklauso. Kas tik iš žmonių ar gyvulių liktų laukuose, kas tik nebūtų parvestas po stogu, užėjus krušai pražus.“’“

20 Kai kurie faraono tarnai, išsigandę tokių Jehovos žodžių, savo tarnus ir gyvulius skubiai parvedė po stogu, 21 tačiau kiti žmonės Jehovos įspėjimo nepaisė ir paliko savo tarnus ir gyvulius laukuose.

22 Tada Jehova tarė Mozei: „Pakelk ranką į dangų ir tepasipila kruša visoje Egipto žemėje+ – ant žmonių, gyvulių ir ant visos Egipto laukų augalijos.“+ 23 Taigi Mozė pakėlė lazdą į dangų ir Jehova paleido griausmus ir krušą, žemėn pasipylė ugnis*. Jehova plakė Egipto žemę ledais. 24 Ta kruša, sumišusi su ugnies pliūpsniais, buvo labai nuožmi – tokios Egiptas nebuvo patyręs per visą savo tautos istoriją.+ 25 Ledai išdaužė viską, kas tik buvo Egipto krašto laukuose, – žmones, gyvulius, visą augaliją, išlaužė visus medžius.+ 26 Kruša nepalietė tik Gošeno žemės, kurioje gyveno izraelitai.+

27 Faraonas pasišaukė Mozę su Aaronu ir pasakė: „Šį kartą pripažįstu nusidėjęs. Jehova yra teisus, o aš ir mano tauta nusikaltome. 28 Maldaukite Jehovą, prašykite Dievą, kad griausmai ir kruša liautųsi. Tada jus išleisiu, nebelaikysiu.“ 29 Mozė jam atsakė: „Kai tik išeisiu iš miesto, kelsiu rankas į Jehovą. Griausmai paliaus ir kruša baigsis, idant suprastum, kad Jehovai priklauso visa žemė.+ 30 Bet aš žinau, kad tu ir tavo tarnai Dievo Jehovos dar nebijote.“

31 Kruša nuniokojo linus ir miežius, nes miežiai jau buvo išplaukėję, o linai žydėjo. 32 Tik kviečiai ir spelta nebuvo sunaikinti, nes šie javai vėlyvesni. 33 Mozė paliko faraoną ir išėjęs iš miesto iškėlė rankas į Jehovą. Griausmai ir kruša paliovė, lietus žemėn nebepylė.+ 34 Pamatęs, kad lietus, kruša ir griausmai baigėsi, faraonas vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį+ – jis ir jo tarnai. 35 Faraono širdis liko kieta ir izraelitų jis neišleido, kaip Jehova ir buvo Mozei sakęs.+

10 Tada Jehova pasakė Mozei: „Nueik pas faraoną, nes aš leidau jo ir jo tarnų širdžiai užkietėti*,+ kad padaryčiau šiuos stebuklus jų akivaizdoje+ 2 ir tu galėtum papasakoti savo sūnums ir vaikaičiams, kaip skaudžiai aš baudžiau Egiptą ir kokius stebuklus tarp egiptiečių dariau.+ Jūs tikrai žinosite, kad aš esu Jehova.“

3 Taigi Mozė ir Aaronas nuėjo pas faraoną ir pasakė: „Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: ‘Kiek ilgai dar man priešinsiesi?+ Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti. 4 Jeigu nesutiksi išleisti mano tautos, rytoj užleisiu tavo valdas skėriais. 5 Jie taip apguls žemę, kad jos nė lopinėlio nesimatys. Skėriai nuės visa, kas jums dar liko, ko nesunaikino kruša, ir nuniokos visus medžius, žaliuojančius laukuose.+ 6 Jie plūste užplūs tavo namus, tavo tarnų namus ir visų egiptiečių namus. Skėrių antplūdis bus toks didelis, kokio nebuvo matę nei tavo tėvai, nei tėvų tėvai; tokio nėra buvę šiame krašte nuo jų laikų iki pat šiandien.’“+ Tai pasakęs, Mozė apsisuko ir išėjo.

7 O faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: „Kiek ilgai mums teks dėl šito vyro kentėti*? Išleisk tuos žmones, kad galėtų pagarbinti savo Dievą Jehovą. Argi nematai, kad Egiptas žūva?“ 8 Taigi Mozė ir Aaronas buvo atvesti pas faraoną. „Eikite ir pagarbinkite savo Dievą Jehovą, – tarė faraonas ir paklausė: – O kas iš jūsų ruošiasi keliauti?“ 9 Mozė atsakė: „Išeisime su savo jaunuoliais, senoliais, sūnumis ir dukromis, su savo avimis ir galvijais,+ nes norime surengti šventę Jehovos garbei.“+ – 10 „Jeigu aš jus su visais vaikais išleisiu, tai jau tikrai Jehova su jumis,+ – atsakė faraonas. – Jūs aiškiai sumanėte kažkokią klastą. 11 Na jau ne! Tegul tik jūsų vyrai eina pagarbinti Jehovos. Juk to ir prašėte.“ Tada jie buvo pavaryti iš faraono akivaizdos.

12 Jehova pasakė Mozei: „Ištiesk ranką virš Egipto krašto, kad Egipto žemę užplūstų skėriai, kad nuėstų visą augaliją – viską, kas dar likę po krušos.“ 13 Mozė tuojau pakėlė lazdą virš Egipto krašto ir Jehova sukėlė rytų vėją, kad pūstų krašte visą dieną ir visą naktį. Ryte tas vėjas atnešė spiečius skėrių. 14 Skėriai plūste užplūdo Egipto kraštą, užtūpė visas Egipto valdas.+ Jie atūžė tirščiausiais spiečiais.+ Nei kada anksčiau yra buvę tiek skėrių, nei kada nors dar bus. 15 Jie taip nuklojo visą žemės paviršių, kad kraštas pajuodo. Skėriai nuėdė visą krašto augaliją, visus medžių vaisius, dar likusius po krušos. Visoje Egipto žemėje neliko jokios žalumos – nei lapų ant medžių, nei žolės laukuose.

16 Faraonas skubiai pasišaukė Mozę su Aaronu ir tarė: „Nusidėjau jūsų Dievui Jehovai ir jums. 17 Prašau dar kartą atleisti. Melskite savo Dievą Jehovą, kad išvaduotų mane iš šios pragaištingos nelaimės.“ 18 Taigi palikęs faraoną jis* meldėsi Jehovai+ 19 ir Jehova apgręžė vėją. Pakilęs stiprus vakaris skėrius nunešė, nupūtė juos į Raudonąją jūrą. Egipto valdose neliko nė vieno skėrio. 20 Tačiau Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,*+ ir šis izraelitų neišleido.

21 Tada Jehova Mozei paliepė: „Pakelk ranką dangun, ir Egipto žemę užguls tamsa – tokia tiršta, kad ją bus galima net užčiuopti.“ 22 Mozė tuojau pat pakėlė ranką dangun, ir visą Egipto žemę trims dienoms apgaubė juodžiausia tamsa.+ 23 Žmonės negalėjo vieni kitų įžiūrėti ir visas tris dienas niekas nesikėlė iš vietos. Tik ten, kur gyveno izraelitai, buvo šviesu.+ 24 Faraonas pasišaukė Mozę ir tarė: „Eikite ir garbinkite Jehovą.+ Tik jūsų avys ir galvijai pasiliks čia. Net vaikams leidžiu eiti drauge su jumis.“ 25 Bet Mozė atsakė: „Tu pats mums gyvulių parūpinsi,* kad galėtume aukoti savajam Dievui Jehovai aukas ir deginamąsias atnašas.+ 26 Išsivesime ir savo kaimenes. Nepaliksime nė vieno gyvulio*, nes kai kuriuos reikės aukoti per mūsų Dievo Jehovos garbinimo iškilmes. Kol nenukeliavome, nežinome, kokiomis aukomis turėsime pagerbti Jehovą.“ 27 Bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta, ir šis nesutiko izraelitų išleisti.+ 28 Valdovas suriko ant Mozės: „Dink man iš akių! Daugiau net nemėgink pasirodyti mano akivaizdoje, nes tą pačią dieną, kurią išvysi mano veidą, mirsi!“ – 29 „Tebūna, kaip sakai, – atsakė Mozė. – Tavo akyse nebesirodysiu.“

11 Jehova pasakė Mozei: „Faraonui ir Egiptui aš siųsiu dar vieną negandą. Tada jis jus iš čia išleis.+ Ne tik išleis, bet varyte išvarys.+ 2 Tad liepk žmonėms: kiekvienas vyras tepaprašo iš savo kaimyno ir kiekviena moteris – iš savo kaimynės sidabro ir aukso dirbinių.“+ 3 Ir Jehova nuteikė egiptiečius elgtis su izraelitais maloniai. Be to, ir pats Mozė tapo labai gerbiamas faraono tarnų ir kitų egiptiečių akyse.

4 Tada Mozė pasakė: „Štai ką sako Jehova: ‘Apie vidurnaktį aš pereisiu Egiptą+ 5 ir Egipto krašte mirs visi pirmagimiai+ – tiek soste sėdinčio faraono pirmagimis, tiek girnomis malančios vergės pirmagimis, išgaiš ir visi gyvulių pirmadėliai.+ 6 Visoje Egipto žemėje kils toks didelis klyksmas, kokio niekada nėra buvę ir niekada daugiau nebus.+ 7 O ant izraelitų ir jų gyvulių šuo net nesulos. Taip jūs suprasite, kad Jehova gali padaryti skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų.’+ 8 Tada visi tavo tarnai ateis, parpuls kniūbsti priešais mane ir sakys: ‘Išeikite, tu ir visi tie žmonės, kurie yra su tavimi.’+ Ir aš iškeliausiu.“ Tai pasakęs, Mozė degdamas pykčiu išėjo iš faraono rūmų.

9 Tada Jehova Mozei tarė: „Faraonas jūsų nepaklausys,+ kad Egipto krašte galėčiau padaryti dar daugiau stebuklų.“+ 10 Mozė su Aaronu faraono akivaizdoje padarė visus tuos stebuklus,+ bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,* ir šis izraelitų iš savo šalies neišleido.+

12 Jehova tarė Mozei ir Aaronui Egipto žemėje: 2 „Šitas mėnuo bus jums mėnesių pradžia, pirmasis metų mėnuo.+ 3 Visai Izraelio bendruomenei sakyk: ‘Dešimtą šio mėnesio dieną kiekvienas teparūpina savo šeimai* po avinėlį,+ po avinėlį kiekvieniems namams. 4 Jeigu avinėlio vienai šeimai per daug, tesidalija jį savo namuose su artimiausio kaimyno šeima, atsižvelgdami į žmonių skaičių. Dalydami avinėlį, įvertinkite, kiek kiekvienas suvalgys. 5 Avinėlis turi būti sveikas,+ vienų metų. Vietoj avinėlio galite paimti ožiuką. 6 Gyvulį laikykite iki keturioliktos šio mėnesio dienos.+ Tada, vos saulei nusileidus,*+ kiekviena šeima Izraelio bendruomenėje savąjį avinėlį tepapjauna. 7 Paimkite avinėlio kraujo ir juo pažymėkite namus, kuriuose avinėlį valgysite, – pašlakstykite abi durų staktas ir sąramą.+

8 Avinėlio mėsą turite suvalgyti tą pačią naktį.+ Iškepkite jį ant ugnies ir valgykite su nerauginta duona+ ir karčiosiomis žolelėmis.+ 9 Valgyti jį turite ne žalią ar virtą, o keptą ant ugnies; iškepkite jį su galva, kojomis ir viduriais. 10 Nieko nepalikite iki ryto, o jei kas liktų, sudeginkite.+ 11 Štai kaip tą avinėlį valgysite: susijuosę strėnas, apsiavę sandalais, rankoje laikydami lazdą. Valgysite jį paskubomis. Tai bus Jehovos Pascha*. 12 Šią naktį aš pereisiu visą Egipto kraštą ir išžudysiu Egipto krašte visus pirmagimius, užmušiu visus gyvulių pirmadėlius.+ Aš įvykdysiu nuosprendį visiems Egipto dievams.+ Aš esu Jehova. 13 Kraujas ženklins namus, kuriuose esate jūs. Jį matydamas, aš jus aplenksiu, ir neganda, kuria smogsiu Egipto žemei, jūsų nepalies.+

14 Tai bus jums atmintina diena. Tą dieną švęsite šventę Jehovai per visas kartas. Įstatas švęsti šią dieną galios amžiais. 15 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną;+ raugo jūsų namuose neturi būti jau pačią pirmą dieną. Jei per tą septynių dienų laikotarpį kuris nors žmogus valgytų ką su raugu, jis bus pašalintas iš Izraelio*. 16 Pirmąją ir septintąją dieną susirinksite į šventą sueigą. Tomis dienomis nedirbsite jokio darbo.+ Galėsite tik valgio pasigaminti, kiek žmogui reikia.

17 Švęsite Neraugintos duonos šventę,+ nes šią dieną aš išvesiu jūsų būrius iš Egipto krašto. Įstatas minėti šitą dieną galios amžiais, švęsite ją per visas kartas. 18 Nuo keturioliktos pirmo mėnesio dienos vakaro iki dvidešimt pirmos dienos vakaro valgysite neraugintą duoną.+ 19 Septynias dienas jūsų namuose neturi būti jokio raugo. Jei koks žmogus – svetimšalis ar vietinis+ – valgytų ką su raugu, jis turi būti pašalintas iš Izraelio bendruomenės*.+ 20 Nevalgysite nieko su raugu. Visuose jūsų namuose bus valgoma tik nerauginta duona.’“

21 Mozė skubiai susikvietė visus Izraelio seniūnus+ ir tarė jiems: „Eikite, parinkite kiekvienas savo šeimai po gyvulį iš bandos* ir papjaukite jį kaip Paschos auką. 22 Tada dubenyje su jo krauju pamirkykite pluoštelį isopo* ir pašlakstykite durų sąramą ir abi staktas. Nė vienas neikite iš namų iki ryto. 23 Jehova eis per kraštą ir žudys egiptiečius. Pamatęs kraują ant durų sąramos ir abiejų staktų, Jehova jūsų namus aplenks ir neleis mirtinai negandai į juos patekti.+

24 Įsakas minėti šį įvykį galios amžiais – jums ir jūsų sūnums.+ 25 Šią šventę švęsite ir atėję į kraštą, kurį Jehova yra pažadėjęs jums atiduoti.+ 26 Ir kai jūsų vaikai klaus, ką jums ši šventė reiškia,+ 27 atsakysite: ‘Tai Paschos auka Jehovai, aplenkusiam Egipte izraelitų namus. Jis siuntė negandą egiptiečiams, o mūsų namų nelietė.’“

Tada žmonės parpuolė ant kelių ir žemai nusilenkė. 28 Taigi izraelitai nuėjo ir padarė visa, ką Jehova buvo įsakęs per Mozę ir Aaroną.+ Jie taip ir padarė.

29 Vidurnaktį Jehova išžudė Egipto krašte visus pirmagimius,+ pradedant soste sėdinčio faraono pirmagimiu ir baigiant kalėjime įkalinto belaisvio pirmagimiu, taip pat užmušė visus gyvulių pirmadėlius.+ 30 Tą naktį, kai faraonas, visi jo tarnai ir visi egiptiečiai atsikėlė, Egipte girdėjosi baisus klyksmas, nes mirtis neaplenkė nė vienų namų.+ 31 Tuojau pat, tą pačią naktį, faraonas pasikvietė Mozę su Aaronu+ ir pasakė: „Kelkitės, traukitės nuo mano tautos – judu ir visi izraelitai. Eikite ir garbinkite Jehovą, kaip prašėte.+ 32 Pasiimkite savo bandas ir kaimenes ir keliaukite, kaip kad norėjote.+ Tik išmelskite man palaiminimą.“

33 Ir egiptiečiai ėmė raginti žmones kuo greičiau keliauti iš jų krašto.+ „Mes visi tuoj pražūsime!“+ – sakė jie. 34 Taigi žmonės suvyniojo duonkubilius su nerauginta tešla į apsiaustus ir užsikėlę ant pečių išsinešė. 35 Kaip Mozė buvo liepęs, izraelitai paprašė egiptiečių sidabro ir aukso dirbinių, taip pat drabužių.+ 36 Jehova nuteikė egiptiečius taip, kad būtų izraelitams palankūs ir duotų jiems, ko tik prašė. Taip izraelitai apiplėšė egiptiečius.+

37 Tada izraelitai – maždaug 600 000 vyrų, neįskaitant vaikų,+ – iš Ramzio+ leidosi pėsčiomis Sukotų+ link, 38 su jais išėjo ir daugybė kitataučių*.+ Žmonės varėsi didžiules gyvulių bandas ir kaimenes. 39 Iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, jie kepėsi neraugintos duonos papločius. Duoną kepė neraugintą, nes iš Egipto juos varyte išvarė ir jie nespėjo pasirūpinti jokių atsargų.+

40 Iki išėjo iš Egipto,+ izraelitai 430 metų gyveno kaip svetimšaliai.+ 41 Praėjus tiems 430 metų, tą pačią dieną visi Jehovos būriai iškeliavo iš Egipto krašto. 42 Naktis, kai Jehova išvedė juos iš Egipto krašto, yra jiems šventinė naktis. Tą naktį izraelitai turi minėti Jehovos garbei per visas savo kartas.+

43 Tada Jehova tarė Mozei ir Aaronui: „Štai kokie bus nuostatai dėl Paschos. Jos aukos nevalgys joks svetimšalis.+ 44 Vergas, kurį nusipirkote už pinigus, gali ją valgyti, tik pirma turite jį apipjaustyti.+ 45 Atvykėlis ir samdinys jos nevalgys. 46 Paschos auką valgysite namuose. Iš namų mėsos neišnešite ir nė vieno kaulo nesulaužysite.+ 47 Švęs visa Izraelio bendruomenė. 48 Jeigu tarp jūsų gyvenantis svetimšalis norėtų švęsti Paschą Jehovos garbei, visi jo šeimynos vyrai turi būti apipjaustyti. Tik tada jis galės švęsti Paschą ir taps tarsi vietinis gyventojas. O neapipjaustytasis Paschos aukos nevalgys.+ 49 Ir vietiniam gyventojui, ir tarp jūsų gyvenančiam svetimšaliui galios tas pats įstatymas.“+

50 Izraelitai visa padarė taip, kaip Jehova per Mozę ir Aaroną buvo liepęs. Jie taip ir padarė. 51 Tą pačią dieną Jehova išvedė izraelitus, visus jų būrius, iš Egipto žemės.

13 Jehova Mozei paliepė: 2 „Visus izraelitų pirmagimius* paskirsi* man. Tiek žmogaus pirmagimis sūnus, tiek gyvulio pirmadėlys patinėlis priklauso man.“+

3 Tada Mozė žmonėms kalbėjo: „Atminkite dieną, kurią išėjote iš Egipto,+ iš savo vergystės krašto, nes jus iš ten išvedė galinga Jehovos ranka.+ Tad nevalgysite nieko su raugu. 4 Tą abibo* mėnesio dieną jūs iškeliavote.+ 5 Kai Jehova bus įvedęs jus į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių kraštą+ – į pienu ir medumi tekančią žemę,+ kurią, kaip yra prisiekęs jūsų protėviams, jis ketina jums atiduoti,+ – turėsite šitą mėnesį švęsti šventę. 6 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną+ ir septintąją dieną surengsite iškilmes Jehovos garbei. 7 Septynias dienas valgysite tik neraugintą duoną,+ nieko su raugu tuo laiku pas jus nebus,+ nebus jokio raugo jūsų valdose. 8 Tą dieną paaiškinsite savo sūnums: ‘Ši šventė skirta priminti, ką Jehova dėl mūsų padarė, – kad išvedė mus iš Egipto.’+ 9 Ši šventė tebus jums priminimas, tarsi ženklas ant rankos ar ant kaktos*,+ kad jūsų lūpose turi būti Jehovos įstatymas, nes Jehova savo galinga ranka išvedė jus iš Egipto. 10 Vykdysite šiuos nurodymus kasmet tam skirtu laiku.+

11 Kai Jehova bus įvedęs jus į kanaaniečių kraštą, kurį yra priesaika pažadėjęs jums ir jūsų protėviams,+ 12 atiduosite Jehovai kiekvieną pirmagimį berniuką*, taip pat visų savo gyvulių pirmadėlius patinėlius. Jie priklauso Jehovai.+ 13 Kiekvieną pirmadėlį asiliuką išpirksite avimi, o jeigu neišpirksite, turėsite nulaužti jam sprandą. Visus savo pirmagimius sūnus irgi turėsite išpirkti.+

14 Ateityje, kai jūsų sūnūs klaus: ‘Ką visa tai reiškia?’, atsakysite jiems: ‘Jehova savo galinga ranka išvedė mus iš Egipto, iš mūsų vergystės krašto.+ 15 Kadangi faraonas buvo užsispyręs ir mūsų neišleido,+ Jehova išžudė Egipto žemėje visus žmonių pirmagimius ir užmušė gyvulių pirmadėlius.+ Štai kodėl mes aukojame Jehovai visus pirmadėlius patinėlius*, o visus savo pirmagimius sūnus išperkame.’ 16 Tebus jums tai lyg ženklas ant rankos ar raištis ant galvos*,+ teprimins, kad Jehova savo galinga ranka išvedė jus iš Egipto.“

17 Faraonui izraelitus išleidus, Dievas nevedė jų trumpiausiu keliu, per filistinų žemę. „Jei žmonėms teks kariauti, jie ims gailėtis, kad išėjo, ir sugrįš į Egiptą“, – sakė jis. 18 Jis vedė žmones aplinkui, per dykumą Raudonosios jūros link.+ Izraelitai iš Egipto žemės traukė kovos gretomis. 19 Mozė išsigabeno ir Juozapo kaulus, mat Juozapas Izraelio sūnus buvo saikdinte prisaikdinęs: „Dievas tikrai jūsų nepamirš. Išeidami paimkite su savimi ir mano kaulus.“+ 20 Izraelitai leidosi keliauti iš Sukotų ir įsirengė stovyklą Etame, dykumos paribyje.

21 Jehova ėjo pirma jų – dieną kaip debesies stulpas,+ o naktį kaip ugnies stulpas, nušviečiantis kelią. Taip žmonės galėjo keliauti ir dieną, ir naktį.+ 22 Dieną nuo jų nesitraukė debesies stulpas, naktį – ugnies stulpas.+

14 Jehova Mozei tarė: 2 „Liepk izraelitams sukti atgal ir įsirengti stovyklą priešais Pi Hahirotus, tarp Migdolo ir jūros, iš kur matosi Baal Cefonas.+ Teįsirengia stovyklą priešais Baal Cefoną, pajūryje. 3 Faraonas manys: ‘Izraelitai klaidžioja po kraštą nežinodami, kur eiti. Dykuma jų nepaleidžia.’ 4 Aš leisiu, kad faraono širdis užkietėtų,*+ ir jis puls juos vytis. Tada pakilsiu prieš faraoną ir visą jo kariuomenę ir parodysiu savo šlovę.+ Visi egiptiečiai supras, kad aš esu Jehova.“+ Izraelitai taip ir padarė.

5 Kai faraonui buvo pranešta, kad žmonės pabėgo, Egipto valdovas ir jo tarnai ėmė gailėtis išleidę tautą.+ „Ką mes padarėme? – sakė jie. – Kodėl paleidome izraelitus, savo vergus?“ 6 Faraonas įsakė ruošti kovos vežimus ir sušaukti karius.+ 7 Jis paruošė 600 rinktinių vežimų ir visus kitus Egipto kovos vežimus su kovotojais. 8 Jehova leido, kad faraono, Egipto valdovo, širdis užkietėtų, ir šis suskato vytis izraelitus, drąsiai* žengiančius pirmyn.+ 9 Egiptiečiai – visi faraono kovos vežimai, jo raitininkai ir visa kariuomenė – juos vijosi+ ir užklupo sustojusius pajūryje, prie Pi Hahirotų, priešais Baal Cefoną.

10 Faraonui priartėjus, izraelitai pakėlę akis pamatė, kad egiptiečiai juos atsiveja. Jie išsigando ir ėmė šauktis Jehovos.+ 11 Žmonės priekaištavo Mozei: „Gal Egipte nebuvo vietos mums palaidoti, kad išvedei numirti dykumoje?+ Ką tu padarei? Kam išvedei mus iš Egipto? 12 Argi nesakėme tau Egipte: ‘Palik mus ramybėje! Leisk tarnauti egiptiečiams!’? Jeigu būtume tarnavę egiptiečiams, nereikėtų dabar žūti dykumoje!“+ 13 Mozė žmonėms atsakė: „Nebijokite.+ Tvirtai laikykitės ir pamatysite, kaip Jehova jus išgelbės.+ Egiptiečių, kuriuos regite, daugiau nebematysite.+ 14 Pats Jehova kovos už jus.+ Tad nurimkite.“

15 Tada Jehova Mozei tarė: „Kodėl manęs šaukiesi? Sakyk izraelitams, kad ruoštųsi eiti. 16 O pats pakelk savo lazdą virš jūros ir perskirk ją, kad izraelitai galėtų pereiti sausa žeme. 17 Aš leidau, kad egiptiečių širdys užkietėtų, kad vytųsi iš paskos. Aš pakilsiu prieš faraoną, jo kovos vežimus ir raitininkus ir apreikšiu savo šlovę.+ 18 Egiptiečiai bus priversti pripažinti, kad aš esu Jehova, kai apreikšiu savo šlovę kovodamas prieš faraoną, jo kovos vežimus ir raitininkus.“+

19 Angelas,+ Dievo siųstas eiti izraelitų gretų priešakyje, pakilo ir pasitraukė už jų. Priešakyje esantis debesies stulpas persikėlė į jų užnugarį ir sustojo+ – 20 jis atsidūrė tarp egiptiečių ir izraelitų.+ Iš vienos pusės debesis buvo tamsus, o iš kitos švytėjo ir sklaidė nakties tamsą.+ Todėl per visą naktį egiptiečiai negalėjo priartėti prie izraelitų.

21 Mozė ištiesė ranką virš jūros+ ir Jehova sukėlė stiprų rytų vėją. Jūros vandenys, visą naktį to vėjo genami į šalis, persiskyrė pusiau+ ir atsivėrė dugnas.+ 22 Tada izraelitai leidosi eiti per jūrą sausa žeme,+ o vandenys stovėjo tarsi siena jiems iš dešinės ir iš kairės.+ 23 Egiptiečiai puolė izraelitus vytis. Visi faraono žirgai, jo kovos vežimai ir raitininkai patraukė paskui juos jūros dugnu.+ 24 Ryto sargybos metu* Jehova pažvelgė į egiptiečių būrius iš ugnies ir debesies stulpo+ ir tarp jų sukėlė sumaištį. 25 Jis numaustė jų vežimų ratus ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai ėmė šaukti: „Bėkime nuo izraelitų, nes Jehova už juos kovoja prieš Egiptą!“+

26 Tada Jehova paliepė Mozei: „Ištiesk ranką virš jūros, kad vandenys sugrįžtų ir užlietų egiptiečius, jų kovos vežimus ir raitininkus.“ 27 Mozė tuojau ištiesė ranką virš jūros, ir vanduo grįžo į vietą; tuo metu jau aušo. Egiptiečiai bėgo gelbėdamiesi nuo vandens, tačiau Jehova bloškė juos atgal į jūrą.+ 28 Vandenys grįžo ir paskandino kovos vežimus, raitininkus ir visą faraono kariuomenę, atsivijusią izraelitus.+ Nė vienas iš jų neišsigelbėjo.+

29 O izraelitai perėjo jūrą sausu dugnu,+ kol vandenys stovėjo it siena jiems iš dešinės ir iš kairės.+ 30 Taip Jehova tą dieną išgelbėjo Izraelį nuo egiptiečių rankos.+ Izraelitai matė išmestus ant kranto egiptiečių lavonus. 31 Išvydę galingą Jehovos ranką, kuria jis smogė Egiptui, izraelitai pabūgo Jehovos ir patikėjo Jehova ir jo tarnu Moze.+

15 Tada Mozė ir izraelitai giedojo Jehovai giesmę:+

 2 Jahas* – mano stiprybė ir mano jėga, nes jis mane išgelbėjo.+

Jis mano Dievas ir aš jį šlovinsiu;+ jis mano tėvo Dievas+ ir aš jį aukštinsiu.+

 3 Jehova – galingas kovotojas.+ Jehova – jo vardas.+

 5 Šniokščiantys vandenys juos užliejo, nugrimzdo jie į gelmes tarsi akmenys.+

 8 Savo šnervių pūstelėjimu tu sutelkei vandenis.

 9 Priešas kalbėjo: ‘Aš vysiuos ir pavysiu!

Išsidalysiu grobį, ir mano siela bus patenkinta!

Išsitrauksiu kalaviją, ir mano ranka juos sudoros!’+

11 Kas gi iš dievų prilygtų tau, Jehova?+

Kas galėtų taip didingai apreikšti savo šventumą kaip tu?+

Juk tu – baimę keliantis Dievas, vertas gyriaus giesmių; tu darai nuostabius darbus.+

12 Ištiesei savo dešinę, ir žemė juos prarijo.+

16 Visus juos persmelks išgąstis ir šiurpas.+

17 Tu nuvesi ją prie savojo kalno ir ten įsodinsi.+

18 Jehova karaliaus per amžių amžius.+

20 Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgnelį. Visos moterys ėjo jai iš paskos šokdamos su būgneliais rankose. 21 Atliepdama vyrams, Mirjama giedojo:

22 Paskui Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Raudonosios jūros ir tauta atkeliavo į Šūro dykumą. Jie žygiavo dykuma tris dienas, tačiau niekur nerado vandens. 23 Atkeliavę į Marą*,+ aptiko vandens, tačiau jo gerti negalėjo, nes buvo kartus. Todėl ta vieta ir pavadinta Mara. 24 Žmonės pradėjo prieš Mozę murmėti:+ „Ką gi mes gersime?“ 25 Mozė šaukėsi Jehovos.+ Tada Jehova parodė jam vieną medį. Mozė įmetė tą medį į vandenį ir vanduo pasidarė geriamas*.

Štai taip Dievas parodė, ko iš jų reikalauja, ir tai tapo pavyzdžiu, pagal ką jis juos teis; ten jis juos išmėgino.+ 26 Jis sakė: „Jeigu klausysite Jehovos, savo Dievo, balso, jeigu darysite, kas teisinga mano akyse, laikysitės visų mano įsakymų ir potvarkių,+ neužtrauksiu jums nė vienos iš ligų, kurias užtraukiau egiptiečiams.+ Aš esu Jehova, aš jus gydysiu.“+

27 Tada jie atkeliavo į Elimus, kur trykšta dvylika vandens šaltinių ir auga septyniasdešimt palmių. Ten, prie vandens, jie įsirengė stovyklą.

16 Iš Elimų Izraelio bendruomenė leidosi keliauti toliau ir antrą mėnesį po išėjimo iš Egipto krašto, penkioliktą to mėnesio dieną, atkeliavo į Sino dykumą,+ plytinčią tarp Elimų ir Sinajaus.

2 Visa Izraelio bendruomenė dykumoje pradėjo murmėti prieš Mozę ir Aaroną.+ 3 „Geriau jau būtume žuvę nuo Jehovos rankos Egipto žemėje, sėdėdami prie mėsos puodų+ ir sotindamiesi duona, – sakė jiems izraelitai. – Išvedėte mus į šią dykynę, kad mirtume badu.“+

4 Tada Jehova Mozei tarė: „Netrukus aš siųsiu jums duonos, ji kris iš dangaus tarsi lietus.+ Tos duonos žmonės kasdien galės pasirinkti tiek, kiek reikia vienai dienai,+ – taip aš juos išmėginsiu ir pažiūrėsiu, ar jie laikysis mano įsakymo, ar ne.+ 5 O šeštą dieną+ tegul prisirenka dvigubai daugiau, nei rinko ankstesnėmis dienomis.“+

6 Taigi Mozė ir Aaronas visiems izraelitams paskelbė: „Šį vakarą pamatysite, kad Jehova yra tas, kuris išvedė jus iš Egipto krašto.+ 7 Rytą taip pat išvysite Jehovos šlovę, nes Jehova išgirdo, kaip prieš jį murmate. O kas esame mudu? Kodėl murmate prieš mus?“ 8 Mozė tęsė: „Vakare Jehova duos jums mėsos, o rytą – duonos iki soties. Tada suprasite, kad Jehova išgirdo jūsų murmėjimą prieš jį. O mudu kas tokie? Jūs murmate ne prieš mus, bet prieš Jehovą!“+

9 Paskui Mozė tarė Aaronui: „Paliepk visai Izraelio bendruomenei: ‘Susirinkite Jehovos akivaizdoje, nes jis išgirdo jūsų murmėjimus.’“+ 10 Kai tik Aaronas baigė kalbėti visai izraelitų bendruomenei, jie pažvelgė į dykumą ir išvydo debesyje Jehovos šlovę.+

11 Jehova Mozei kalbėjo: 12 „Aš girdėjau izraelitų murmėjimą.+ Sakyk jiems: ‘Kai tik saulė nusileis,* jūs gausite mėsos, o rytoj rytą – sočiai duonos.+ Tada suprasite, kad aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“+

13 Tą vakarą priskrido putpelių ir jos apdengė visą stovyklą.+ O rytą visur aplink stovyklą iškrito didelė rasa. 14 Rasai nudžiūvus buvo matyti, kad dykuma pasidengusi kažkokiais grūdeliais,+ mažyčiais tarsi šerkšno kruopelytės. 15 Izraelitai, juos išvydę, vieni kitų klausinėjo: „Kas čia?“, mat nežinojo, kas tai yra. Mozė jiems paaiškino: „Tai duona, kurią Jehova jums duoda.+ 16 Štai Jehovos įsakymas: ‘Kiekvienas pririnkite tiek, kiek jums reikia. Kiekvienam žmogui – kiekvienam, gyvenančiam jūsų palapinėje, – pririnkite po omerą*.’“+ 17 Izraelitai ėmėsi rinkti ir vieni pririnko daugiau, kiti – mažiau. 18 Pamatavus omeru paaiškėjo, kad tas, kuris buvo pririnkęs daug, pririnko ne per daug, ir tas, kuris buvo pririnkęs mažai, pririnko ne per mažai.+ Kiekvienas buvo pririnkęs tiek, kiek reikėjo.

19 Tada Mozė jiems prisakė: „Niekas tenepalieka nė trupučio kitam rytui.“+ 20 Bet žmonės nepaklausė. Kai kurie dalį pasilaikė iki ryto ir visa sukirmijo, ėmė dvokti. Mozė supyko ant žmonių. 21 Kas rytą kiekvienas rinkosi tiek, kiek jam reikia, o saulei užkaitinus grūdeliai ištirpdavo.

22 Šeštą dieną tos duonos jie pririnko dvigubai daugiau:+ po du omerus kiekvienam. Bendruomenės vadai atėjo pas Mozę ir jam apie tai pranešė. 23 Mozė jiems tarė: „Štai ką sako Jehova. Rytoj bus visiško poilsio diena, šventas Jehovos šabas.+ Kepkite, ką reikia išsikepti, ir virkite, ką reikia išsivirti,+ o kas liks, pasidėkite rytojui.“ 24 Taigi žmonės, kaip Mozė įsakė, dalį pasiliko rytojui ir šįkart maistas nesudvoko ir nesukirmijo. 25 Mozė sakė: „Šiandien valgykite, ką turite pasilikę, nes ši diena yra Jehovos šabas ir ant žemės nieko nerasite. 26 Rinksite šešias dienas, tačiau septintąją, šabo dieną,+ nerasite nieko.“ 27 Kai kurie septintąją dieną vis tiek išėjo rinkti, bet nieko nerado.

28 Tada Jehova Mozei tarė: „Kiek ilgai jūs nepaisysite mano įsakymų ir įstatymų?+ 29 Atminkite, kad Jehova įsakė jums laikytis šabo.+ Todėl šeštą dieną jis duoda duonos dviem dienoms. O septintąją dieną visi turite likti savo vietoje, niekam neleidžiama niekur eiti.“ 30 Taigi septintąją dieną žmonės laikėsi šabo*.+

31 Tą duoną izraelitai pavadino mana*. Ji buvo kalendros sėklų baltumo, o skoniu priminė paplotį su medumi.+ 32 Mozė tarė: „Štai ką paliepė Jehova: ‘Vieną jos omerą laikysite per kartų kartas, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona aš aprūpinau jus dykumoje, išvedęs iš Egipto krašto.’“+ 33 Tada Mozė pasakė Aaronui: „Paimk ąsotį, supilk į jį vieną omerą manos ir padėk Jehovos akivaizdoje. Tebus ji laikoma per kartų kartas.“+ 34 Ir Aaronas padėjo ją priešais liudijimo skrynią*, kad būtų išsaugota, kaip Jehova Mozei buvo įsakęs. 35 Mana buvo izraelitų maistas 40 metų,+ iki jie atkeliavo į gyvenamas žemes,+ iki priartėjo prie Kanaano pakraščių.+ 36 Omeras yra dešimtoji efos* dalis.

17 Visa Izraelio bendruomenė iš Sino dykumos+ keliavo toliau, sustodama ten, kur Jehova nurodydavo.+ Atkeliavę į Refidimus izraelitai įsirengė stovyklą, tačiau čia nebuvo vandens.+

2 Žmonės užsipuolė Mozę+ ir ėmė reikalauti: „Duok mums vandens!“ Mozė atsakė: „Ko mane puolate? Kodėl mėginate Jehovos kantrybę?“+ 3 Bet žmonės buvo taip ištroškę, kad vis murmėjo prieš Mozę+ ir dejavo: „Kam išvedei mus iš Egipto? Kad visi su vaikais ir savo kaimenėmis mirtume iš troškulio?!“ 4 Mozė neišlaikęs šaukėsi Jehovos: „Ką man daryti su šita tauta? Dar truputis, ir jie užmėtys mane akmenimis!“

5 Jehova Mozei atsakė: „Išeik ir atsistok priešais žmones. Pasiimk su savimi keletą Izraelio seniūnų, lazdą, kuria anksčiau sudavei į Nilo upę,+ ir išeik į priekį. 6 Aš stovėsiu priešais tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į tą uolą ir iš jos pasipils vanduo, kad žmonės galėtų atsigerti.“+ Mozė taip ir padarė Izraelio seniūnų akivaizdoje. 7 Tą vietą jis pavadino Masa*+ ir Meriba*,+ nes ten izraelitai kėlė vaidus ir mėgino Jehovos kantrybę+ sakydami: „Tai ar yra Jehova tarp mūsų ar ne?“

8 Ten pat prie Refidimų izraelitus užpuolė amalekiečiai.+ 9 Mozė paliepė Jozuei:+ „Išsirink vyrus ir stok į kovą su amalekiečiais. Rytoj aš užlipsiu ant kalvos ir rankoje laikysiu Dievo lazdą.“ 10 Jozuė padarė, kaip Mozė paliepė,+ ir stojo į kovą su amalekiečiais. O Mozė, Aaronas ir Hūras+ užkopė į kalvos viršūnę.

11 Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, sekėsi izraelitams, bet kai tik jo rankos nusvirdavo, viršų imdavo amalekiečiai. 12 Kai Mozės rankos nuvargo, jam atnešė akmenį, ir Mozė ant jo atsisėdo. Tada Aaronas ir Hūras laikė Mozės rankas – vienas iš vieno šono, kitas iš kito. Taip jo rankos buvo iškeltos iki pat saulėlydžio 13 ir Jozuės kalavijas nugalėjo Amaleką ir jo žmones.+

14 Tada Jehova Mozei paliepė: „Štai kokius žodžius įrašysi į knygą, kad nebūtų pamiršti, ir persakysi Jozuei: ‘Aš išnaikinsiu Amaleką po dangumi, nė jo atminimo neliks.’“+ 15 Mozė ten pastatė aukurą ir pavadino jį „Jehova – mano kovos ženklas“*. 16 Jis sakė: „Kadangi Amalekas pakėlė ranką prieš Jaho sostą,+ Jehova kovos su juo per kartų kartas.“+

18 Midjano kunigas Jetras, Mozės uošvis,+ išgirdo, ką Dievas padarė dėl Mozės ir savo tautos Izraelio – kaip Jehova išvedė Izraelį iš Egipto krašto.+ 2 Pas Jetrą tuo metu gyveno Mozės žmona Cipora, mat Mozė buvo ją parsiuntęs namo 3 su abiem sūnumis.+ Vieno jų vardas buvo Geršomas*.+ Mozė taip jį pavadino sakydamas: „Esu svetimšalis, gyvenu svetimoje žemėje.“ 4 Kitą jis pavadino Eliezeru* sakydamas: „Mano tėvo Dievas yra mano padėjėjas; jis apsaugojo mane nuo faraono kalavijo.“+

5 Taigi Mozės uošvis Jetras drauge su Mozės sūnumis ir žmona atėjo į dykumą, prie Dievo kalno,+ kur Mozė buvo apsistojęs. 6 Jis pasiuntė Mozei žinią: „Aš, tavo uošvis Jetras,+ su tavo žmona ir abiem jos sūnumis ateinu pas tave.“ 7 Tai sužinojęs, Mozė išėjo uošvio pasitikti. Jis žemai nusilenkė ir jį pabučiavo. Vienas kito pasiteiravę, kaip sekasi, abu nuėjo į palapinę.

8 Mozė papasakojo uošviui visa, ką Jehova padarė faraonui ir Egiptui vaduodamas Izraelį,+ kokius vargus jiems teko kelionėje patirti+ ir kaip Jehova juos gelbėjo. 9 Jetras džiaugėsi girdėdamas, kiek gera Jehova padarė Izraeliui ir kaip išgelbėjo jį iš Egipto*. 10 „Šlovė Jehovai, kuris išvadavo jus iš Egipto ir iš faraono rankų ir išgelbėjo tautą iš Egipto priespaudos, – sakė Jetras. – 11 Dabar aš matau, kad Jehova yra galingesnis už visus kitus dievus,+ – girdėjau, ką jis padarė tiems, kurie įžūliai elgėsi su jo tauta.“ 12 Tada Mozės uošvis Jetras aukojo* Dievui deginamąją auką ir atnašas, ir Aaronas su visais Izraelio seniūnais atėję vaišinosi drauge su Mozės uošviu Dievo akivaizdoje.

13 Kitą dieną Mozė, kaip įprasta, sėdosi žmonėms teisėjauti. Žmonės stoviniavo prie Mozės nuo ryto iki vakaro. 14 Matydamas visa, ką žmonių labui Mozė daro, uošvis paklausė: „Kodėl taip darai? Kodėl sėdi vienas ir ko visi šie žmonės stovi tavo akivaizdoje nuo ryto iki vakaro?“ 15 Mozė uošviui atsakė: „Žmonės eina pas mane norėdami Dievo pasiklausti. 16 Kilus nesutarimui, jie kreipiasi į mane, kad jį išspręsčiau, ir aš paskelbiu jiems Dievo sprendimus ir įsakus.“+

17 Uošvis Mozei tarė: „Negerai darai. 18 Pats išvargsi ir žmones nuvarginsi. Šita našta tau per didelė, vienas jos nepaneši. 19 Paklausyk, duosiu tau patarimą, ir Dievas bus su tavimi.+ Tu esi žmonių atstovas Dievo akivaizdoje,+ todėl turi pateikti Dievui jų bylas,+ 20 mokyti juos potvarkių ir įstatymų,+ rodyti kelią, kuriuo dera eiti, ir aiškinti, kokios yra jų priedermės. 21 Tačiau vertėtų iš tautos parinkti sumanių dievobaimingų vyrų,+ kurie yra patikimi ir bodisi nešvaraus pelno,+ ir paskirti juos vadovauti tūkstančiams, šimtams, penkiasdešimtims ir dešimtims.+ 22 Kilus ginčui,* tegul jie žmonėms teisėjauja. Sunkiais atvejais tesikreipia į tave,+ o patys tegul sprendžia mažesnes bylas. Pasidalyk su jais našta ir tau bus lengviau.+ 23 Jeigu taip darysi – ir Dievas tau taip įsako, – pats nepervargsi ir žmonės grįš į namus patenkinti.“

24 Mozė uošvio paklausė ir viską padarė, kaip šis sakė. 25 Jis išsirinko iš tautos sumanių vyrų ir paskyrė juos tautos vadais – tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. 26 Tie vyrai pradėjo spręsti žmonių bylas. Sunkesnes jie perduodavo Mozei,+ o patys spręsdavo lengvesnes. 27 Paskui Mozė išlydėjo uošvį+ ir šis grįžo į savo kraštą.

19 Trečią mėnesį po išėjimo iš Egipto krašto izraelitai atkeliavo į Sinajaus dykumą. 2 Išėję iš Refidimų,+ tą pačią dieną* jie pasiekė Sinajaus dykumą ir įsirengė stovyklą, pasistatė palapines priešais kalną.+

3 Tada Mozė užkopė pas Dievą. Ant kalno Jehova jam tarė:+ „Štai ką pasakysi Jokūbo namams, štai ką izraelitams praneši: 4 ‘Patys matėte, ką padariau egiptiečiams.+ Atsinešiau jus pas save kaip erelis jauniklius ant sparnų.+ 5 Jeigu paklusite mano balsui ir laikysitės sandoros, būsite mano ypatinga nuosavybė*, tauta, kurią išsirinkau iš visų tautų,+ nes man priklauso visa žemė.+ 6 Būsite mano karališkoji kunigija* ir šventa tauta.’+ Šiuos žodžius perduosi izraelitams.“

7 Mozė sugrįžęs sušaukė tautos seniūnus ir perdavė jiems visus žodžius, kuriuos Jehova buvo liepęs perduoti.+ 8 Žmonės visi kaip vienas pasižadėjo: „Darysime visa, ką Jehova sako.“+ Kai Mozė perdavė tautos žodžius Jehovai, 9 Jehova jam tarė: „Netrukus pas tave nužengsiu tirštame debesyje, kad visi girdėtų mane su tavimi kalbantis ir kad visada tavimi pasitikėtų.“ Taigi Mozė perdavė Jehovai žmonių žodžius.

10 Jehova Mozei tarė: „Eik pas žmones ir liepk jiems šiandien ir rytoj ruoštis, kad būtų šventi. Tegul išsiskalbia drabužius 11 ir būna pasirengę trečiai dienai, nes trečią dieną Jehova visos tautos akivaizdoje nužengs ant Sinajaus kalno. 12 Nužymėk aplink kalną ribas ir perspėk žmones: ‘Nemėginkite lipti į kalną, ant jo šlaitų kojos nekelkite. Kas tik ten žengtų, bus nubaustas mirtimi. 13 Jis turės būti užmėtytas akmenimis arba nušautas*, neliesite jo. Ar tai būtų gyvulys, ar žmogus, gyvo jo nepaliksite.’+ Prie kalno žmonės galės ateiti tik tada, kai išgirs rago gausmą.“+

14 Nusileidęs nuo kalno, Mozė liepė žmonėms ruoštis, kad būtų šventi, ir tie išsiskalbė drabužius.+ 15 Mozė visiems sakė: „Ruoškitės trečiai dienai. Tegul nė vienas nesueina su moterimi.“

16 Trečios dienos rytą griaudėjo ir žaibavo. Kalną apgaubė tirštas debesis+ ir pasigirdo garsus rago gaudesys. Visi žmonės stovykloje ėmė drebėti.+ 17 Tada Mozė išsivedė žmones iš stovyklos susitikti su Dievu. Visi sustojo kalno papėdėje. 18 Sinajaus kalnas skendėjo dūmuose, nes ant jo liepsnose buvo nužengęs Jehova.+ Dūmai vertėsi tarsi iš kokios degyklos, visas kalnas drebėte drebėjo+ 19 ir rago gausmas darėsi vis stipresnis. Mozė prabilo ir jam atsiliepė Dievo balsas.

20 Taigi Jehova nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės. Jehova paliepė Mozei užlipti ant kalno. Šiam užlipus,+ 21 Jehova tarė: „Leiskis žemyn ir įspėk žmones, kad nesiveržtų pamatyti Jehovos ir nepražūtų. 22 Ir tegul kunigai*, nuolat stojantys Jehovos akivaizdon, pasiruošia, kad būtų šventi ir kad Jehova prieš juos nepakiltų.“+ 23 Mozė Jehovai atsakė: „Žmonės nelips į Sinajaus kalną, nes tu mums prisakei: ‘Nužymėk aplink kalną ribas, kad visi žinotų jį esant šventą.’“+ 24 Tačiau Jehova jam paliepė: „Leiskis žemyn ir sugrįžk su Aaronu. Bet kunigams ir žmonėms neleisk veržtis pas Jehovą, kad jis prieš juos nepakiltų.“+ 25 Taigi Mozė nusileido žemyn ir perdavė tai žmonėms.

20 Tada Dievas kalbėjo šiuos žodžius:+

2 „Aš esu Jehova, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto, iš tavo vergystės krašto.+ 3 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.+

4 Nedirbsi sau jokio drožinio ar kitokio atvaizdo to, kas yra aukštai – danguje, kas žemai – žemėje ir kas žemiau žemės – vandenyse.+ 5 Nesilenksi jiems ir jų negarbinsi,+ nes aš, tavo Dievas Jehova, esu Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės+ ir baudžiantis už tėvų kaltes – kaltes tų, kurie manęs nekenčia, – vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, 6 o vaikams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų, rodantis ištikimąją meilę iki tūkstantosios kartos.+

7 Nepaniekinsi* Jehovos, savo Dievo, vardo,+ nes Jehova nepaliks nenubausto žmogaus, kuris jo vardą paniekina*.+

8 Nepamirši, kad šabo diena yra šventa.+ 9 Šešias dienas gali darbuotis ir dirbti visus savo darbus,+ 10 bet septinta diena yra šabas Jehovos, tavo Dievo, garbei. Tą dieną nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus, nei dukra, nei vergas ar vergė, nei tavo gyvulys, nei svetimšalis, apsigyvenęs kurioje nors iš tavo gyvenviečių.+ 11 Juk per šešias dienas Jehova padarė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose, o septintą dieną ilsėjosi.+ Todėl Jehova palaimino šabo dieną ir paskelbė ją šventa.

12 Gerbsi savo tėvą ir motiną,+ kad ilgai gyventum krašte, kurį tavo Dievas Jehova tau duos.+

13 Nežudysi.+

14 Nesvetimausi.+

15 Nevogsi.+

16 Nekalbėsi netiesos liudydamas prieš savo artimą.+

17 Negeisi artimo namų, negeisi artimo žmonos,+ negeisi jo vergo ar vergės, jo jaučio ar asilo. Negeisi nieko, kas tavo artimui priklauso.“+

18 Išsigandę griausmų ir žaibų, rago gaudesio ir dūmų, rūkstančių nuo kalno, žmonės drebėte drebėjo.+ Jie stovėjo atokiai 19 ir sakė Mozei: „Tu mums kalbėk, ir mes klausysime. Tenekalba mums Dievas, kad nemirtume.“+ 20 Mozė žmonėms atsakė: „Nesibaiminkite. Dievas nužengė, kad jus ištirtų;+ jis nori, kad nepaliautumėte jo didžiai gerbti ir nenusidėtumėte.“+ 21 Taigi žmonės stovėjo atstu, o Mozė prisiartino prie tamsaus debesies, kuriame buvo Dievas.+

22 Jehova Mozei tarė: „Štai ką pasakysi izraelitams: ‘Patys matėte, kad kalbėjau jums iš dangaus.+ 23 Tad nedirbsite sau jokių dievų nei iš sidabro, nei iš aukso, neturėsite kitų dievų šalia manęs.+ 24 Padirbsi man iš žemių aukurą ir aukosi ant jo deginamąsias aukas, bendrystės* aukas, gyvulius iš savo bandų ir kaimenių. Kiekvienoje mano išrinktoje vietoje, kur turės būti minimas mano vardas,+ aš pas tave ateisiu ir tave palaiminsiu. 25 Jeigu aukurą man statytum akmeninį, statysi jį iš netašytų akmenų,+ nes, paliesdamas akmenį káltu, padarysi jį nešvarų. 26 Ir nelipsi prie mano aukuro laiptais, kad nepasimatytų tavo nuogumas.’

21 Perduosi žmonėms tokius teisinius nuostatus.+

2 Jeigu nusipirktum vergą hebrają,+ jis vergaus tau šešerius metus, bet septintaisiais metais suteiksi jam laisvę be jokios išpirkos.+ 3 Jeigu jis atėjo vienas, tai ir išeis vienas. Jeigu atėjo su žmona, žmona išeis drauge su juo. 4 Jeigu žmoną jam davė šeimininkas ir ji pagimdė jam sūnų ar dukterų, žmona su vaikais liks šeimininkui, o jis išeis vienas.+ 5 Tačiau jeigu vergas pareikštų: ‘Aš myliu savo šeimininką, savo žmoną ir vaikus ir nenoriu tapti laisvas’,+ 6 šeimininkas atves jį Dievo akivaizdoje prie durų ar durų staktos, perdurs yla jam ausį ir šis vergaus jam visą gyvenimą.

7 Jeigu kas nors parduotų savo dukterį kaip vergę, ji neatgaus laisvės, kaip atgauna vyrai. 8 Jei šeimininkas ja nepatenkintas ir nepaima jos už sugulovę, bet nutaria kam nors parduoti*, negalės jos parduoti svetimšaliams, nes jis pasielgė su ja klastingai. 9 Jeigu jis paima ją savo sūnui, turi suteikti jai dukters teises. 10 Jeigu jis vestų antrą žmoną, pirmajai nesumažins maisto, drabužių, toliau vykdys jai ir santuokinę pareigą.+ 11 Jei tų trijų dalykų jai nesuteiktų, moteris galės išeiti laisva be jokio išpirkos mokesčio.

12 Kas mirtinai sužaloja žmogų, bus nubaustas mirtimi.+ 13 Jeigu tai padarė netyčia, jeigu Dievas leido nutikti tokiai nelaimei, jis galės pabėgti į vietą, kurią jums paskirsiu.+ 14 Tačiau kas nužudo artimą iš pykčio, sąmoningai,+ tas turės mirti, net jei reikėtų paimti jį nuo mano aukuro.+ 15 Kas pakelia ranką prieš tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.+

16 Tas, kuris pagrobia žmogų+ ir jį parduoda, taip pat tas, kuris laiko pagrobtąjį pas save,+ bus nubaustas mirtimi.+

17 Kas keikia savo tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.+

18 Štai ką darysite, jeigu vyrai susivaidytų ir vienas iš jų sužalotų kitą akmeniu ar kumščiu*, tačiau sužalojimas nebūtų mirtinas, tik paguldytų nukentėjusį į lovą: 19 jei žmogus pajėgia atsikelti ir vaikščioti po lauką pasiramstydamas lazda, sužeidėjo nebausite. Vis dėlto kaltasis turės sužeistajam mokėti už visą nedarbo laiką, iki šis visiškai pasveiks.

20 Jeigu šeimininkas savo vergui ar vergei trenktų lazda ir užmuštų, jis bus nubaustas.+ 21 Tačiau jeigu vergas dieną ar dvi išgyventų, šeimininko bausti nereikės, nes jis prarado vergą, kuris kainavo jam pinigus.

22 Jeigu vyrai besigrumdami užgauna nėščią moterį ir ji pagimdo prieš laiką*,+ bet mirtina nelaimė neįvyksta*, kaltininkas turės atlyginti žalą – tiek, kiek iš jo pareikalaus moters vyras; jis atsiskaitys teisėjams tarpininkaujant.+ 23 Bet jeigu įvyksta mirtina nelaimė, atiduosi gyvybę už gyvybę*.+ 24 Atiduosi akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją,+ 25 atlyginsi nudeginimu už nudeginimą, žaizda už žaizdą, smūgiu už smūgį.

26 Jeigu kas nors išmuša savo vergui ar vergei akį, turės už akį dovanoti jam laisvę.+ 27 Ir jeigu išmuša savo vergui ar vergei dantį, turės už dantį dovanoti jam laisvę.

28 Jeigu jautis mirtinai subadytų vyrą ar moterį, jautį užmušite akmenimis+ ir jo mėsos nevalgysite. Jaučio savininkas nebus kaltas. 29 Tačiau jeigu vyrą ar moterį subadęs jautis jau ir anksčiau badydavosi, bet savininkas to gyvulio neuždarė, nors buvo įspėtas, turėsite ir jautį užmušti akmenimis, ir savininką nubausti mirtimi. 30 Jeigu savininkui būtų leista išpirkti savo gyvybę, jis turės sumokėti tiek, kiek iš jo bus pareikalauta. 31 Jei jautis būtų užbadęs berniuką ar mergaitę, jo savininkui bus taikomi tie patys nuostatai. 32 Jeigu jautis užbadytų vergą ar vergę, jaučio savininkas sumokės vergo šeimininkui 30 šekelių*, o jautis bus užmuštas akmenimis.

33 Jeigu kas nors nudengia kokią duobę arba pats ją iškasa ir neuždengia ir į tą duobę įpuola jautis ar asilas, 34 tas žmogus turės atlyginti žalą.+ Jis sumokės už gyvulį jo savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam. 35 Jeigu kieno nors jautis užbado kito žmogaus jautį, jaučių savininkai turi gyvąjį jautį parduoti ir pinigus pasidalyti. Jie pasidalys ir nugaišusį gyvulį. 36 Tačiau jeigu tas jautis jau anksčiau badydavosi ir savininkas nebuvo jo uždaręs, jis turės atiduoti jautį už jautį, o užbadytą gyvulį pasiims sau.

22 Jeigu kas pavagia jautį ar avį ir pavogęs papjauna arba parduoda, turės už jautį atiduoti penkis jaučius, o už avį – keturias avis.+

2 (Jeigu kas nors, užklupęs besilaužiantį į namus vagį,+ jam užtvoja ir šis miršta, kraujo kaltės nėra, 3 tačiau jeigu tai įvyksta saulei jau patekėjus, jis užsitraukia kraujo kaltę.)

Vagis turi atlyginti už tai, ką pavogė. Jeigu jis nieko neturi, bus parduotas, kad atidirbtų už tai, ką pavogė. 4 Jeigu pavogtas gyvulys – jautis, asilas ar avis – randamas pas jį gyvas, vagis turės atlyginti už jį dvigubai.

5 Jei kas nors paleidžia ganytis savo gyvulius į ganyklą ar vynuogyną ir tie nuklysta į kito žmogaus lauką, gyvulių šeimininkas turės atlyginti nuostolį geriausia savo laukų ar vynuogyno derliaus dalimi.

6 Jeigu kyla gaisras ir ugnis, įsimetusi į dygiakrūmius, išplinta ir sunaikina javų pėdus, dar nenupjautus javus ar lauką, gaisro sukėlėjas turės atlyginti už tai, kas sudegė.

7 Jeigu kas nors duoda artimui pasaugoti pinigus ar daiktus ir šie iš jo namų pavagiami, vagis, jei bus surastas, turės atlyginti nuostolį dvigubai.+ 8 Jei vagies rasti nepavyktų, namų šeimininką atvesite Dievo akivaizdon,+ kad būtų nustatyta, ar jis pats nepasisavino* artimo nuosavybės. 9 Kiekvienu atveju, kai žmogus apkaltina kitą pasisavinus jo jautį, asilą, avį, drabužį ar kokį daiktą, kurio yra pasigedęs, ir pareiškia: ‘Tai mano!’, abi pusės pateiks tą reikalą Dievui.+ Tas, kurį Dievas nurodys esant kaltą, turės artimui atlyginti nuostolį dvigubai.+

10 Jei kas nors paprašo savo artimą pasaugoti jo asilą, jautį, avį ar kokį kitą gyvulį ir gyvulys nugaišta, yra sužalojamas ar niekam nematant pagrobiamas, 11 žmogus, kuris gyvulį saugojo, turės prisiekti Jehovos akivaizdoje, kad nepasisavino* artimo nuosavybės. Savininkas priims jo priesaiką ir nuostolio atlyginti nereikės.+ 12 Tačiau jeigu gyvulys buvo pavogtas,* savininkui turės būti už jį atlyginta. 13 Jeigu gyvulį sudraskė žvėris, žmogus turi atnešti, kas liko, kaip įrodymą. Už žvėries sudraskytą gyvulį atlyginti nereikės.

14 Jeigu kas nors iš artimo pasiskolina gyvulį ir tas, savininkui šalia nesant, susižaloja arba nugaišta, gyvulį pasiskolinęs žmogus turės atlyginti nuostolį. 15 Tačiau jeigu savininkas tuo metu buvo šalia, nuostolio atlyginti nereikės. Jeigu gyvulys buvo išnuomotas, atlygis už nuostolį bus nuomos mokestis.

16 Jeigu koks vyras suvedžioja nesužadėtą mergelę ir su ja sugula, privalės sumokėti už ją nuotakos išpirką ir paimti ją į žmonas.+ 17 Jeigu jos tėvas nesutiktų išleisti už jo dukters, jis vis tiek turės sumokėti tiek, kiek mokama už nuotaką.

18 Būrėjos nepaliksi gyvos.+

19 Kas sueina su gyvuliu, turi būti nubaustas mirtimi.+

20 Kas tik aukotų aukas svetimiems dievams, ne Jehovai, turi būti nubaustas mirtimi.+

21 Svetimšalio neskriausi ir neišnaudosi,+ nes ir patys buvote svetimšaliai Egipto krašte.+

22 Neskriausite našlės ar našlaičio.+ 23 Jeigu juos skriaustumėte ir jie manęs šauktųsi, tikrai išgirsiu jų šauksmą.+ 24 Aš užsidegsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju. Jūsų žmonos taps našlėmis ir jūsų vaikai liks be tėvo.

25 Jeigu paskolinsi pinigų neturtingam tautiečiui, nesielgsi su juo kaip palūkininkas*, palūkanų neimsi.+

26 Jeigu paimtum iš artimo jo apsiaustą kaip užstatą,+ turi jį grąžinti iki saulėlydžio, 27 nes tas apdaras yra vienintelis apklotas jo kūnui. Kuo gi jis užsiklos eidamas miegoti?+ Jeigu jis manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu, nes esu atjautus*.+

28 Nekeiksi Dievo+ ir neburnosi prieš savo tautos vadą*.+

29 Nuėmęs gausų derlių ir prisispaudęs apsčiai aliejaus ir vyno, nedelsi paaukoti man atnašos.+ Atiduosi man savo pirmagimį sūnų.+ 30 Taip pat darysi ir su jaučio ir avies jaunikliu.+ Septynias dienas jis liks su motina, o aštuntą dieną atiduosi man.+

31 Turite būti mano šventa tauta,+ todėl nevalgysite žvėries sudraskyto gyvūno mėsos.+ Išmesite ją šunims.

23 Neskleisi melagingų kalbų.+ Liudydamas teisme netapsi nedorėlio bendrininku, nekalbėsi melo.+ 2 Neisi paskui minią daryti pikta ir liudydamas teisme neiškraipysi tiesos, kad įsiteiktum* daugumai. 3 Net vargšo byloje nebūsi šališkas.+

4 Jeigu užtiktum paklydusį priešo jautį ar asilą, parvesi jį savininkui.+ 5 Jei pamatytum, kad tavęs nekenčiančio žmogaus asilas parklupo po nešuliu, nenumok ranka ir nenueik. Padėk jam savo asilą pakelti.+

6 Neiškraipysi teisingumo vargingo žmogaus byloje.+

7 Neprisidėsi prie meluojančių kaltintojų*, nepasmerksi nekalto ir teisaus žmogaus mirčiai, nes darantis tokią nedorybę nepateisinamas*.+

8 Kyšio nepriimsi, nes kyšis net įžvalgius apakina, net teisų žmogų gali priversti kalbėti kreivai.+

9 Neengsi svetimšalio, nes pats buvai svetimšalis Egipto žemėje ir žinai, ką reiškia gyventi svetimame krašte.+

10 Šešerius metus sėsi savo laukus ir nuimsi derlių,+ 11 bet septintaisiais jų nedirbsi, paliksi pūdymu. Iš jų maitinsis tautos vargdieniai, o ką šie paliks, bus laukų gyvūnams. Taip darysi ir su savo vynuogynais, ir su alyvmedžių sodais.

12 Šešias dienas dirbsi savo darbus, bet septintą dieną nuo darbo atsitrauksi, kad tavo jautis ir asilas pailsėtų, kad tavo vergas* ir svetimšalis galėtų atgauti jėgas.+

13 Stropiai vykdysi visa, ką tau įsakau,+ ir neminėsi kitų dievų, netars jų vardo tavo lūpos*.+

14 Triskart per metus surengsi mano garbei iškilmes.+ 15 Švęsi Neraugintos duonos šventę.+ Kaip jau esu įsakęs, septynias dienas valgysi neraugintą duoną. Darysi tai abibo* mėnesį, mano nurodytu laiku,+ nes tuo metu išėjai iš Egipto. Nė vienas nepasirodysite mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.+ 16 Taip pat švęsi Pjūties šventę*, kai nuimsi pirmąjį savo laukuose pasėtų javų derlių.+ O metų pabaigoje, nuo laukų suvalęs viską, ką savo triūsu užauginai, švęsi Derliaus nuėmimo šventę*.+ 17 Triskart per metus visi tavo vyrai susirinks Viešpaties Jehovos akivaizdoje.+

18 Kartu su aukos krauju neatnašausi nieko su raugu. Taukų, skirtų man aukoti per iškilmes, nepaliksi per naktį iki ryto.

19 Geriausią pirmojo savo žemės vaisiaus dalį atneši į savo Dievo Jehovos Namus.+

Nevirsi ožiuko jo motinos piene.+

20 Siunčiu pirma tavęs savo angelą,+ kad saugotų tave kelyje ir nuvestų į vietą, kurią esu paruošęs.+ 21 Nenuleisk nuo jo akių ir klausyk jo balso. Nemaištauk prieš jį, nes jis neatleis tavo nusižengimų,+ nemaištauk, nes jis veikia mano vardu*. 22 Jeigu atidžiai klausysi jo balso ir darysi visa, ką įsakau, būsiu priešas tavo priešams, nedraugas tavo nedraugams. 23 Kai mano angelas, einantis pirma tavęs, nuves tave pas amoritus, hetitus, perizus, kanaaniečius, hivus ir jebusiečius, aš juos išnaikinsiu.+ 24 Jų dievams tu nesilenksi, jų negarbinsi ir neperimsi tenykščių papročių.+ Tuos dievus išvartysi ir sudaužysi jų šventstulpius*.+ 25 Garbinsi Jehovą, savo Dievą,+ ir jis laimins tavo duoną ir vandenį.+ Aš apsaugosiu tave nuo ligų,+ 26 moterys tavo krašte nepersileis, tarp jų nebus nevaisingų.+ Leisiu tau nugyventi ilgą gyvenimą.

27 Aš pasiųsiu baimę pirma tavęs+ ir sukelsiu sumaištį tarp tautų, kurias sutiksi. Padarysiu taip, kad nuo tavęs bėgte bėgs visi tavo priešai.+ 28 Atimsiu drąsą*+ hivams, kanaaniečiams ir hetitams dar prieš tau ateinant ir priversiu juos trauktis tau iš kelio.+ 29 Ne per vienus metus juos išvarysiu, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų plėšrių žvėrių.+ 30 Varysiu juos pamažu, kol pagausėsi ir užimsi visą kraštą.+

31 Tavo žemės drieksis nuo Raudonosios jūros iki Filistinų jūros, nuo dykumos iki Upės*.+ Ten gyvenančius žmones atiduosiu tau į rankas, ir tu išvarysi juos iš krašto.+ 32 Nei su jais, nei su jų dievais nesudarysi jokios sandoros.+ 33 Nepaliksi jų savo krašte, kad tavęs nesuviliotų man nusidėti. Jeigu imsi garbinti jų dievus, jie taps tau žabangais.“+

24 Tada jis tarė Mozei: „Drauge su Aaronu, Nadabu, Abihuvu+ ir septyniasdešimčia Izraelio seniūnų užkopkite pas Jehovą ir iš tolo jam nusilenkite. 2 Prie Jehovos prieis tik Mozė, o anie vyrai tenesiartina. Kiti žmonės su Moze į kalną tegul nelipa.“+

3 Mozė sugrįžęs perdavė tautai visus Jehovos žodžius ir teisinius nuostatus.+ Žmonės vienu balsu atsakė: „Visa, ką Jehova pasakė, mes vykdysime.“+ 4 Visus tuos Jehovos žodžius Mozė užrašė.+ Atsikėlęs ankstų rytą, kalno papėdėje jis pastatė aukurą ir sudėjo 12 akmenų už visas 12 Izraelio giminių. 5 Paskui pavedė jauniems Izraelio vyrams paaukoti Jehovai deginamųjų aukų ir jaučių kaip bendrystės auką.+ 6 Pusę kraujo Mozė supylė į dubenis, o kitą pusę išlaistė ant aukuro. 7 Tada paėmė sandoros knygą* ir perskaitė tautai.+ Žmonės kalbėjo: „Visa, ką Jehova pasakė, mes vykdysime ir būsime jam klusnūs.“+ 8 Mozė paėmė aną kraują, pašlakstė juo žmones+ ir tarė: „Šiuo krauju patvirtinama sandora, kurią Jehova su jumis sudaro tardamas visus tuos žodžius.“+

9 Tada Mozė su Aaronu, Nadabu, Abihuvu ir 70 Izraelio seniūnų patraukė aukštyn į kalną. 10 Tenai jie išvydo Izraelio Dievą,+ – jam po kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro, vaiskaus lyg dangūs.+ 11 Prieš tuos Izraelio tautos vadus Dievas rankos nepakėlė.+ Jie valgė, gėrė ir matė Dievą regėjime.

12 Paskui Jehova Mozei tarė: „Užkopk pas mane ant kalno ir čia pasilik. Aš duosiu tau akmens plokštes su mano įrašytais įsakymais ir įstatymais tautai pamokyti.“+ 13 Mozė drauge su savo padėjėju Jozue+ pakilo kopti į Dievo kalną.+ 14 Izraelio seniūnams jis buvo pasakęs: „Laukite mūsų čia, kol sugrįšime.+ Su jumis bus Aaronas ir Hūras,+ tad kilus kokiam reikalui kreipkitės į juodu.“+ 15 Mozei kopiant į kalną, kalnas skendėjo debesyje.+

16 Jehovos šlovė+ gaubė Sinajaus kalną+ ir debesis jį dengė šešias dienas. Septintą dieną Dievas pašaukė Mozę iš debesies. 17 Izraelitų akimis Jehovos šlovė atrodė it visa ryjanti ugnis kalno viršūnėje. 18 Taigi Mozė paniro į debesį. Užkopęs ant kalno,+ ten jis išbuvo 40 dienų ir 40 naktų.+

25 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Paliepk izraelitams paruošti man auką. Priimsite aukas iš kiekvieno, kurį širdis skatina man aukoti.+ 3 Štai ką iš žmonių priimsite: auksą,+ sidabrą,+ varį,+ 4 mėlynus, purpurinius, skaisčiai raudonus siūlus, plonus lininius siūlus, ožkų vilną, 5 raudonai dažytus avikailius, ruonių odas, akacijos medieną,+ 6 aliejų žibintams,+ balzamą patepimo aliejui+ ir kvapiesiems smilkalams+ gaminti, 7 onikso akmenis ir kitus brangakmenius kunigo liemenei*+ ir antkrūtiniui.+ 8 Jie pastatys man šventovę ir aš gyvensiu tarp jų.+ 9 Tą šventovę, mano Padangtę, pastatysite ir įrengsite tiksliai tokią, kokią tau parodysiu.+

10 Iš akacijos medžio padarysi pustrečios uolekties* ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio skrynią.+ 11 Padengsi ją grynu auksu+ – iš vidaus ir iš išorės – ir papuoši auksiniu apvadu.+ 12 Nuliedinsi keturis auksinius žiedus ir pritvirtinsi juos virš kiekvienos iš keturių skrynios kojelių – du žiedus vienoje pusėje ir du kitoje. 13 Iš akacijos medžio padarysi kartis ir padengsi jas auksu.+ 14 Tas kartis perkiši per žiedus abiejose skrynios pusėse, kad galėtumėte skrynią nešti. 15 Kartys visada turės likti pervertos per skrynios žiedus, jų niekada neištrauksite.+ 16 Į skrynią įdėsi Įstatymo plokštes, kurias tau duosiu.+

17 Padarysi iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio dangtį,+ 18 abiejuose dangčio galuose iškalstysi po auksinį kerubą.+ 19 Kerubus padarysi abiejuose dangčio galuose – vieną viename, kitą kitame. 20 Abu kerubų sparnai bus pakelti į viršų ir gaubs skrynios dangtį.+ Kerubai bus vienas priešais kitą, į dangtį nukreiptais veidais. 21 Tuo dangčiu uždengsi skrynią+ ir į skrynią įdėsi Įstatymo plokštes, kurias tau duosiu. 22 Virš dangčio, dengiančio Įstatymo* Skrynią, tarp dviejų kerubų, aš tau apsireikšiu ir su tavimi kalbėsiuosi.+ Ten paskelbsiu tau visus įsakymus, o tu turėsi perduoti juos izraelitams.

23 Iš akacijos medžio padarysi dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio stalą.+ 24 Padengsi jį grynu auksu ir kraštus papuoši auksiniu apvadu. 25 Stalo kraštą apjuosi plaštakos* pločio briauna, ją taip pat papuoši auksiniu apvadu. 26 Iš aukso padarysi keturis žiedus ir pritvirtinsi juos keturiuose stalo kampuose, prie kiekvienos kojos. 27 Žiedai turi būti prie pat briaunos. Per juos perkiši kartis stalui nešti. 28 Kartis padarysi iš akacijos medžio ir padengsi jas auksu. Stalą nešite paėmę už tų karčių.

29 Iš gryno aukso padarysi ir stalo reikmenis: dubenis, taures, ąsočius ir puodynes liejamosioms atnašoms.+ 30 Ant to stalo mano akivaizdoje visada turėsi padėjęs atnašinės duonos.+

31 Iš gryno aukso padarysi žibintuvą.+ Nukaldinsi jį iš vientiso gabalo – jo pagrindą, stiebą ir šakas su jų taurelėmis, pumpurėliais ir vainikėliais.+ 32 Iš žibintuvo stiebo eis šešios šakos – trys į vieną pusę, trys į kitą. 33 Kiekvieną šaką vienoje pusėje sudarys trys migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais, ir kiekvieną šaką kitoje pusėje sudarys trys migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais. Tokios šešios šakos eis iš žibintuvo stiebo. 34 Žibintuvo stiebą sudarys keturios migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais. 35 Vienas pumpurėlis bus po apatine šakų pora, vienas po vidurine šakų pora ir vienas po viršutine šakų pora, – po visomis šešiomis šakomis, einančiomis iš stiebo. 36 Tie pumpurėliai, šakos ir visas žibintuvas turi būti nukalti iš vientiso gryno aukso gabalo.+ 37 Žibintuvą padarysi su septyniais žibintais. Jie degs ir apšvies vietą priešais žibintuvą.+ 38 Gnybtuvus* ir indus nuognaiboms padarysi iš gryno aukso.+ 39 Žibintuvą ir visus tuos reikmenis padarysi iš vieno talento* gryno aukso. 40 Padarysi juos tiksliai tokius, kokie tau buvo parodyti ant kalno.+

26 Padangtei+ uždengti išausi 10 audinio juostų iš plonų suktinių lininių siūlų ir mėlynos, purpurinės ir skaisčiai raudonos spalvos siūlų. Tas juostas turės puošti kerubų+ atvaizdai.+ 2 Kiekviena juosta bus 28 uolekčių* ilgio ir 4 uolekčių pločio – visos tokio pat dydžio.+ 3 Sujungsi 5 audeklo juostas į vieną gabalą, juostą prie juostos, ir kitas 5 sujungsi į vieną gabalą, juostą prie juostos. 4 Pirmo gabalo vienoje pusėje prie kraštinės juostos pritvirtinsi kilpas iš mėlynų siūlų; tą patį padarysi ir antro gabalo vienoje pusėje, kad abu gabalus būtų galima sukabinti į vieną. 5 Prie vieno gabalo prisiūsi 50 kilpų ir prie kito 50 kilpų. Tos kilpos turi būti viena priešais kitą. 6 Iš aukso padarysi 50 sąsagų abiem gabalams susegti į vieną uždangalą, kad juo būtų galima uždengti visą Padangtę.+

7 Kitam Padangtės uždangalui nuausi juostas iš ožkų vilnos,+ iš viso 11.+ 8 Kiekviena turės būti 30 uolekčių ilgio ir 4 uolekčių pločio – visos 11 tokio pat dydžio. 9 Į vieną gabalą sujungsi 5 juostas, o į kitą gabalą – 6. Šeštąją juostą Palapinės priekyje sulenksi dvilinką. 10 Pirmojo gabalo vienoje pusėje prie kraštinės juostos prisiūsi 50 kilpų ir 50 kilpų prisiūsi prie antrojo gabalo kraštinės juostos, kad juos būtų galima sukabinti. 11 Iš vario padarysi 50 sąsagų ir jomis susegsi tuos kraštus, kad išeitų vientisas uždangalas visai Palapinei. 12 Ožkų vilnos uždangalas bus užleistas ant pirmojo sluoksnio. Padangtės gale jis bus ilgesnis už pirmąjį uždangalą per pusę vienos juostos pločio. 13 O abiejuose Padangtės šonuose jis bus ilgesnis už pirmąjį uždangalą per vieną uolektį.

14 Dar vieną uždangalą Palapinei padarysi iš raudonai dažytų avikailių ir ant jo dar vieną – iš ruonių odos.+

15 Iš akacijos medžio padirbsi pastatomus rėmus,+ iš kurių bus surenkama Padangtė.+ 16 Kiekvienas rėmas bus 10 uolekčių aukščio ir pusantros uolekties pločio. 17 Apačioje kiekvienas rėmas turės po dvi iškyšas, vieną šalia kitos. Tokius padirbsi visus Padangtės rėmus. 18 Pietiniam Padangtės šonui padirbsi 20 rėmų.

19 Tiems 20 rėmų padirbsi 40 sidabrinių pastovų+ – po du pastovus kiekvienam rėmui, po pastovą abiem rėmo iškyšoms įleisti.+ 20 Priešingam Padangtės šonui, šiauriniam, irgi padirbsi 20 rėmų 21 ir 40 sidabrinių pastovų – po du pastovus kiekvienam rėmui pastatyti. 22 Padangtės užpakalinei sienai, vakarinei, padirbsi 6 rėmus.+ 23 Dar du rėmus padirbsi kampams Padangtės gale. 24 Šitie du rėmai bus iš dviejų lentų, susieinančių viršuje, ties pirmuoju žiedu. Tokius du rėmus padirbsi abiem kampams Padangtės gale. 25 Taigi iš viso gale bus 8 rėmai su 16 sidabrinių pastovų – po du pastovus kiekvienam rėmui.

26 Iš akacijos medžio padarysi kartis – 5 vieno Padangtės šono rėmams sutvirtinti,+ 27 5 antro šono rėmams sutvirtinti ir 5 užpakalinės sienos, tai yra vakarinės, rėmams sutvirtinti. 28 Kartis, laikanti rėmus per vidurį, eis išilgai per visą sieną, nuo vieno jos galo iki kito.

29 Rėmus padengsi auksu+ ir prie jų pritvirtinsi auksinius žiedus kartims perkišti. Kartis irgi padengsi auksu. 30 Padangtę pastatysi tiksliai tokią, kokia tau buvo parodyta ant kalno.+

31 Iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų nuausi uždangą+ ir išsiuvinėsi ją kerubų atvaizdais. 32 Pakabinsi ją ant keturių auksu padengtų akacijos medžio stulpų su auksiniais kabliais. Tie stulpai bus pastatyti ant keturių sidabrinių pastovų. 33 Uždangą pakabinsi po sąsagomis ir už jos pastatysi Įstatymo* Skrynią.+ Ta uždanga skirs Šventąją+ nuo Šventų Švenčiausiosios.+ 34 Įstatymo* Skrynią uždengsi dangčiu ir įneši į Šventų Švenčiausiąją.

35 Stalą pastatysi šiapus uždangos. Priešais stalą, pietinėje Padangtės pusėje, pastatysi žibintuvą,+ o stalas stovės šiaurinėje pusėje. 36 Įėjimui į Palapinę uždengti išausi užuolaidą iš mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų.+ 37 Tai užuolaidai pakabinti iš akacijos medžio padirbsi 5 stulpus ir padengsi juos auksu. Jų kabliai bus iš aukso. Stulpams pastatyti iš vario nuliesi 5 pastovus.

27 Iš akacijos medžio padarysi aukurą+ – 5 uolekčių* ilgio ir 5 uolekčių pločio, keturkampį. Jo aukštis bus 3 uolektys.+ 2 Visuose keturiuose aukuro kampuose padarysi po ragą,+ kad kyšotų iš aukuro kampų. Visą aukurą padengsi variu.+ 3 Taip pat padirbsi indus pelenams* supilti, semtuvus, dubenis, šakes ir indus žarijoms. Visus šiuos reikmenis padarysi iš vario.+ 4 Padirbsi aukurui ir groteles iš varinių virbų, o ant grotelių – keturis varinius žiedus keturiuose kampuose. 5 Įtaisysi tas groteles aukure žemiau apvado, maždaug per vidurį. 6 Iš akacijos medžio padirbsi kartis aukurui nešti ir padengsi jas variu. 7 Kartis perkiši per žiedus abiejose aukuro pusėse, kad aukurą būtų galima nešti.+ 8 Aukurą padarysi iš lentų, kaip dėžę. Padarysi jį tiksliai tokį, koks buvo parodytas tau ant kalno.+

9 Aplink Padangtę turės būti kiemas.+ Kiemo pietinėje pusėje bus 100 uolekčių ilgio užtvara iš plonų suktinių lininių siūlų audinio.+ 10 Audinį pritvirtinsi prie 20 strypų, pastatytų ant 20 varinių pastovų. Strypų kabliai ir jungės* bus iš sidabro. 11 Šiaurinėje kiemo pusėje irgi bus 100 uolekčių ilgio užtvara iš audinio, pritvirtinto prie 20 strypų su 20 varinių pastovų; strypų kabliai ir jungės bus iš sidabro. 12 Vakarinėje kiemo pusėje užtvara bus 50 uolekčių ilgio, audinį pritvirtinsi prie 10 strypų su 10 pastovų. 13 Rytinėje, saulėtekio, pusėje kiemo plotis taip pat bus 50 uolekčių. 14 Ši kiemo pusė iš vieno šono bus atitverta 15 uolekčių ilgio užtvara su 3 strypais ir 3 pastovais,+ 15 iš kito šono – irgi 15 uolekčių ilgio užtvara su 3 strypais ir 3 pastovais.

16 Įėjimui į kiemą nuausi 20 uolekčių pločio užuolaidą. Nuausi ją iš mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų ir plonų suktinių lininių siūlų+ ir pritvirtinsi prie 4 strypų, pastatytų ant 4 pastovų.+ 17 Visi strypai aplink kiemą turės sidabrines junges ir sidabrinius kablius, o jų pastovai bus iš vario.+ 18 Taigi kiemas bus 100 uolekčių ilgio+ ir 50 uolekčių pločio. Jis bus aptvertas 5 uolekčių aukščio užtvara iš plonų suktinių lininių siūlų audinio, o strypų pastovai bus variniai. 19 Visi Padangtės reikmenys, naudojami apeigoms, taip pat jos kuoliukai ir kiemo užtvaros kuoliukai turi būti variniai.+

20 Izraelitams įsakysi atnešti tyro grūstuvėje grūstų alyvuogių aliejaus, kad jo nepristigtų žibintuvui,+ 21 esančiam Susitikimo Palapinėje, šiapus uždangos, už kurios stovi Įstatymo* Skrynia.+ Aaronas ir jo sūnūs rūpinsis, kad žibintuvas Jehovos akivaizdoje degtų nuo vakaro iki ryto.+ Šį įsaką izraelitai vykdys per kartų kartas, jis galios amžiais.+

28 Išskirsi iš Izraelio tautos savo brolį Aaroną ir jo sūnus. Jie tarnaus man kunigais+ – Aaronas+ ir jo sūnūs Nadabas, Abihuvas,+ Eleazaras ir Itamaras.+ 2 Pasiūdinsi savo broliui Aaronui šventus, garbingumo teikiančius ir puošnius drabužius.+ 3 Liepk nagingiems* žmonėms, kuriems suteikiau išmanymo,+ kad pasiūtų Aaronui tuos drabužius ir jis galėtų būti įšventintas* tarnauti man kunigu.

4 Štai kokius drabužius jie pasiūs: antkrūtinį,+ liemenę*,+ berankovį drabužį,+ languotą palaidinę, turbaną+ ir juostą.+ Tuos šventus apdarus jie pasiūs tavo broliui Aaronui ir jo sūnums, kad galėtų tarnauti man kunigais. 5 Meistrai panaudos auksą, mėlynus, purpurinius, skaisčiai raudonus siūlus ir plonus lininius siūlus.

6 Liemenę jie nuaus iš aukso gijų, mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų ir ją išsiuvinės.+ 7 Liemenės dalis jungs dvi perpetės. 8 Prie liemenės bus pritaisyta juosta+ jai sujuosti. Ji bus iš tų pačių medžiagų – iš aukso gijų, mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų.

9 Paimsi du onikso akmenis+ ir išraižysi juose Izraelio sūnų vardus+ – 10 šešis ant vieno akmens ir šešis ant kito; juos išraižysi paeiliui, kaip tie sūnūs yra gimę. 11 Raižytojas tuose akmenyse tarsi antspaude išraižys Izraelio sūnų vardus.+ Tada įtaisysi juos į aukso apsodus. 12 Tai bus Izraelio sūnų atminimo akmenys. Pritaisysi juos prie liemenės perpečių,+ kad Izraelio sūnų vardai būtų Aaronui ant pečių, kai jis stoja Jehovos akivaizdon. 13 Apsodus padarysi iš aukso, 14 taip pat iš gryno aukso nuvysi dvi virveles+ ir pritvirtinsi jas prie apsodų.+

15 Padarysi nuosprendžio antkrūtinį+ ir tegu meistras jį išsiuvinėja. Jis, kaip ir liemenė, bus iš aukso gijų, mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų.+ 16 Jis bus dvilinkas, keturkampis, sprindžio* ilgio ir sprindžio pločio. 17 Prie jo pritvirtinsi keturias eiles brangakmenių: pirmoje eilėje – rubiną, topazą ir smaragdą; 18 antroje – turkį, safyrą ir jaspį; 19 trečioje – lešemą*, agatą ir ametistą; 20 ketvirtoje – chrizolitą, oniksą ir nefritą. Akmenis įtvirtinsi į aukso apsodus. 21 Jų bus 12 – tiek, kiek yra Izraelio sūnų. Kiekviename akmenyje tarsi antspaude išraižysi po vieną iš dvylikos Izraelio giminių vardų.

22 Iš gryno aukso nuvysi virveles antkrūtiniui pakabinti.+ 23 Taip pat padarysi du auksinius žiedus ir pritvirtinsi juos prie dviejų* antkrūtinio kampų. 24 Į šiuos du žiedus antkrūtinio kampuose įversi abi aukso virveles. 25 Kitus virvelių galus priekinėje liemenės pusėje perkiši per apsodus, pritvirtintus prie liemenės perpečių. 26 Padarysi kitus du auksinius žiedus ir pritaisysi juos prie antkrūtinio apatinių kampų iš vidinės pusės, prigludusios prie liemenės.+ 27 Dar du auksinius žiedus pritvirtinsi išorinėje liemenės pusėje žemiau abiejų perpečių, šalia tos vietos, kur susieina liemenės kraštai, virš liemenės juostos.+ 28 Antkrūtinį mėlyna virvele, perkišta per jo žiedus, pririši prie liemenės žiedų, kad būtų prigludęs prie liemenės, virš juostos.

29 Eidamas į Šventąją Aaronas prie savo širdies visuomet turės nuosprendžio antkrūtinį su Izraelio sūnų vardais, kad Jehova juos amžiais prisimintų. 30 Į antkrūtinį įdėsi Urimus ir Tumimus*,+ kad Aaronas, kaskart stodamas Jehovos akivaizdon, turėtų juos prie savo širdies. Jehovos akivaizdoje jie visada bus jam prie širdies ir bus naudojami prireikus dėl Izraelio ką nors nuspręsti.

31 Iš mėlynų siūlų audinio pasiūsi berankovį drabužį, kuris bus vilkimas po liemene.+ 32 Viršuje, per patį vidurį, turės būti skylė galvai. Tą skylę apsiūsi austiniu apvadu; padarysi ją tokią, kaip šarvinių marškinių, kad neįplyštų. 33 Iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonos spalvos siūlų padarysi granato pavidalo kutus ir prisiūsi juos prie apatinio krašto. Kutus prisiūsi pakaitomis su auksiniais varpeliais: 34 varpelį – granatą, varpelį – granatą, ir taip aplink visą berankovio drabužio kraštą. 35 Aaronas jį vilkės atlikdamas savo tarnybą. Aaronui įeinant į šventovę Jehovos akivaizdon ir iš jos išeinant, varpeliai turi skambėti, antraip jis mirs.+

36 Iš gryno aukso padarysi žvilgią plokštelę ir joje tarsi antspaude išraižysi šiuos žodžius: „Jehova yra šventas.*“+ 37 Plokštelę mėlyna virvele pririši prie turbano.+ Ji turi būti turbano priekyje, 38 Aaronui ant kaktos. Jei izraelitai suterštų ką nors šventa+ – tai, ką jie paskiria Dievui*, ką aukoja kaip šventą dovaną, – Aaronas turės už tai atsakyti. Plokštelė visada bus Aaronui ant kaktos, kad Jehova izraelitus maloningai priimtų.

39 Iš geriausio lino nuausi languotą drabužį ir juostą;+ iš tokio pat lino padarysi turbaną.

40 Pasirūpinsi, kad ir Aarono sūnūs turėtų drabužius, juostas ir galvos apdangalus,+ garbingumo teikiančius ir puošnius.+ 41 Aprengsi jais Aaroną ir jo sūnus. Patepsi tuos vyrus,+ juos įšventinsi+ ir pašventinsi tarnauti man kunigais. 42 Pasiūdinsi jiems lininius apatinius nuogumui uždengti.+ Jie dengs klubus ir šlaunis. 43 Aaronas ir jo sūnūs, eidami į Susitikimo Palapinę arba atlikdami apeigas šventojoje vietoje prie aukuro, turės juos mūvėti, kad neužsitrauktų kaltės ir nemirtų. Šis įsakas galios amžiais – jo turės laikytis Aaronas ir visi jo palikuoniai.

29 Štai kaip įšventinsi juos tarnauti man kunigais. Paimsi jautį ir du avinus be jokios ydos,+ 2 taip pat neraugintos duonos, duonos riesčių iš tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, ir aliejumi apteptų tešlainių be raugo.+ Visi kepiniai turi būti iškepti iš geriausių kvietinių miltų. 3 Sudėsi juos į pintinę ir atsineši,+ taip pat atsivarysi jautį ir abu avinus.

4 Aaroną ir jo sūnus atvesi prie įėjimo į Susitikimo Palapinę+ ir liepsi jiems apsiprausti.+ 5 Paimsi drabužius+ ir Aaroną aprengsi. Apvilksi jį palaidine, berankoviu drabužiu, liemene*, prisegsi antkrūtinį ir sujuosi per juosmenį juosta.+ 6 Uždėsi jam ant galvos turbaną ir užriši ant turbano šventąjį ženklą*.+ 7 Paimsi patepimo aliejaus+ ir Aaroną patepsi – užpilsi aliejaus jam ant galvos.+

8 Tada pakviesi Aarono sūnus. Aprengsi juos palaidinėmis,+ 9 apjuosi juostomis – ir Aaroną, ir jo sūnus – ir uždėsi galvos apdangalus. Kunigystė priklausys jiems amžinai, toks yra mano įsakymas.+ Taip įšventinsi Aaroną ir jo sūnus tarnauti man kunigais.+

10 Paskui atvesi prie Susitikimo Palapinės jautį ir Aaronas su sūnumis uždės jam ant galvos rankas.+ 11 Papjausi tą jautį Jehovos akivaizdoje prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.+ 12 Pamirkęs pirštą į jaučio kraują, patepsi juo aukuro ragus,+ o visą kitą kraują išpilsi aukuro papėdėje.+ 13 Vidurius dengiančią taukinę,+ kepenų raiščius, abu inkstus su taukais ant jų paversi ant aukuro dūmais,+ 14 o jaučio mėsą, odą ir išmatas sudeginsi už stovyklos. Tai bus auka už nuodėmę.

15 Tada atvesi vieną iš avinų ir Aaronas su sūnumis uždės jam ant galvos rankas.+ 16 Aviną papjausi ir paėmęs jo kraujo pašlakstysi visus aukuro šonus.+ 17 Sukaposi aviną į gabalus, jo vidurius ir kojas apiplausi+ ir visas dalis iki pat galvos sudėliosi ant aukuro. 18 Visą aviną ant aukuro paversi dūmais. Tai bus deginamoji auka Jehovai, malonaus kvapo+ ugninė atnaša Jehovai.

19 Paskui atvesi antrąjį aviną ir Aaronas su sūnumis uždės jam ant galvos rankas.+ 20 Aviną papjausi ir paėmęs truputį jo kraujo patepsi Aaronui ir jo sūnums dešiniosios ausies lezgelį, dešiniosios rankos nykštį, taip pat dešiniosios kojos nykštį, o likusiu krauju iš visų pusių apšlakstysi aukurą. 21 Tada paimsi truputį kraujo nuo aukuro, truputį patepimo aliejaus+ ir pašlakstysi jais Aaroną ir jo drabužius, taip pat jo sūnus ir jų drabužius, kad Aaronas, jo sūnūs ir visų jų drabužiai taptų šventi.+

22 Tada paimsi avino taukus, riebiąją uodegą, vidurius dengiančią taukinę, kepenų raiščius, abu inkstus su taukais, esančiais ant jų,+ ir dešinę koją, nes tai įšventinimo avinas.+ 23 Taip pat iš neraugintos duonos pintinės, kurią būsi atsinešęs Jehovos akivaizdon, paimsi apskritą duonos paplotį, aliejumi apteptą duonos riestę ir tešlainį. 24 Viską sudėsi Aaronui ir jo sūnums ant rankų ir pasiūbuosi – tai bus siūbuojamoji atnaša Jehovai. 25 Paskui tą atnašą paimsi jiems iš rankų ir sudėjęs ant aukuro, ant deginamosios aukos, sudeginsi. Tai bus malonaus kvapo auka Jehovai, ugninė atnaša Jehovai.

26 Tada paimsi įšventinimo avino, skirto aukai už Aaroną, krūtinę+ ir ją pasiūbuosi Jehovos akivaizdoje. Tai bus tavo dalis. 27 Pašventinsi įšventinimo avino, atnašauto už Aaroną ir jo sūnus, krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, ir atnašauti skirtą koją – tai, kas buvo paimta iš avino ir pasiūbuota.+ 28 Amžinu įsaku ši dalis atiteks Aaronui ir jo sūnums, – tai šventa dalis, kurią izraelitai turės jiems atiduoti.+ Tai bus izraelitų bendrystės aukų šventa dalis, kurią jie atiduos Jehovai.+

29 Šventieji Aarono drabužiai+ po jo pereis jo palikuoniams.+ Jie apsirengs jais, kai bus patepami ir įšventinami į kunigus. 30 Tas Aarono sūnus, kuris taps jo įpėdiniu ir eis tarnauti į Susitikimo Palapinę, į šventąją vietą, vilkės juos septynias dienas.+

31 Paimsi įšventinimo avino mėsą ir šventoje vietoje* ją išvirsi.+ 32 Aaronas ir jo sūnūs prie įėjimo į Susitikimo Palapinę valgys+ avino mėsą ir duoną iš pintinės. 33 Jie valgys maistą, kuris, įšventinant juos į kunigus ir pašventinant, bus skirtas permaldavimui atlikti. Joks pašalietis* jo nevalgys, nes tas maistas šventas.+ 34 Jeigu iki ryto dalis įšventinimo avino mėsos ar duonos liktų nesuvalgyta, viską sudeginsi.+ Tų likučių valgyti negalima, nes jie šventi.

35 Padarysi su Aaronu ir jo sūnumis visa, ką tau įsakiau. Per septynias dienas įšventinsi juos į kunigus.+ 36 Kasdien aukosi po vieną jautį už nuodėmę, kad būtų atliktas permaldavimas. Atliksi permaldavimą už aukurą, apvalysi jį, kad būtų be nuodėmės; patepsi jį, kad būtų šventas.+ 37 Permaldavimas už aukurą truks septynias dienas. Pašventinsi jį, kad būtų labai šventas.+ Aukurą liesti galės tik tas, kas šventas.

38 Ant aukuro turėsi kasdien aukoti po du metinius avinėlius; tai darysi nuolatos.+ 39 Vieną avinėlį aukosi iš ryto, kitą – vos saulei nusileidus*.+ 40 Kartu su pirmuoju avinėliu aukosi dešimtadalį efos* geriausių miltų, sumaišytų su ketvirčiu hino* grūstuvėje grūstų alyvuogių aliejaus, taip pat liejamąją atnašą – ketvirtadalį hino vyno. 41 Antrą avinėlį aukosi vos saulei nusileidus. Kartu su juo aukosi tokią pat javų atnašą ir liejamąją atnašą, kaip ir iš ryto. Tai bus malonaus kvapo auka, ugninė atnaša Jehovai. 42 Tokią auką per visas kartas kasdien aukosite Jehovos akivaizdoje prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, kur aš su tavimi susitiksiu ir tau kalbėsiu.+

43 Ten aš susitiksiu su izraelitais ir savo šlove tą vietą pašventinsiu.+ 44 Pašventinsiu Susitikimo Palapinę ir aukurą, taip pat Aaroną ir jo sūnus,+ kad tarnautų man kunigais. 45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.+ 46 Ir jie žinos, kad aš, jų Dievas Jehova, išvedžiau juos iš Egipto krašto, idant galėčiau tarp jų gyventi.+ Aš esu Jehova, jų Dievas.

30 Taip pat padarysi aukurą smilkalams atnašauti.+ Padarysi jį iš akacijos medžio.+ 2 Tas aukuras turės būti keturkampis – uolekties* ilgio ir uolekties pločio; jo aukštis bus 2 uolektys. Iš to paties gabalo turės būti padaryti jo ragai.+ 3 Padengsi jį grynu auksu: jo viršų, visus šonus ir ragus, o kraštą apjuosi auksiniu apvadu. 4 Žemiau apvado dviejose priešingose aukuro pusėse pritvirtinsi po du auksinius žiedus. Per juos bus perkištos kartys aukurui nešti. 5 Kartis padarysi iš akacijos medžio ir padengsi auksu. 6 Aukurą pastatysi priešais uždangą, kad jis būtų arti dangčiu uždengtos Įstatymo* Skrynios+ – arti vietos, kur aš su tavimi susitiksiu.+

7 Ant jo Aaronas+ smilkys kvapiuosius smilkalus,+ degins juos kas rytą, kai ateis tvarkyti žibintų.+ 8 Jis smilkys juos ir saulei vos nusileidus*, atėjęs žibintų uždegti. Tai kasdienė smilkalų atnaša, kurią Jehovos akivaizdoje aukos visos jūsų kartos. 9 Nesmilkysi ant jo nešventų smilkalų,+ neaukosi deginamųjų aukų ar javų atnašų, neliesi ant jo liejamųjų atnašų. 10 Aaronas kartą per metus atliks permaldavimą patepdamas krauju aukuro ragus.+ Kartą per metus, paėmęs permaldavimo už nuodėmę aukos kraujo,+ jis atliks permaldavimą už aukurą, ir taip bus per kartų kartas. Šis aukuras Jehovai bus labai šventas.“

11 Tada Jehova Mozei tarė: 12 „Per tautos surašymą, kai skaičiuosi Izraelio sūnus,+ kiekvienas už savo gyvybę turės sumokėti Jehovai išpirką, kad surašymo metu neužsitrauktų bausmės. 13 Kiekvienas surašytasis turės sumokėti pusę šekelio*, tai yra pusę šventovės šekelio*.+ Šekelį sudaro 20 gèrų*. Šis pusės šekelio mokestis bus auka Jehovai.+ 14 Išpirką Jehovai turės sumokėti kiekvienas įrašytas asmuo, kiekvienas, kuriam 20 ir daugiau metų.+ 15 Turtingas duos ne daugiau ir vargšas ne mažiau kaip pusę šekelio; kiekvienas už savo gyvybę Jehovai sumokės vienodą išpirką*. 16 Surinkęs iš izraelitų permaldavimo sidabrą, atiduosi jį tarnystės, atliekamos prie Susitikimo Palapinės, reikalams. Tas sidabras primins Jehovai apie izraelitus, tai bus permaldavimas už jų gyvybę.“

17 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 18 „Padirbk iš vario praustuvę su stovu,+ pastatyk ją tarp Susitikimo Palapinės ir aukuro ir pripilk vandens apsiplovimams.+ 19 Juo Aaronas ir jo sūnūs plausis rankas ir kojas.+ 20 Prieš įeidami į Susitikimo Palapinę ar eidami prie aukuro tarnauti ir aukoti deginamųjų aukų Jehovai, jie apsiplaus vandeniu, kad nemirtų. 21 Kad nemirtų, jie turi nusiplauti rankas ir kojas. Toks nuostatas galios tiek Aaronui, tiek jo palikuoniams visada, per kartų kartas.“+

22 Jehova dar sakė Mozei: 23 „Paimsi geriausių kvapiųjų medžiagų – 500 dalių miramedžio sakų, pusę tiek kvapiojo cinamono*, tai yra 250 dalių, 250 dalių kvapiosios nendrės 24 ir 500 dalių cinamono*. Viena dalis atitinka šventovės šekelį.+ Dar paimsi hiną* alyvuogių aliejaus. 25 Iš šių medžiagų pagaminsi šventąjį patepimo aliejų, viską labai kruopščiai sumaišydamas*.+ Tai bus šventasis patepimo aliejus.

26 Patepsi juo Susitikimo Palapinę+ ir Įstatymo* Skrynią, 27 taip pat stalą ir visus stalo reikmenis, žibintuvą ir visus jo reikmenis, smilkalų aukurą, 28 deginamųjų aukų aukurą ir visus jo reikmenis, taip pat praustuvę ir jos stovą. 29 Pašventinsi juos, kad būtų labai šventi.+ Liestis prie šių dalykų galės tik tas, kas šventas.+ 30 Patepsi Aaroną+ su sūnumis+ ir pašventinsi juos, kad tarnautų man kunigais.+

31 Izraelitams sakysi: ‘Tai bus mano šventasis patepimo aliejus per visas jūsų kartas,+ 32 joks žmogus nenaudos jo kūnui tepti. Tokios pat sudėties aliejaus sau nesigaminsite. Jis bus šventas, visada laikysite jį šventu. 33 Kas tik pagamintų tokios pat sudėties mišinį ir pateptų juo pašalietį*, turi būti pašalintas iš tautos*.’“+

34 Tada Jehova Mozei tarė: „Paimk lygiomis dalimis šių kvapiųjų medžiagų:+ natofo*, onychų*, kvapiųjų ferulos sakų ir grynų smilkomųjų sakų. 35 Pagamink iš jų smilkalus.+ Kvapusis mišinys turi būti kruopščiai sumaišytas*, pasūdytas,+ tyras ir šventas. 36 Dalį jo sutrinsi į miltelius ir truputį miltelių padėsi priešais Įstatymo* Skrynią Susitikimo Palapinėje, kur aš su tavimi susitiksiu. Šituos smilkalus laikysite labai šventais. 37 Tokios sudėties smilkalų sau nesigaminsite.+ Laikysite juos šventais Jehovos smilkalais. 38 Jei kas nors, norėdamas pasimėgauti jų kvapu, pasigamintų jų sau, bus pašalintas iš tautos.“

31 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Aš išsirinkau* Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį,+ vyrą iš Judo giminės.+ 3 Pripildysiu jį Dievo dvasios, suteiksiu sumanumo, supratimo ir žinių apie visokį amatą, 4 kad gebėtų kurti dailius dirbinius, dirbti su auksu, sidabru ir variu, 5 gludinti ir įtvirtinti į apsodus akmenis,+ dirbti visokius dirbinius iš medžio.+ 6 Jam padėti paskyriau Ahisamacho iš Dano giminės sūnų Oholiabą.+ Visiems, kurie yra nagingi, suteiksiu išmanymo, kad padirbtų viską, ką tau įsakiau:+ 7 Susitikimo Palapinę,+ Įstatymo* Skrynią,+ jos dangtį+ ir visus Palapinės reikmenis – 8 stalą+ ir jo indus, gryno aukso žibintuvą ir visus jo reikmenis,+ smilkalų aukurą,+ – 9 taip pat deginamųjų aukų aukurą+ su visais jo reikmenimis, praustuvę su stovu,+ 10 puošnius austinius apdarus ir šventuosius drabužius kunigui Aaronui ir drabužius jo sūnums, kad tarnautų man kunigais,+ 11 patepimo aliejų ir kvapiuosius smilkalus šventovei.+ Jie padarys visa, ką tau įsakiau.“

12 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 13 „Izraelitams sakysi: ‘Laikysitės mano šabų,+ nes tai yra ženklas mano sandoros su jumis ir jūsų būsimomis kartomis. Daviau jį, idant žinotumėte: aš, Jehova, jus išsirinkau, kad būtumėte šventi. 14 Laikysitės šabo, nes jis šventas.+ Kas jį paniekintų, bus nubaustas mirtimi. Žmogus, kuris šabo dieną dirbtų kokį nors darbą, bus pašalintas iš tautos*.+ 15 Šešias dienas galite dirbti, tačiau septintoji bus šabas, visiškas poilsis.+ Ši diena Jehovai šventa. Jei kas per šabą dirbtų kokį darbą, bus nubaustas mirtimi. 16 Izraelitai laikysis šabo, laikysis šabo per kartų kartas. Ši sandora bus amžina. 17 Tai amžinas ženklas sandoros tarp manęs ir izraelitų,+ nes per šešias dienas Jehova sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną, po visų tų darbų, ilsėjosi.’“+

18 Baigęs kalbėti, ten pat ant Sinajaus kalno Dievas davė Mozei dvi akmenines Įstatymo plokštes,+ prirašytas savo paties pirštu.+

32 Nesulaukdami Mozės sugrįžtant nuo kalno,+ žmonės susibūrė aplink Aaroną ir reikalavo: „Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų,+ nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.“ 2 Aaronas jiems tarė: „Liepkite savo žmonoms, sūnums ir dukterims išsiverti auskarus+ iš ausų ir atneškite juos man.“ 3 Taigi žmonės išsiėmė iš ausų auskarus ir sunešė juos Aaronui. 4 Surinkęs iš jų auksą, Aaronas padarė* ir iškalstė veršio statulą.+ Žmonės ėmė šaukti: „Štai tavo Dievas, Izraeli! Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto!“+

5 Tai matydamas, Aaronas priešais veršį pastatė aukurą ir sušuko: „Rytoj bus šventė Jehovos garbei!“ 6 Taigi žmonės anksti rytą atsikėlė ir aukojo ant to aukuro deginamąsias aukas ir bendrystės atnašas. Paskui susėdę valgė ir gėrė, o tada pakilo linksmintis.+

7 Jehova Mozei paliepė: „Greičiau leiskis žemyn, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto krašto, pasielgė nedorai.+ 8 Jie netruko išklysti iš kelio, kuriuo liepiau eiti.+ Pasidirbę* veršio statulą, lenkiasi jai, aukoja aukas ir sako: ‘Štai tavo Dievas, Izraeli. Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto.’“ 9 Jehova Mozei toliau sakė: „Matau, kad tai kietasprandė tauta.+ 10 Todėl pasitrauk, leisk man išlieti savo rūstybę ir juos sunaikinti. Tada iš tavęs iškildinsiu didžią tautą.“+

11 Tačiau Mozė maldavo Jehovą, savo Dievą:+ „Ak, Jehova, kodėl gi turėtum išlieti rūstybę ant savo tautos, kurią didžia galia ir galinga ranka išvedei iš Egipto krašto?+ 12 Kodėl gi egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Pikta norėdamas jis juos išvedė, – kad padarytų jiems galą kalnuose, nušluotų nuo žemės paviršiaus’?+ Sulaikyk savo įniršio liepsną. Meldžiu tavęs, persigalvok ir nesiųsk nelaimės savo tautai. 13 Prisimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems pačiu savimi tu prisiekei: ‘Aš padarysiu, kad tavo palikuonių bus tiek, kiek žvaigždžių danguje,+ ir atiduosiu tau visą šią žemę, nes paskyriau ją tavo palikuoniams, kad paveldėtų kaip amžiną nuosavybę.’“+

14 Taigi Jehova persigalvojo ir nesiuntė nelaimės, kurią ketino užtraukti savo tautai.+

15 Tada Mozė apsigręžė ir leidosi nuo kalno žemyn nešinas dviem Įstatymo plokštėmis.+ Plokštės buvo prirašytos iš abiejų pusių – iš vienos ir iš kitos. 16 Jos buvo paties Dievo padarytos ir žodžiai jose buvo išraižyti paties Dievo ranka.+ 17 Išgirdęs žmonių šūkavimus ir visą aną triukšmą Jozuė tarė Mozei: „Stovykloje kovos šauksmai girdisi!“ 18 Bet Mozė atsakė:

Aš ten ūžaujančių balsus girdžiu.“

19 Kai prisiartinęs prie stovyklos išvydo veršį+ ir šokančius žmones, Mozė užsidegė pykčiu. Jis metė plokštes žemėn, kalno papėdėje jas sudaužė.+ 20 Čiupęs jų padarytąjį veršį, sudegino jį ir sutrynė į dulkes.+ Išbarstęs jas ant vandens, liepė izraelitams jį gerti.+ 21 Mozė klausė Aarono: „Ką tau šie žmonės padarė, kad užtraukei jiems tokią sunkią nuodėmę?“ 22 Aaronas atsakė: „Nepyk, mano viešpatie. Juk tu žinai, kad ši tauta linkusi į pikta.+ 23 Jie man sakė: ‘Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų, nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.’+ 24 Tai aš jiems ir sakiau: ‘Kas turi kokio aukso, tenusiima ir teatneša man.’ Įmečiau tą auksą į ugnį ir išėjo veršis.“

25 Matydamas, kad žmonės pasidarė nesuvaldomi ir kad Aaronas jiems nuolaidžiavo ir leido apsijuokti priešininkų akivaizdoje, 26 Mozė atsistojo prie įėjimo* į stovyklą ir sušuko: „Kas iš jūsų Jehovos pusėje?! Ateikite prie manęs!“+ Aplink Mozę susibūrė visi levitai. 27 Mozė jiems tarė: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Teprisijuosia vyrai kalavijus ir tepereina visą stovyklą nuo vieno galo iki kito*, žudydami savo brolį, kaimyną ir bičiulį.’“+ 28 Levitai padarė, kaip Mozė liepė, ir tą dieną žuvo apie 3000 žmonių. 29 Mozė jiems sakė: „Šiandien paskirkite save Jehovai, nes pakėlėte ranką prieš savo pačių sūnus ir brolius;+ šiandien jis jus palaimins.“+

30 Kitą dieną Mozė sakė žmonėms: „Labai sunkiai nusidėjote, taigi dabar eisiu pas Jehovą – gal pavyks jį permaldauti, kad jūsų nebaustų.“+ 31 Mozė sugrįžo pas Jehovą ir tarė: „Tie žmonės išties sunkiai nusidėjo! Pasidirbo sau auksinį dievą!+ 32 Jei tik gali, atleisk jiems šią nuodėmę.+ O jei ne, tai ištrink mane iš savo knygos, į kurią esi įrašęs.“+ 33 Bet Jehova jam atsakė: „Tą, kuris man nusidėjo, – tik tą ištrinsiu iš savo knygos. 34 O dabar eik ir toliau vesk žmones į vietą, kurią tau esu nurodęs. Pirma tavęs eis mano angelas.+ Atėjus atsiskaitymo dienai, aš nubausiu juos už jų nuodėmę.“ 35 Tada Jehova baudė tautą už veršį, kurį Aaronas jų prašomas jiems padirbo.

33 Jehova Mozei kalbėjo: „Leiskis į kelią drauge su žmonėmis, kuriuos išvedei iš Egipto. Keliaukite į kraštą, dėl kurio Abraomui, Izaokui ir Jokūbui esu prisiekęs: ‘Atiduosiu jį tavo palikuoniams.’+ 2 Pirma tavęs aš siųsiu savo angelą+ ir išvarysiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.+ 3 Keliaukite į kraštą, tekantį pienu ir medumi.+ Tačiau aš pats su jumis neisiu, kad kartais jūsų neišnaikinčiau,+ matydamas, kokia kietasprandė tauta esate.“+

4 Išgirdę tokius griežtus žodžius, žmonės taip nuliūdo, kad nė papuošalais nebesipuošė. 5 Jehova tarė Mozei: „Sakyk izraelitams: ‘Esate kietasprandė tauta.+ Galėčiau akimirksniu pereiti stovyklą ir visus jus išnaikinti.+ Nesipuoškite jokiais papuošalais, iki nuspręsiu, ką su jumis daryti.’“ 6 Taigi, keliaudami nuo Horebo kalno toliau, izraelitai papuošalais nesipuošė.

7 Savo palapinę Mozė pasistatė atokiau nuo stovyklos ir vadino ją Susitikimo Palapine. Nuo to laiko kiekvienas, kam iškildavo koks klausimas, eidavo už stovyklos prie Susitikimo Palapinės pasiteirauti Jehovos.+ 8 Kai tik Mozė eidavo į Susitikimo Palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdami prie savo palapinių lydėdavo jį akimis, kol šis įeidavo į Palapinę. 9 Mozei įėjus, ties Palapinės įėjimu nusileisdavo debesies stulpas+ ir stovėdavo tol, kol Dievas kalbėdavosi su Moze.+ 10 Pamatę debesies stulpą ties Palapinės įėjimu, žmonės, stovėdami kiekvienas prie savo palapinės įėjimo, žemai nusilenkdavo. 11 Jehova su Moze kalbėdavosi veidas į veidą,+ kaip kalbasi žmogus su žmogumi. Paskui Mozė grįždavo į stovyklą, o jo patarnautojas ir padėjėjas Nūno sūnus Jozuė+ likdavo prie Palapinės ir nuo jos nesitraukdavo.

12 Mozė tarė Jehovai: „Štai tu man liepei: ‘Vesk šią tautą’, bet nepasakei, ką siųsi su manimi. Be to, sakei: ‘Aš tave išsirinkau.* Tu radai malonę mano akyse.’ 13 Tad jeigu jau radau malonę tavo akyse, parodyk man savo kelius,+ leisk tave pažinti, kad tavo malonės neprarasčiau. Taip pat atminki, kad šie žmonės yra tavo tauta.“+ 14 Dievas atsakė: „Aš pats eisiu su tavimi+ ir suteiksiu tau poilsį.“+ – 15 „Jeigu tu pats su mumis neisi, tai neversk mūsų išeiti iš čia, – prašė Mozė. – 16 Juk jei tu su mumis neisi, iš ko tada bus aišku, kad aš ir tavo tauta radome malonę tavo akyse?+ Ir kuo gi tada aš ir tavo tauta išsiskirsime iš kitų žemės tautų?“+

17 Jehova Mozei atsakė: „Aš patenkinsiu ir šį tavo prašymą, nes radai malonę mano akyse ir aš tave išsirinkau.“ – 18 „Parodyk man savo šlovę“, – prašė Mozė. 19 Dievas atsakė: „Aš apreikšiu tau visą savo gerumą ir paskelbsiu tavo akivaizdoje savo vardą Jehova.+ Aš esu maloningas tam, kuriam noriu būti maloningas, pasigailiu to, kurio noriu pasigailėti.+ 20 Tačiau mano veido nepamatysi, – tarė jis. – Žmogus, išvydęs mano veidą, neliktų gyvas.“

21 Jehova kalbėjo toliau: „Atsistok štai čia, ant šitos uolos. 22 Paslėpsiu tave jos oloje, tada praeisiu savo šlovėje pro šalį; kol praeisiu, saugosiu tave pridengęs ranka. 23 Tada atitrauksiu ranką, ir tu regėsi mane iš nugaros, tačiau veido nepamatysi.“+

34 Tada Jehova Mozei tarė: „Nutašyk iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmosios.+ Jose aš įrašysiu tuos pačius žodžius kaip ir pirmosiose, kurias sudaužei.+ 2 Ruoškis rytojui, nes iš ryto kopsi į Sinajaus kalną ir viršukalnėje stosi mano akivaizdon.+ 3 Su tavimi nekops joks kitas žmogus, niekas kitas ant kalno nepasirodys. Net avių ir galvijų neleisite prie kalno ganytis.“+

4 Mozė padarė, kaip Jehova nurodė: nutašė dvi akmenines plokštes, tokias kaip pirmosios, ir atsikėlęs anksti rytą nešinas tomis plokštėmis užkopė ant Sinajaus kalno. 5 Jehova nužengė+ debesyje ir, atsistojęs šalia Mozės, apreiškė jam savo vardą, Jehova.+ 6 Praeidamas pro jį Jehova tarė: „Aš esu Jehova. Aš, Jehova, esu Dievas gailestingas+ ir atjautus*,+ lėtas pykti+ ir kupinas ištikimosios meilės+ ir tiesos*,+ 7 rodantis ištikimąją meilę tūkstančiams+ ir atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę,+ tačiau nepaliekantis kaltojo nenubausto+ ir baudžiantis už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.“+

8 Mozė tuojau pat parpuolė ant kelių ir žemai nusilenkė. 9 „O Jehova, – tarė jis, – jeigu tik radau malonę tavo akyse, eik drauge su mumis.+ Jehova, atleisk mūsų kaltę ir nuodėmę,+ nors ir esame kietasprandė tauta,+ ir priimk mus kaip savo nuosavybę.“ 10 Dievas atsakė: „Štai aš sudarau sandorą: visõs tavo tautos akivaizdoje darysiu nuostabius darbus, kokių niekur žemėje, jokioje tautoje dar nėra daryta.+ Visos tautos, tarp kurių esate, regės Jehovos darbus. Tai, ką dėl jūsų darysiu, bus baimę keliantis dalykas.+

11 Įsidėmėkite, ką jums šiandien įsakau.+ Pašalinsiu jums iš kelio amoritus, kanaaniečius, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.+ 12 Žiūrėkite, kad su krašto, į kurį keliaujate, gyventojais nesudarinėtumėte jokių sandorų,+ nes tai taps jums žabangais.+ 13 Turite išgriauti jų aukurus, sudaužyti šventstulpius*, iškirsti Ašeros stulpus*.+ 14 Nesilenksite jokiam kitam dievui,+ nes Jehova reikalauja visiškos ištikimybės, jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+ 15 Žiūrėkite, nesudarinėkite jokių sandorų su to krašto gyventojais, nes garbindami savo dievus* ir jiems aukodami+ jie ir jus kviesis, ir jūs valgysite jų aukas.+ 16 O tada imsite jų dukteris savo sūnums į žmonas+ ir šios garbindamos savo dievus sugundys jūsų sūnus garbinti tuos dievus.+

17 Neliedinsi sau jokių dievų.+

18 Švęsi Neraugintos duonos šventę.+ Kaip tau įsakiau, abibo* mėnesį mano nurodytu laiku+ septynias dienas valgysi duoną be raugo, nes abibo mėnesį jūs išėjote iš Egipto.

19 Kiekvienas tavo pirmagimis* priklauso man,+ taip pat tavo kaimenės pirmadėliai patinėliai – tiek galvijų, tiek avių.+ 20 Asilės pirmadėlį išpirksi avimi. O jeigu neišpirktum, turėsi nulaužti jam sprandą. Kiekvienas turite išpirkti ir savo pirmagimį sūnų.+ Niekas nesirodys mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.

21 Dirbsi šešias dienas, o septintą dieną ilsėsiesi*,+ net jei tai būtų metas, kai ariama žemė ar nuimamas derlius.

22 Švęsi Savaičių šventę ir per ją aukosi pirmuosius derliaus kviečius, o metams baigiantis švęsi Derliaus nuėmimo šventę*.+

23 Triskart per metus visi jūsų vyrai susirinks Viešpaties Jehovos, Izraelio Dievo, akivaizdoje.+ 24 Aš nuvarysiu tautas tau nuo kelio,+ išplėsiu tavo valdas ir niekas, tau iškeliavus prisistatyti Jehovos akivaizdon, į tavo žemes nesikėsins.

25 Kartu su aukos krauju neatnašausi nieko su raugu.+ Paschos aukos nepaliksi per naktį iki ryto.+

26 Geriausią pirmojo savo žemės vaisiaus dalį atneši į savo Dievo Jehovos Namus.+

Nevirsi ožiuko jo motinos piene.“+

27 Jehova toliau kalbėjo Mozei: „Užrašysi visus šiuos žodžius,+ nes jais remdamasis aš sudarau sandorą su tavimi ir su Izraelio tauta.“+ 28 Jehovos akivaizdoje Mozė išbuvo 40 dienų ir 40 naktų. Tuo metu jis nei duonos valgė, nei vandens gėrė.+ Ir Dievas* įrašė plokštėse sandoros žodžius, Dešimt įsakymų*.+

29 Tada Mozė nusileido nuo Sinajaus kalno nešinas abiem Įstatymo plokštėmis.+ Po pokalbio su Dievu jo veidas spindėjo, tačiau jis to nežinojo. 30 Pamatę Mozės veido spindesį, Aaronas ir visi izraelitai bijojo prie jo artintis.+

31 Kai Mozė juos pašaukė, Aaronas ir visi bendruomenės vadai susirinko prie jo ir Mozė su jais kalbėjosi. 32 Paskui susibūrė visi izraelitai ir Mozė perdavė jiems visus įsakymus, kuriuos Jehova jam davė ant Sinajaus kalno.+ 33 Kai Mozė baigdavo su žmonėmis kalbėtis, jis užsidengdavo veidą gobtuvu.+ 34 Bet kai įeidavo kalbėtis su Jehova, Mozė gobtuvą nusiimdavo ir būdavo be gobtuvo iki išeidavo.+ Išėjęs jis pranešdavo izraelitams, kokių gavo įsakymų,+ 35 ir izraelitai matydavo, kad jo veidas spindi. Tada Mozė vėl užsidengdavo veidą gobtuvu ir nenusidengdavo tol, kol reikėdavo eiti kalbėtis su Dievu*.+

35 Mozė sukvietė visą Izraelio bendruomenę ir jai kalbėjo: „Štai ką jums įsako Jehova:+ 2 šešias dienas galite dirbti, bet septinta diena bus jums šventa. Tai bus visiško poilsio diena, Jehovos šabas.+ Kas tą dieną dirbtų kokį nors darbą, bus nubaustas mirtimi.+ 3 Šabo dieną nė vienuose namuose nekursite ugnies.“

4 Mozė Izraelio bendruomenei sakė: „Štai ką paliepė Jehova: 5 ‘Atneškite Jehovai auką.+ Kiekvienas dosnios širdies skatinamas+ teduoda Jehovai dovaną: aukso, sidabro, vario, 6 mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų, plonų lininių siūlų, ožkų vilnos,+ 7 raudonai dažytų avikailių, ruonių odų, akacijos medienos, 8 aliejaus žibintams, balzamo patepimo aliejui ir kvapiesiems smilkalams gaminti,+ 9 onikso ir kitokių brangakmenių kunigo liemenei*+ ir antkrūtiniui.+

10 Kas tik iš jūsų turi kokių įgūdžių*,+ teateina ir tesiima daryti viską, ką Jehova įsakė. 11 Tepadaro Padangtę – jos uždangalus, sąsagas, rėmus, kartis, stulpus ir pastovus, 12 skrynią+ su jos kartimis+ ir dangčiu,+ tenuaudžia Padangtės skiriamąją uždangą,+ 13 tegu padirba stalą,+ jo kartis ir visus jo reikmenis, teparuošia atnašinės duonos.+ 14 Tepadirba žibintuvą+ Padangtei apšviesti, jo reikmenis ir jo žibintus, tepagamina žibintams aliejaus,+ 15 tegu padirba smilkalų aukurą+ su jo kartimis, pagamina patepimo aliejaus ir kvapiųjų smilkalų+ ir nuaudžia įėjimo į Padangtę užuolaidą. 16 Tepadirba deginamųjų aukų aukurą+ su varinėmis grotelėmis, jo kartis, visus reikmenis ir praustuvę su stovu.+ 17 Tegu nuaudžia audinį kiemui aptverti,+ padirba strypus ir pastovus, nuaudžia įėjimo į kiemą užuolaidą, 18 taip pat tepadirba Padangtės ir kiemo kuoliukus ir tenuveja virves.+ 19 Ir dar tegu nuaudžia puošnius apdarus+ šventovės tarnams, šventuosius drabužius kunigui Aaronui+ ir drabužius jo sūnums, kad tie galėtų tarnauti kunigais.’“

20 Mozei baigus kalbėti visa Izraelio bendruomenė išsiskirstė. 21 Tada kiekvienas, kurį širdis skatino,+ kuris buvo noringos dvasios, atėjo ir atnešė Jehovai dovaną – tai, ko reikia Susitikimo Palapinei statyti, apeigoms joje atlikti ir šventiesiems apdarams nuausti. 22 Aukojo tiek vyrai, tiek moterys. Dosnios širdies skatinami, jie nešė sages, auskarus, žiedus ir kitokius papuošalus ir aukso dirbinius. Tą auksą jie atnešė kaip dovaną* Jehovai.+ 23 Kas tik turėjo, davė mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų, plonų lininių siūlų, ožkų vilnos, raudonai dažytų avikailių ir ruonių odų. 24 Kas turėjo sidabro ar vario, taip pat akacijos medienos, tinkamos kuriems nors darbams, irgi atnešė ir paaukojo Jehovai.

25 Visos įgudusios verpėjos+ ėmėsi darbo ir atnešė priverpusios mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų, taip pat plonų lininių siūlų. 26 Moterys, įgudusios verpti ožkų vilną, irgi visa širdimi atsidėjo darbui.

27 O bendruomenės vadai atnešė onikso ir kitokių brangakmenių kunigo liemenei ir antkrūtiniui,+ 28 balzamo, taip pat atnešė aliejaus žibintuvo žibintams papildyti, patepimo aliejui+ ir kvapiesiems smilkalams gaminti.+ 29 Vyrai ir moterys iš visos širdies aukojo medžiagas darbams, kuriuos Jehova per Mozę buvo įsakęs padaryti. Kiekvienas izraelitas atnešė tai kaip geros valios auką Jehovai.+

30 Tada Mozė izraelitams tarė: „Jehova išsirinko Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį, vyrą iš Judo giminės,+ 31 ir pripildė jį savo* dvasios – suteikė jam sumanumo, supratimo ir žinių apie visokį amatą, 32 kad gebėtų kurti dailius dirbinius, dirbti su auksu, sidabru ir variu, 33 gludinti ir įtvirtinti akmenis ir gaminti visokius dailius dirbinius iš medžio. 34 Be to, jam ir Ahisamacho iš Dano giminės sūnui Oholiabui+ suteikė gebėjimą mokyti kitus. 35 Dievas davė jiems gebėjimą*+ meistrauti, marginti audinius, siuvinėti mėlynais, purpuriniais, skaisčiai raudonais ir plonais lininiais siūlais, taip pat austi. Šitie vyrai dirbs visokį darbą ir kurs visokiausius dirbinius.

36 Becalelis dirbs su Oholiabu ir visais kitais nagingais* vyrais, kuriems Jehova suteikė išmonės ir supratimo, kad sugebėtų įrengti šventovę taip, kaip Jehova įsakė.“+

2 Tada Mozė pasikvietė Becalelį su Oholiabu ir sušaukė visus nagingus vyrus, kuriems Jehova buvo suteikęs išmonės+ ir kuriuos širdis skatino prisidėti prie darbo.+ 3 Mozė atidavė jiems visas aukas,+ izraelitų suaukotas šventovės statybai. Tačiau žmonės ir toliau kas rytą jam nešė geros valios aukas.

4 Meistrai, atliekantys tą šventą darbą, netrukus pradėjo vienas po kito eiti 5 ir sakyti Mozei: „Žmonės sunešė daug daugiau, negu reikia darbui, kurį Jehova įsakė padaryti.“ 6 Mozė liepė paskelbti visai stovyklai: „Niekas, nei vyrai, nei moterys, tegul nebeneša aukų šventovės darbams.“ Ir žmonės liovėsi nešę aukas. 7 Medžiagų jie buvo suaukoję daugiau, nei reikėjo visiems darbams atlikti.

8 Taigi anie meistrai+ padarė Padangtei+ uždangalą. Iš plonų suktinių lininių siūlų ir mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonos spalvos siūlų jie išaudė 10 juostų. Jis* išsiuvinėjo jas kerubų atvaizdais.+ 9 Visos juostos buvo vienodo dydžio – 28 uolekčių* ilgio ir 4 uolekčių pločio. 10 Jis sujungė 5 juostas į vieną gabalą ir kitas 5 sujungė į vieną gabalą. 11 Tada prie pirmojo gabalo kraštinės juostos pritvirtino kilpas iš mėlynų siūlų. Tokias pat kilpas jis pritvirtino ir prie antrojo gabalo kraštinės juostos, kad abu gabalus būtų galima sukabinti į vieną. 12 Prie vieno gabalo prisiuvo 50 kilpų ir prie kito 50 kilpų – taip, kad kilpos būtų viena priešais kitą ir gabalus būtų galima sujungti. 13 Taip pat jis iš aukso padarė 50 sąsagų abiem gabalams susegti į vieną uždangalą, kad būtų galima uždengti visą Padangtę.

14 Tada iš ožkų vilnos jis nuaudė juostas kitam Padangtės uždangalui, iš viso 11.+ 15 Visos 11 buvo tokio pat dydžio – 30 uolekčių ilgio ir 4 uolekčių pločio. 16 Į vieną gabalą jis sujungė 5 juostas, į kitą – 6. 17 Prie pirmojo gabalo kraštinės juostos pritvirtino 50 kilpų ir 50 kilpų pritvirtino prie antrojo gabalo kraštinės juostos. 18 Tiems gabalams susegti į vieną Palapinės uždangalą jis padarė 50 varinių sąsagų.

19 Dar vieną uždangalą Palapinei jis padarė iš raudonai dažytų avikailių, o patį viršutinį – iš ruonių odos.+

20 Paskui iš akacijos medžio+ jis padirbo pastatomus rėmus Padangtei surinkti.+ 21 Kiekvienas rėmas buvo 10 uolekčių aukščio ir pusantros uolekties pločio 22 ir turėjo po dvi iškyšas, vieną greta kitos. Tokius jis padarė visus Padangtės rėmus. 23 Pietiniam Padangtės šonui jis padarė 20 rėmų. 24 Tiems 20 rėmų nuliejo 40 sidabrinių pastovų – po du pastovus kiekvienam rėmui, po pastovą abiem rėmo iškyšoms įleisti.+ 25 Kitam Padangtės šonui, šiauriniam, jis irgi padarė 20 rėmų 26 ir 40 sidabrinių pastovų – po du pastovus kiekvienam rėmui pastatyti.

27 Padangtės užpakalinei sienai, vakarinei, jis padirbo 6 rėmus.+ 28 Dar padirbo du rėmus kampams Padangtės gale. 29 Tie rėmai buvo iš dviejų lentų, susieinančių viršuje, ties pirmuoju žiedu. Tokius du rėmus jis pastatė Padangtės galo kampuose. 30 Taigi užpakalinei Padangtės sienai buvo padirbti iš viso 8 rėmai ir 16 sidabrinių pastovų – po du pastovus kiekvienam rėmui.

31 Tada iš akacijos medžio jis padarė kartis – 5 vieno Padangtės šono rėmams sutvirtinti,+ 32 5 antro šono rėmams sutvirtinti ir 5 užpakalinės, tai yra vakarinės, sienos rėmams sutvirtinti. 33 Kartis, laikanti rėmus per vidurį, ėjo per visą sienos ilgį, nuo vieno galo iki kito. 34 Rėmus jis padengė auksu ir prie jų pritvirtino auksinius žiedus kartims perkišti; kartis irgi padengė auksu.+

35 Tada iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų nuaudė uždangą+ ir išsiuvinėjo ją kerubų+ atvaizdais.+ 36 Iš akacijos medžio padarė keturis stulpus jai pakabinti ir padengė auksu. Pritvirtino prie jų auksinius kablius ir iš sidabro nuliejo keturis pastovus. 37 Įėjimui į Palapinę uždengti išaudė užuolaidą iš mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų.+ 38 Užuolaidai pakabinti padirbo 5 stulpus su kabliais. Stulpų viršutinę dalį ir junges* padengė auksu, o 5 jų pastovus nuliejo iš vario.

37 Tada Becalelis+ padirbo iš akacijos medžio skrynią+ – dviejų su puse uolekties* ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.+ 2 Padengė ją grynu auksu iš vidaus ir iš išorės ir padarė jai auksinį apvadą.+ 3 Nuliejo skryniai keturis auksinius žiedus ir pritvirtino virš kiekvienos iš keturių skrynios kojelių – du žiedus vienoje pusėje ir du kitoje. 4 Iš akacijos medžio padarė kartis ir padengė jas auksu.+ 5 Tada perkišo jas per žiedus abiejose skrynios pusėse, kad skrynią būtų galima nešti.+

6 Iš gryno aukso jis padarė skryniai dangtį+ – dviejų su puse uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio.+ 7 Abiejuose dangčio+ galuose jis iškalstė po kerubą.+ 8 Vienas kerubas buvo viename dangčio gale, kitas – kitame. Jis padarė po kerubą abiejuose dangčio galuose. 9 Abiejų kerubų sparnai buvo pakelti į viršų ir gaubė skrynios dangtį.+ Kerubai buvo vienas priešais kitą, į dangtį nukreiptais veidais.+

10 Iš akacijos medžio jis taip pat padarė stalą+ – dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.+ 11 Padengė jį grynu auksu ir apjuosė auksiniu apvadu. 12 Aplink stalą padarė ir plaštakos* pločio briauną. Ją irgi apjuosė auksiniu apvadu. 13 Nuliedino keturis auksinius žiedus ir pritvirtino prie stalo visuose keturiuose kampuose, ties stalo kojomis. 14 Tie žiedai buvo greta briaunos. Per juos buvo perkištos kartys stalui nešti. 15 Tas kartis jis padarė iš akacijos medžio ir padengė auksu. 16 Paskui iš gryno aukso padarė stalo reikmenis – dubenis, taures, puodynes ir ąsočius liejamosioms atnašoms.+

17 Iš gryno aukso jis padarė žibintuvą.+ Nukaldino jį iš vientiso gabalo – jo pagrindą ir stiebą su taurelėmis, pumpurėliais ir vainikėliais.+ 18 Iš žibintuvo stiebo ėjo šešios šakos – trys į vieną pusę, trys į kitą. 19 Kiekvieną šaką vienoje pusėje sudarė trys migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais. Kiekvieną šaką kitoje pusėje irgi sudarė trys migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais. Tokios šešios šakos ėjo iš žibintuvo stiebo. 20 Žibintuvo stiebą sudarė keturios migdolo žiedo pavidalo taurelės su pumpurėliais ir vainikėliais. 21 Vienas pumpurėlis buvo po apatine šakų pora, vienas pumpurėlis po vidurine šakų pora ir vienas po viršutine šakų pora – pumpurėliai buvo po visomis šešiomis šakomis, einančiomis iš stiebo. 22 Pumpurėliai, šakos ir visas žibintuvas buvo nukalti iš vientiso gryno aukso gabalo. 23 Tada iš gryno aukso jis padarė žibintuvui septynis žibintus,+ gnybtuvus* ir indus nuognaiboms. 24 Žibintuvą ir visus jo reikmenis jis padarė iš vieno talento* gryno aukso.

25 Iš akacijos medžio jis padirbo smilkalų aukurą.+ Šis buvo keturkampis, vienos uolekties ilgio, uolekties pločio ir dviejų uolekčių aukščio. Iš to paties gabalo buvo padaryti ir aukuro ragai.+ 26 Aukuro viršų, visus šonus ir ragus jis padengė grynu auksu ir apjuosė aukurą auksiniu apvadu. 27 Dviejose priešingose aukuro pusėse žemiau apvado jis pritvirtino po du auksinius žiedus. Per juos perkišo kartis aukurui nešti. 28 Kartis padarė iš akacijos medžio ir padengė auksu. 29 Pagamino ir šventąjį patepimo aliejų,+ taip pat grynus kvapiuosius smilkalus,+ kruopščiai sumaišydamas visas medžiagas*.

38 Iš akacijos medžio Becalelis padirbo deginamųjų aukų aukurą. Šis buvo keturkampis, 5 uolekčių* ilgio, 5 uolekčių pločio ir 3 uolekčių aukščio.+ 2 Iš keturių aukuro kampų ėjo keturi ragai, padaryti iš to paties gabalo kaip ir aukuras. Paskui Becalelis aukurą padengė variu.+ 3 Padarė ir visus aukuro reikmenis – indus pelenams, semtuvus, dubenis, šakes ir indus žarijoms. Tuos reikmenis jis padirbo iš vario. 4 Padarė aukurui ir groteles iš varinių virbų ir įtaisė jas žemiau apvado, maždaug per vidurį. 5 Visuose keturiuose kampuose, šalia varinių grotelių, jis pritvirtino keturis liedintus žiedus kartims perkišti. 6 Tada iš akacijos medžio padarė kartis ir padengė jas variu. 7 Tas kartis perkišo per žiedus aukuro šonuose, kad aukurą būtų galima nešti. Aukuras buvo padarytas iš lentų, kaip dėžė.

8 Paskui jis padirbo varinę praustuvę su stovu.+ Tam panaudojo veidrodžius*, kuriuos gavo iš moterų, paskirtų eiti tarnybą prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.

9 Tada aptvėrė kiemą.+ Pietinėje kiemo pusėje padarė 100 uolekčių užtvarą. Audinį jai nuaudė iš plonų suktinių lininių siūlų+ 10 ir pritvirtino prie 20 varinių strypų, pastatytų ant 20 varinių pastovų. Strypų kabliai ir jungės* buvo iš sidabro. 11 Šiaurinę kiemo pusę jis taip pat atitvėrė 100 uolekčių ilgio užtvara. Jos 20 strypų ir 20 pastovų irgi buvo variniai, o kabliai ir jungės – sidabriniai. 12 Vakarinės pusės užtvara buvo 50 uolekčių ilgio, su 10 strypų ir 10 pastovų. Strypų kabliai ir jungės buvo sidabriniai. 13 Rytinėje, saulėtekio, pusėje kiemo plotis taip pat buvo 50 uolekčių. 14 Toje pusėje kiemas iš vieno šono buvo atitvertas 15 uolekčių ilgio užtvara su 3 strypais ir 3 pastovais, 15 iš kito šono – irgi 15 uolekčių užtvara su 3 strypais ir 3 pastovais. 16 Visą kiemo užtvaros audinį jis nuaudė iš plonų suktinių lininių siūlų. 17 Strypų pastovus nuliejo iš vario, kablius ir junges – iš sidabro. Viršuje strypų galus padengė sidabru ir padarė visiems strypams sidabrines junges.+

18 Įėjimo į kiemą užuolaida buvo išausta iš mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų ir plonų suktinių lininių siūlų. Jos plotis buvo 20 uolekčių, o aukštis 5 uolektys – toks pat, kaip ir visõs kiemo užtvaros.+ 19 Jos 4 strypai su 4 pastovais buvo padaryti iš vario, kabliai ir jungės – iš sidabro, o strypų galai viršuje buvo padengti sidabru. 20 Visi Padangtės ir kiemo kuoliukai buvo variniai.+

21 Štai medžiagos, sunaudotos statant Padangtę, tai yra Sandoros* Padangtę.+ Jų sąrašą, Mozei įsakius ir kunigo Aarono sūnui Itamarui+ vadovaujant, sudarė levitai.+ 22 Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis,+ vyras iš Judo giminės, padarė viską, ką Jehova per Mozę buvo įsakęs. 23 Su juo darbavosi ir Ahisamacho iš Dano giminės sūnus Oholiabas.+ Jis išmanė visokią meistrystę, mokėjo siuvinėti ir austi iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų lininių siūlų.

24 Aukso, kurį izraelitai atnešė kaip siūbuojamąją atnašą,+ šventovės statybai buvo sunaudota 29 talentai* ir 730 šekelių*, tai yra šventovės šekelių*. 25 Sidabro, surinkto iš bendruomenės per surašymą, buvo 100 talentų ir 1775 šekeliai, tai yra šventovės šekeliai. 26 Surašymo metu kiekvienas vyras, kuriam buvo 20 ar daugiau metų, – iš viso 603 550 žmonių+ – mokėjo po pusę šekelio, tai yra po pusę šventovės šekelio.+

27 Šventovės ir uždangos pastovams buvo sunaudota 100 talentų sidabro. 100 pastovų svėrė 100 talentų, tai yra kiekvienas po talentą.+ 28 Strypų kabliams nulieti, jų viršutinei daliai padengti ir sujungti jis sunaudojo 1775 šekelius sidabro.

29 Vario izraelitai suaukojo* 70 talentų ir 2400 šekelių. 30 Iš to vario jis padirbo pastovus Susitikimo Palapinės įėjimo stulpams, varinį aukurą su grotelėmis, visus aukuro reikmenis, 31 kiemo užtvaros pastovus, pastovus įėjimo į kiemą užuolaidos strypams, visus Padangtės kuoliukus ir visus kiemo užtvaros kuoliukus.+

39 Iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų+ jie nuaudė puošnius apdarus šventovės tarnams ir šventuosius drabužius Aaronui,+ kaip Jehova ir buvo paliepęs Mozei.

2 Kunigo liemenę*+ jis išaudė iš aukso gijų, mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų. 3 Auksą jie išplojo į plonyčius lakštus ir sukarpė į siūlus, kad jais galėtų išsiuvinėti liemenę, išaustą iš mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų lininių siūlų. 4 Liemenei pasiuvo perpetes ir jomis per pečius sujungė abi liemenės dalis. 5 Liemenei sujuosti jie pritaisė juostą,+ išaustą iš tų pačių medžiagų – iš aukso gijų, taip pat mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų, – kaip Jehova ir buvo Mozei paliepęs.

6 Tada į aukso apsodus įtvirtino onikso akmenis ir juose tarsi antspauduose išraižė Izraelio sūnų vardus.+ 7 Šiuos Izraelio sūnų atminimo akmenis jis pritaisė prie kunigo liemenės perpečių,+ kaip Jehova buvo liepęs Mozei. 8 Tada padarė antkrūtinį.+ Jį, kaip ir liemenę, nuaudė iš aukso gijų, mėlynų, purpurinių, skaisčiai raudonų siūlų ir plonų suktinių lininių siūlų ir išsiuvinėjo.+ 9 Antkrūtinis buvo dvilinkas, keturkampis, sprindžio* ilgio ir sprindžio pločio. 10 Prie jo pritvirtino keturias eiles brangakmenių: pirmoje eilėje – rubiną, topazą ir smaragdą; 11 antroje – turkį, safyrą ir jaspį; 12 trečioje – lešemą*, agatą ir ametistą; 13 ketvirtoje – chrizolitą, oniksą ir nefritą. Akmenis įtvirtino į aukso apsodus. 14 Jų buvo 12 – tiek, kiek Izraelio sūnų. Kiekviename akmenyje tarsi antspaude buvo išraižyta po vieną iš dvylikos Izraelio giminių vardų.

15 Tada iš gryno aukso jie nuvijo virveles antkrūtiniui pakabinti.+ 16 Jie padarė du aukso apsodus ir du auksinius žiedus. Juos pritvirtino prie dviejų* antkrūtinio kampų. 17 Į tuos du žiedus antkrūtinio kampuose įvėrė abi auksines virveles. 18 Virvelių galus perkišo per apsodus, pritvirtintus prie perpečių, priekinėje liemenės pusėje. 19 Tada padarė kitus du auksinius žiedus ir šiuos pritaisė prie antkrūtinio apatinių kampų iš vidinės pusės, prigludusios prie liemenės.+ 20 Paskui padarė dar du auksinius žiedus ir pritvirtino juos išorinėje liemenės pusėje žemiau perpečių, šalia tos vietos, kur susieina liemenės kraštai, virš liemenės juostos. 21 Antkrūtinį mėlyna virvele, perkišta per jo žiedus, pririšo prie liemenės žiedų, kad būtų prigludęs prie liemenės, virš juostos, kaip Jehova buvo Mozei įsakęs.

22 Iš mėlynų siūlų audinio jis pasiuvo kunigui berankovį drabužį vilkėti po liemene.+ 23 Viršuje, per patį vidurį, padarė skylę galvai, kokia būna šarviniuose marškiniuose, ir tą skylę apsiuvo apvadu, kad neįplyštų. 24 Iš mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonos spalvos siūlų padarė granato pavidalo kutus ir prisiuvo juos prie berankovio drabužio apatinio krašto. 25 Taip pat padarė auksinius varpelius. Juos irgi prisiuvo prie berankovio drabužio krašto tarp granato pavidalo kutų: 26 varpelį – granatą, varpelį – granatą, ir taip aplink visą berankovio tarnystės drabužio kraštą, kaip Jehova buvo Mozei įsakęs.

27 Jie nuaudė Aaronui ir jo sūnums drabužius iš plonų lininių siūlų,+ 28 turbaną+ iš plonų lininių siūlų, puošnius galvos apdangalus+ iš plonų lininių siūlų, apatinius+ iš plonų suktinių lininių siūlų 29 ir juostas iš plonų suktinių lininių siūlų ir mėlynų, purpurinių ir skaisčiai raudonų siūlų, kaip Jehova buvo įsakęs Mozei.

30 Galiausiai iš gryno aukso padarė žvilgią plokštelę – šventąjį ženklą* – ir joje tarsi antspaude išraižė šiuos žodžius: „Jehova yra šventas.*“+ 31 Kad plokštelę būtų galima pritvirtinti prie turbano, prie jos pririšo virvelę, nuvytą iš mėlyno siūlo, kaip Jehova buvo įsakęs Mozei.

32 Taigi visi Padangtės, tai yra Susitikimo Palapinės, darbai buvo baigti. Izraelitai viską padarė taip, kaip Jehova buvo Mozei liepęs.+

33 Tada Padangtę+ – Palapinės dangalus+ su visais jos reikmenimis – jie atnešė Mozei. Atnešė sąsagas,+ rėmus,+ kartis,+ stulpus, pastovus,+ 34 raudonai dažytų avikailių uždangalą,+ ruonių odos uždangalą, audinį skiriamajai uždangai,+ 35 Įstatymo* Skrynią, jos kartis+ ir dangtį,+ 36 stalą su visais jo reikmenimis+ ir atnašine duona, 37 gryno aukso žibintuvą su jo žibintais+ (jų buvo viena eilė), su visais jo reikmenimis+ ir aliejumi,+ 38 aukso aukurą,+ patepimo aliejų,+ kvapiuosius smilkalus,+ Palapinės įėjimo užuolaidą,+ 39 vario aukurą+ su varinėmis grotelėmis, jo kartis,+ visus reikmenis,+ praustuvę su stovu,+ 40 kiemo uždangos audinį su jos strypais ir pastovais,+ įėjimo į kiemą užuolaidą,+ kiemo virves ir kuoliukus+ ir viską, ko reikia tarnybai Padangtėje, tai yra Susitikimo Palapinėje, atlikti, 41 taip pat puošnius austinius apdarus šventovės tarnams, šventuosius drabužius kunigui Aaronui+ ir drabužius jo sūnums, kad šie galėtų tarnauti kunigais.

42 Visus darbus izraelitai atliko taip, kaip Jehova buvo Mozei įsakęs.+ 43 Mozė apžiūrėjo viską, ką jie padarė, ir matydamas, kad viskas padaryta taip, kaip Jehova buvo liepęs, juos palaimino.

40 Tada Jehova Mozei tarė: 2 „Padangtę, Susitikimo Palapinę, turėsi pastatyti pirmo mėnesio pirmą dieną.+ 3 Padėk joje Įstatymo* Skrynią,+ o priešais ją pakabink uždangą.+ 4 Tada įnešk stalą+ ir sudėk ant jo visa, kas reikia. Įnešk žibintuvą+ ir uždek jo žibintus.+ 5 Paskui priešais Įstatymo* Skrynią pastatyk auksinį smilkalų aukurą+ ir pakabink Padangtės įėjimo užuolaidą.+

6 Priešais Padangtės, Susitikimo Palapinės, įėjimą pastatyk deginamųjų aukų aukurą,+ 7 o tarp Susitikimo Palapinės ir aukuro pastatyk praustuvę ir pripilk ją vandens.+ 8 Aptverk Padangtės kiemą+ ir pakabink įėjimo į kiemą užuolaidą.+ 9 Tada paėmęs patepimo aliejaus+ patepk Padangtę ir viską, kas yra joje,+ – pašventink ją ir visus jos reikmenis, kad būtų šventi. 10 Taip pat patepk deginamųjų aukų aukurą ir visus jo reikmenis, pašventink jį, kad būtų itin šventas.+ 11 Patepk ir praustuvę su stovu, pašventink ją.

12 Tada prie įėjimo į Susitikimo Palapinę atvesk Aaroną su sūnumis ir juos apiprausk*.+ 13 Aaroną aprenk šventuoju drabužiu,+ patepk jį+ ir pašventink, kad tarnautų man kunigu. 14 Paskui atvesk jo sūnus ir aprenk juos palaidinėmis.+ 15 Patepk juos, kaip ir jų tėvą,+ kad tarnautų man kunigais. Šis patepimas suteiks jiems amžiną kunigystę, kunigystę visoms jų kartoms.“+

16 Mozė taip ir padarė. Kaip Jehova jam liepė, taip jis ir padarė.+

17 Taigi antrų metų pirmo mėnesio pirmą dieną Padangtė buvo pastatyta.+ 18 Statydamas Padangtę Mozė surikiavo ant žemės pastovus,+ sustatė ant jų Padangtės rėmus,+ sukišo kartis,+ pastatė stulpus 19 ir vieną po kito užklojo visus Padangtės uždangalus,+ kaip Jehova jam buvo liepęs.

20 Tada į skrynią+ įdėjo Įstatymo plokštes,+ perkišo kartis+ ir skrynią uždengė dangčiu.+ 21 Įnešęs skrynią su Įstatymo plokštėmis į Padangtę, jis pakabino uždangą+ skryniai atitverti,+ kaip Jehova buvo jam liepęs.

22 Paskui šiapus uždangos šiaurinėje Padangtės, tai yra Susitikimo Palapinės, pusėje pastatė stalą+ 23 ir sudėjo Jehovos akivaizdoje rietuves duonos,+ kaip Jehova jam buvo liepęs.

24 Pietinėje Padangtės, tai yra Susitikimo Palapinės, pusėje, priešais stalą, jis pastatė žibintuvą+ 25 ir uždegė Jehovos akivaizdoje žibintus,+ kaip Jehova jam buvo liepęs.

26 Paskui priešais uždangą Susitikimo Palapinėje jis pastatė auksinį aukurą+ 27 kvapiesiems smilkalams+ deginti,+ kaip Jehova buvo jam liepęs.

28 Tada pakabino Padangtės įėjimo užuolaidą.+

29 Priešais įėjimą į Padangtę, tai yra Susitikimo Palapinę, jis pastatė deginamųjų aukų aukurą+ deginamosioms aukoms+ ir javų atnašoms aukoti, kaip Jehova buvo jam liepęs.

30 Tarp Susitikimo Palapinės ir aukuro jis pastatė praustuvę ir pripylė ją vandens apsiplovimams.+ 31 Jis buvo skirtas tam, kad Mozė, Aaronas ir jo sūnūs galėtų nusiplauti rankas ir kojas, 32 mat prieš eidami į Susitikimo Palapinę ar prie aukuro jie turėjo apsiplauti,+ kaip Jehova buvo Mozei liepęs.

33 Galiausiai aplink Padangtę ir aukurą jis aptvėrė kiemą+ ir pakabino įėjimo į kiemą užuolaidą.+

Taip Mozė baigė visus darbus. 34 Tada Susitikimo Palapinę apgaubė debesis, ir Padangtė prisipildė Jehovos šlovės.+ 35 Kadangi ją gaubė debesis ir ji buvo pilna Jehovos šlovės, Mozė į Susitikimo Palapinę įeiti negalėjo.+

36 Kai debesis pakildavo nuo Padangtės, izraelitai leisdavosi į kelią. Taip buvo per visą jų kelionės laiką.+ 37 Kol debesis nepakildavo, jie niekur neidavo.+ 38 Per visą kelionės laiką izraelitai dieną virš Padangtės matė Jehovos debesį, o naktį – liepsnojančią ugnį.+